- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- T-154-1083/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53236-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- K. V.
asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės Z. V., jos artimajai giminaitei (dukrai) L. S. ir gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ (toliau – Viešoji įstaiga) teikimą dėl Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo nutarta Z. V., padariusiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą uždraustą veiką būnant nepakaltinama, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Asmens sveikatos būklei pagerėjus Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. To paties teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi šios priemonės taikymas buvo pratęstas.
2. Panevėžio apylinkės teisme 2023 m. sausio 23 d. gautas Viešosios įstaigos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo Z. V.. Teikime nurodoma, kad Z. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ji nuolat lankosi pas gydytoją psichiatrą, paskirtus vaistus vartoja. Ji teisingai orientuota, aktyviai haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišsako. Noriai bendrauja, pasakojasi apie ligas, problemas, santykius šeimoje. Pasakojasi apie patirtus išgyvenimus įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir yra įsitikinusi, jog panašioje situacijoje taip nebesielgtų. Nuotaika pažeminta, pakankama. Pripažįsta medikamentų svarbą, nes be jų neužmieganti, o sutrikus miegui atsiranda aibė negerų minčių. Kritika susirgimo atžvilgiu nėra pilna, tačiau kontroliuojama medikamentinio gydymo. Viso gydymo laikotarpiu bendradarbiavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Viešoji įstaiga rekomenduoja spręsti priverstinio ambulatorinio gydymo nutraukimo klausimą.
3. Teismo posėdžio metu visi posėdžio dalyviai siūlė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Teikimas tenkinamas.
5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista ar panaikinta. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
6. Teismo posėdžio dalyvių paaiškinimai teisme ir visos pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog Z. V. psichinė būklė šiuo metu yra pagerėjusi ir dabartinė jos psichinė būklė yra pakankamai stabili. Z. V. reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja jai paskirtus medikamentus, jos psichikos sutrikimo eiga normalizavosi. Z. V. gydymo metu jos santykiai su artimaisiais susitvarkė, jie visi tarpusavyje bendrauja tinkamai, vieni kitiems padeda. Todėl esant visoms šioms sąlygoms galima pagrįstai manyti, jog šiuo metu Z. V. pavojingumas visuomenei yra išnykęs, o taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, šiuo metu nebereikalinga. Spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą teismas atsižvelgia ir į Viešosios įstaigos atstovo paaiškinimą, kad net ir panaikinus Z. V. priverčiamąją medicinos priemonę Z. V. turės toliau lankytis pas gydytojus, gydytis, o jai nustojus tai daryti gydymo įstaiga turės galimybę imtis atitinkamų priemonių. Atsižvelgiant į tai, Z. V. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė panaikinama.
7. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Z. V. diagnozuotas sutrikimas yra nepagydomas, jai būtinas nuolatinis medicininis gydymas ir priežiūra. Todėl, vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi, ji perduodama šeimos nario – dukros L. S. priežiūrai, kartu nustatant jos medicininį stebėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ teikimą tenkinti.
Panaikinti Z. V. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Perduoti Z. V. jos šeimos nario – dukros L. S. – priežiūrai ir nustatyti Z. V. medicininį stebėjimą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.