Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant Irmai Vaitiekienei, dalyvaujant prokurorui Alginai Giniotienei, kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui, nukentėjusiesiems A. S., D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, registruotas darbo biržoje, teistas: 1982-03-10 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal LR BK(galiojusio iki 2003-05-01) 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 1983-01-19 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 146 str. 1d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., vadovaujantis LR BK 43 str., prijungta neatlikta bausmė – 1 metai pagal 1982-03-10 nuosprendį ir skirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėn. laisvės atėmimo; 1992-01-27 Smolensko srities Počinki rajono teismo pagal Rusijos Respublikos BK 145 str. 3 d., 96 str. 1 d., 40 str. laisvės atėmimu 4 metams; 1992-12-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 104 str. laisvės atėmimu 7 metams, vadovaujantis LR BK 43 str., dalinai prijungta neatlikta bausmė – 3 metai pagal 1992-01-27 nuosprendį ir skirta galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo; 1999-05-03 Latvijos Respublikos Saldaus rajono teismo pagal Latvijos Respublikos BK 139 str. 3 d., 41 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., 2000-06-28 paleistas lygtinai prieš terminą, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2012-02-07 apie 18.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,71 promilių girtumas), rankoje laikydamas peilį, juo mosuodamas ir atvirai jį demonstruodamas, sakė A. S., kad ją papjaus, A. S. sūnui D. S. mėginant prieiti ir atimti peilį, sakė papjausiąs ir jį, taip grasino nužudyti A. S. ir D. S., sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti tuoj pat įvykdytas.

A. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad S. pažįsta jau keletą metų, o prieš pusę metų apsigyveno pas ją, yra nunešę pareiškimus santuokai sudaryti. Vasario 7 d., kai sugyventinė grįžo po darbo, jai vis skambinėjo jos sesers draugas, kuris kvietė juos ateiti švęsti gimtadienio. Jie pas A. seserį nuėjo apie 14 valandą, ten dviese su draugu išgėrė degtinės butelį, A. negėrė. Apie 17.30 ar 18 valandą abu su A. išėjo namo. Jis pyko ant sugyventinės, kai jai prieš tai daug kartų skambinėjo jos sesers draugas, juk būtų pakakę vieno skambučio. Grįžus į namus, jo sugyventinė gražiuoju prašė jo išeiti iš jos namų, jis dėl to pyko. Būdamas virtuvėje, jis norėjo pasidaryti valgyti, turėjo pasiėmęs rankose peilį, kai pasikarščiavęs gal ir pasakė kokį baisesnį žodį, tačiau peiliu nei sugyventinei, nei jos sūnui D. negrasino, bent jis neprisimena. Sugyventinė gal ir labai išsigando, nes yra jam pasakojusi, kad ankstesnis sugyventinis dažnai prieš ją pakeldavo ranką. Pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, būdamas išgėręs, nesusivaldė, nukentėjusiųjų atsiprašė. S. nebenori su juo toliau kartu gyventi, jis išeis į savo butą. Gailisi dėl savo elgesio, jis tik pasikarščiavo, žodžiais pagrasino, bet tikslų nieko nei nužudyti, nei sužaloti tikrai neturėjo.

Nukentėjusioji A. S. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta jau keletą metų, kartu apsigyveno prieš 4 mėnesius. Ji matė, kad A. D. darbštus, neblogas žmogus, tačiau labai gėrė. Ji padėjo jam išsikapanoti iš tos duobės, pakvietė gyventi pas save. Jis jos klausė, negėrė, nes bijojo, kad ji jo nepaliktų. Viskas atrodė normaliai, todėl nunešė pareiškimus susituokti. Vasario 7 d. jai parašė žinutę sesers sugyventinis, pakvietė ją ir A. D. atšvęsti jo gimtadienio. Vyrai nusipirko 1 l degtinės ir dviese gėrė. Ji matė, kad A. D. labai apgirto, pradėjo jai priekaištauti, kalbėti nesąmones. Jie išėjo namo apie 18 val., ji visu keliu namo A. D. kalbėjo, kad jis susirinktų savo daiktus ir išeitų į savo butą (duomenys neskelbtini). Grįžus namo, A. D. priekaištai jai nesiliovė, ji supykusi dėl nuolatinių nepagrįstų priekaištų ėmė iš spintos krauti A. D. daiktus, geruoju jo prašė, kad šis išeitų iš jos namų. A. D. buvo virtuvėje, kai ji išgirdo sūnų šaukiant, kad ji saugotųsi. Atsisukusi pamatė, kad A. D. atėjo į kambarį laikydamas rankoje didelį virtuvinį peilį, pasakė, kad ją papjaus ir save nusižudys, vaikas liks vienas. A. D. mosavo peiliu, atrodė baisiai, ji labai išsigando vien jo išvaizdos, bijojo, kad apgirtęs jis tikrai ko nors jai ar jos sūnui nepadarytų. Ėmė gražiuoju prašyti, kad A. D. atiduotų peilį, tačiau peilio jai neatidavė. Peilį iš jo paimti norėjo ir jos sūnus D. S., tačiau A. D. jam pagrasino, kad papjaus ir jį. Jie gražiai su A. D. kalbėjo, tai jis peilį pats nunešė į virtuvę, o sūnus jį paskui paslėpė. Anksčiau A. D. jai yra sakęs, kad jei ji nebus jo, tai nebus niekieno. Pamačiusi peilį A. D. rankose, ji labai išsigando, pagalvojo, kad jis gali savo ketinimus realiai įgyvendinti. Ji išsigandusi norėjo skambinti policijai, bet A. D. neleido. Kai A. D. iššoko per balkoną, ji išsikvietė policiją. Nori, kad A. D. išsikeltų iš jos buto, ji jam atleidžia, tačiau gyventi su juo kartu nebenori, ji atsiėmė pareiškimą ir santuokos su juo nesudarys, nes realiai bijo, kad jis gali keršyti.

Nukentėjęs D. S. teismui paaiškino, kad jo mama su kaltinamuoju gyvena jau keletą mėnesių. Jis su patėviu kartais sutaria, kartais ne, nes jei neklauso mamos, patėvis jį auklėja. Tą dieną, kai vyko konfliktas, jis buvo virtuvėje, plovė indelį, o A. D. rūkė. Mama kitame kambaryje į tašę dėjo A. D. daiktus, norėjo, kad jis išeitų iš buto, tas sakė, kad neis, klojosi lovą. Po kiek laiko jis pamatė, kad A. D. pasiėmė iš stalčiaus peilį ir ėjo link mamos. Jis sušuko mamai, kad ji saugotųsi, nes suprato, kad A. D. gali mamai peiliu smogti. Mama prašė geruoju atiduoti peilį, tačiau jis neatidavė, laikė jį stipriai suspaudęs. A. D. sakė mamai palikti jo daiktus. Kai mama išsigandusi tašę su jo daiktais įdėjo į spintą, A. D. peilį nunešė į virtuvę, o kad jo vėl nepaimtų, jis paskui tą peilį paslėpė. Jis buvo išsigandęs, kad A. D. ko nors nepadarytų jo mamai, nes sakė, kad papjaus ją, sakė, kad jei jis išeis, tai ir ji išeis į mirtį. Mama norėjo skambinti policijai, tačiau A. D. neleido, tik paskui, kai jis išėjo į balkoną, mama pakvietė policiją.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-02-07 pagal nukentėjusiosios pareiškimą (b.l. 2, 5).

2012-02-07 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodytos tuoj po įvykio vietoje - bute Nepriklausomybės al. 2B-3, Naujojoje Akmenėje užfiksuotos aplinkybės, nukentėjusiosios paaiškinimai, įvykį matę asmenys (b.l. 7-8).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta - butas (duomenys neskelbtini), bei bute rastas peilis, kuriuo buvo grasinta A. S. ir D. S. Peilio ilgis su kriaunomis – 27 cm, ašmenų ilgis – 15 cm (b. l. 9-17).

Kaltinamajam A. D. 2012-02-07 19.51 val. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 41).

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant asmeniui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant jį bijoti, kad dėl tolimesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Šios nusikalstamos veikos formalioji sudėtis – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji veikos požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, nes grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų paklusti savo valiai. Tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino neprisimenąs, ar grasino papjauti sugyventinę bei jos sūnų. Jis gal ir pasakęs kažką tokio, bet ketinimų realiai ką nors padaryti sugyventinei ar jos sūnui, neturėjo. Nukentėjusieji A. S. ir D. S. paaiškino, kad jie, pamatę A. D. rankose peilį, labai išsigando, pagalvojo, kad jis gali realiai ką nors jiems padaryti, nes kaltinamasis buvo girtas ir įpykęs. Ištyrus ir įvertinus kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiųjų paaiškinimus, visumą byloje esančių įrodymų, kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą visiškai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo neteisėtus veiksmus, paimdamas peilį ir sakydamas, kad papjaus, norėjo nukentėjusiąją įbauginti, kad ji jo neišvarytų iš buto, siekė sukelti nukentėjusiems baimę ir savo veiksmais leido suprasti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Nukentėjusioji paaiškino, kad nors sugyventinis jos ir atsiprašė, tačiau jai ir toliau baugu, kad kaltinamasis ateityje gali jai ar jos sūnui keršyti, nes būdamas neblaivus, nekontroliuoja savo elgesio, be jokio pagrindo pyksta, grasina ir ji bijo, kad kaltinamasis gali realiai savo ketinimus įvykdyti.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad materialinė žala nukentėjusiesiems nepadaryta. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nukentėjusiųjų poziciją, kad jie kaltinamajam atleido jo elgesį, prašo bausti kuo švelniau. Atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas (b. l. 25-31), administracine tvarka baustas (b. l. 32-36), į psichikos sveikatos centro registrą ir priklausomybės ligų registrą neįrašytas (b. l. 38), nedirbantis (b.l. 39). Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam neskirtina griežčiausia įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bauda neskirtina nes kaltinamasis nedirba, neturi pastovių pajamų ir tai apsunkintų nuosprendžio vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę.

Daiktiniai įrodymai (virtuvinis peilis) saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai A. S.

A. D. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas 2012-02-07 19 val. (b. l. 42).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 307str., 432 str., teismas

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės laiką pradėti skaičiuoti nuo A. D. sulaikymo momento.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-02-07 iki 2012-02-09 imtinai.

Daiktinį įrodymą (virtuvinį peilį), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai A. S.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.