Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo F. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 81/04-345 taikyti nuteistajam F. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

F. D. 2016 m. vasario 23 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę, užskaitant 2 mėnesius ir 30 dienų. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 11 d. Komisijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 81/04-345 nutarta nuteistajam F. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Dėl nutarimo nuteistasis F. D. M. rajono apylinkės teismui pateikė skundą, su prašymu taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė nuteistojo F. D. skunda ir paliko galioti Komisijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 81/04-345 netaikyti nuteistajam F. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis F. D. skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir panaikinti Komisijos nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo komisijos sprendimai nėra individualizuoti į aplinkybių visumą bei nuteistojo asmenybę ir elgesį, be to atsisakant nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą buvo nepakankama argumentacija. Taip pat nebuvo nurodyta nei viena aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos pažeidžia žmogaus teises ir yra deliktu, taip pat nėra laikomasi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003) 22.Apylinkės teismo nutartyje neteisingai nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, jis iš dalies prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi, nesutinka tik su visomis nuosprendžio formuluotėmis. Nuteistojo labai didelė vidinė motyvacija keistis, kuri remiasi dideliais vidiniais sukrėtimais, kuriuos jam teko patirti bylos nagrinėjimo metu. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, su sugyventine susilaukė dukros, lanko socialinės reabilitacijos programas, bando įgyti profesiją, lygtinio paleidimo atveju dirbtų UAB ,,duomenys neskelbtini“, tokiu būdu nuteistasis integruotųsi į visuomeninį gyvenimą.Nuteistojo F. D. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog F. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to neatliktos bausmės dalis vis dar yra gana didelė, vertinant tai, kokio pobūdžio nusikalstama veika buvo padaryta.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad F. D. priklauso vidutinės rizikos grupei – 78 balai, rizika pagal ,,OASys“ vertinimą žemėjo, nuo pirminio vertinimo rizika sumažėjo 10 balų, nuo paskutinio vertinimo rizika sumažėjo 6 balais, tačiau rizika išliko vidutinė, mažėjimą lėmė tai, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, bet jį menkina ir mano, kad neturi kito pasirinkimo. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina konstatuoti ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ankščiau 5 kartus teistas, kriminalinis elgesys susiformavo ankstyvame amžiuje ir tolimesnė elgesio teigiama korekcija nestebima, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją yra linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvotai, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Supranta, kad ankščiau turėjo problemų, tačiau dabar jas neigia, atmeta galimybę, kad problemos gali pasikartoti ateityje. Sunkiai sekasi priimti sprendimus, kurie būtų pritaikomi praktiškai sprendžiant tam tikras situacijas. Norėdamas, kad kiti asmenys jam paklustų yra naudojęs smurtą, vertindamas savo nusikalstamą elgesį, linkęs atsakomybę perkelti aplinkai, aplinkiniams, save pateisina. Teigia, kad nori būti pilnaverte visuomenės dalimi, tačiau atsižvelgiant į kriminalinę patirtį matomi akivaizdūs prieštaravimai. Vertindamas problemas susijusias su nusikalstama veika sumenkina savo vaidmenį, tokiu būdu atskleisdamas nihilistinį požiūrį į visuomenėje susiformavusias moralines vertybes. Nuteistasis yra rūkęs marihuaną, tačiau priklausomybę psichotropinėms medžiagoms neigia. Alkoholį vartodavo saikingai, tačiau paskutinio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, kuris išprovokavo smurtinį elgesį. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, jo vardu pataisos namuose gauta vykdomųjų raštų 3509,84 eurų sumai. Savarankiškai ieškinio dėl žalos atlyginimo nedengia. Nuteistojo darbo stažas, būnant laisvėje, yra itin mažas, darbo įgūdžių turi, bet dirbo senai ir juos panaudoti šiais laikais bus maža galimybė. Teigiamą darbo naudą supranta, tačiau išreiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Duomenų, kad dirbo įkalinimo įstaigoje nėra, pataisos namuose buvo gautas pranešimas, kad nuteistajam išėjus į laisvę UAB duomenys neskelbtini sutinka įdarbinti nuteistąjį, tačiau tai nėra neabejotinas faktas, kad nuteistasis dirbs minimoje įmonėje.Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis yra vieną kartą skatintas, vieną kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tai parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, bet šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to nuteistojo atžvilgiu jau ankščiau buvo parodytas teismo pasitikėjimas, kurio jis nepateisino, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo paskirtų įsipareigojimų nesilaikė, padarė naują nusikaltimą. Stebint nusikalstamo elgesio dinamiką, pastebima, kad nusikaltimai sunkėja. Konstatuojama, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo F. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taigi apylinkės teismas, pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo F. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.