Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo, suinteresuoti asmenys A. R., G. N., Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškimas dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kuris negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, teismas, turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas anuliuoti (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės būklės aktų įrašų biuro įvaikinimo liudijimą Nr. 4, anuliuoti (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis, kad G. N. yra pareiškėjo tėvas ir tuo pagrindu atkurti (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus, kad pareiškėjo tėvas yra A. R.. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo nurodydamas, jog toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena pagal CPK 514–516 straipsnių nuostatas.

10. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog teismas atsisakydamas priimti pareiškimą, užkerta kelią pareiškėjui įgyvendinti savo teises, nes pareiškėjas neturi kitų galimybių anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, o nuginčyti sprendimą dėl pareiškėjo įvaikinimo, nėra jokių kitų galimybių kaip tik kreiptis į teismą dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo. Kaip savo reiškiamų reikalavimų pagrindą nurodo, kad pareiškėjas palaiko itin gerus santykius su savo tikruoju tėvu, o santykiai su patėviu yra priešiški.

11. Byloje nustatyta, jog Kauno rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu leido G. N. įvaikinti K. R. pripažįstant jį Kipro tėvu, o Kiprą jo sūnumi, suteikė pavardę N., o vardą Kipras, tėvu nurodė G. N.. Šiuo pagrindu Kauno rajono Civilinės būklės aktų įrašų biuras (duomenys neskelbtini) išdavė įvaikinimo liudijimą.

12. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuoja teisės normos CPK XXXII skyriuje (514–516 straipsniai). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės) nustatyta tvarka. Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

13. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės reguliuoja civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką, kitų šiose taisyklėse nurodytų civilinės metrikacijos įstaigų paslaugų teikimo tvarką. Aktualios redakcijos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių XIII skyriuje numatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka (125 punktas). Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas, kai: paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui sudarytas antras toks pat įrašas ar buvo sudarytas atkurtas civilinės būklės akto įrašas, ir randamas pirminis civilinės būklės akto įrašas; paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno iš sutuoktinių mirties; įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo ar dėl teismo sprendimo, kuriuo remiantis įregistruotas civilinės būklės aktas, vykdymo sustabdymo ar panaikinimo; panaikinamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytas vaiko gimimo pažymėjimas ar medicininis mirties liudijimas, kuriuo remiantis buvo įregistruotas gimimas ar mirtis; paaiškėja, kad buvo padaryta klaida ir civilinės būklės aktas negalėjo būti įregistruotas ar įtrauktas į apskaitą pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį (145 punktas).

14. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas dėl civilinės būklės akto anuliavimo pareikštas dėl reikalavimo paneigti pareiškėjo kilmę iš asmens, kuriam teismas sprendimu leido įvaikinti pareiškėją ir pripažinti jo kilmę iš kito asmens, bet ne reikalavimas dėl neteisingumo civilinės būklės akto įraše nustatymo – klaidos gimimo akto įraše ištaisymo ir / ar kitų juridinių faktų nustatymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ypatingosios teisenos tvarka gali būti nagrinėjami ne bet kokie civilinės būklės įrašų modifikavimo klausimai, o tik tokie, kuriems yra teisinis pagrindas ir civilinės metrikacijos įstaiga dėl kažkokių priežasčių atsisako pakeitimus atlikti (arba klausimas civilinės metrikacijos įstaigoje nenagrinėtinas, CPK 514 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo, esant galiojančiam / nepanaikintam / nepakeistam Kauno rajono apylinkės teismo 1997 m. rugpjūčio 19 d. sprendimui, kuriuo buvo leista G. N. įvaikinti pareiškėją, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą dėl civilinės būklės aktų anuliavimo, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.