- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1-96-240/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43693-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- S. P., Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P., jos įgaliotai atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,
nedalyvaujant civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus – atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis Akacijų (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. P. 2019-10-12, apie 23.45 val., namuose, (duomenys neskelbtini) konflikto metu smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės S. P. atžvilgiu, tyčia delnu vieną kartą suduodamas jai į veidą, kumščiais ne mažiau kaip tris kartus suduodamas į įvairias kūno vietas bei ne mažiau kaip tris kartus įspirdamas jai į koją bei sėdmenis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. P. padarė poodines kraujosruvas galvoje, kairiame petyje, abiejuose žastuose, kairiame juosmenyje, klube ir nugaroje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą.
Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu jie su nukentėjusiąja dar buvo sutuoktiniai, nors ji nuo 2019 m. balandžio mėnesio buvo išėjusi iš namų ir gyveno visą tą laiką pas R. K.. Rugsėjo mėnesį ji grįžo, kaltinamasis tikėjosi, kad jie vėl gyvens kartu. Vasario mėnesį ji susirado kitą draugą ir išėjo gyventi pas jį. Jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. 2019 metų spalio mėnesį, kai kaltinamasis grįžo iš reiso, nukentėjusioji garantavo, kad nutraukė visus ryšius su savo draugu. Kaltinamasis buvo išgėręs tik vieną butelį alaus. Kaltinamasis prašė jos prisiekti savo sveikata, kad ji tikrai nutraukė tuos santykius, nors jis žinojo, kad taip nėra. Nukentėjusioji prašė nupirkti kavinę, kurioje ji dirbo, ir perrašyti jos vardu. Jis ėmė galvoti, iš kur gauti pinigų. Tada nukentėjusioji pasakė, kad ji tų santykių nenutraukė. Ji provokavo kaltinamąjį, todėl jis ją atstūmė nuo savęs. Tada ji paskambino R. K. ir liepė jam įrašinėti, nurodė, kad kaltinamasis ją muša. Kaltinamasis paskambino dukrai ir paprašė atvažiuoti. Belaukiant dukros sutuoktinė susikrovė savo daiktus ir išvažiavo. Po to kaltinamasis išvažiavo pas dukrą L. Z.. Jis nukentėjusiąją tik atstūmė nuo savęs, nes ji jį provokavo. Jos nemušė, jai nespyrė ir nesudavė. Šiuo metu santuoka nutraukta. Mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, nes ji norėjo, kad jis jai nupirktų automobilį, po to – kavinę, o jis nieko nepirko, todėl ji ir sugalvojo įvykį. Iki konflikto buvo išgėręs tik vieną skardinę alaus, konflikto metu išgėrė degtinės. Pas nukentėjusiąją ant kojų kraujosruvos būna pastoviai, jai trūkinėja kapiliarai. Ji dirba virėja, skųsdavosi, kad susižalojo darbe. Nežino, kur ji galėjo susižaloti. Kavinę ji nusipirko, dabar turi daug skolų, todėl nori gauti pinigų iš kaltinamojo. Po konflikto ji išvyko nebūdama sužalota, net nebūtų turėjusi ką parodyti dukrai. Nesutinka su civiliniais ieškiniais.
Nukentėjusioji S. P. parodė, kad grįžusi iš darbo nuėjo miegoti, o pabudusi pamatė, kad namo grįžo kaltinamasis. Jis gėrė degtinę. Jie pradėjo kalbėtis apie kavinę. Kaltinamasis ją kaltino, kad ji nori jį apgauti, nors ji paliko jam visą turtą ir daiktus. Tą vakarą jis pasakė, kad kavinės nepirks. Ji tuomet kreipėsi į R. K. ir nusipirko kavinę, neimdama paskolų. Kaltinamasis tą vakarą gėrė, rūkė, ir vis kaltino ją. Jis kažką jai rodė per telefoną, o ji nenorėjo žiūrėti, stūmė jį nuo savęs. Kai jam iškrito telefonas, jis supyko, apžergė ją, užgulė ir ėmė mušti. Mušė visur – į galvą, pečius ir šonus. Ji atsistojo, paskambino R. K. ir pasakė, kad kaltinamasis ją mušė, paprašė nepadėti telefono ragelio, kad jis viską girdėtų. Tada kaltinamasis ją dar sumušė. Ji girdėjo, kaip jis paskambino dukrai ir pasakė, kad nukentėjusioji jį sumušė. Po to dukra jai skambino ir apšaukė. Dukra ja netikėjo. Kaltinamasis meluoja ir visus nuteikinėja prieš nukentėjusiąją. Muštynių metu jis skambino ir savo draugams. Nors dirba sunkiai, tačiau neturi jokių kraujosruvų. Kaltinamasis ją sumušė taip, kad ji buvo mėlyna. Tai buvo ne pirmas atvejis, kai jis ją mušė. Kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo praėjus metams po vestuvių, ji net buvo išėjusi gyventi atskirai. Vėliau susitaikė ir gyveno kartu. Po to jis ją sumušė dar kartą. Tai jau trečias atvejis. Po įvykio jai teko gydytis, ji patyrė daug skausmo. 29 dienas buvo nedarbinga, vartojo įvairius medikamentus, kreipėsi į neurologą, iki šiol vartoja raminamuosius vaistus. Kai buvo užgulęs – kaltinamasis ją mušė kumščiais, o būnant antrame aukšte – spyrė į sėdmenis ir į koją. Kaltinamasis visur buvo sudėjęs kameras, nuolat ją sekė. Ji buvo išėjusi gyventi pas draugą, tačiau pasiilgo vaikų ir grįžo namo, tikėjosi vėl gyventi kartu su kaltinamuoju. Ji neprašė pirkti kavinės jai asmeniškai, jie planavo, kad kavinė bus jų abiejų. Kaltinamasis norėjo, kad ji skolintųsi pinigų. Prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį.
Liudytoja L. Z. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas, o nukentėjusioji – motina. Ji gyvena atskirai nuo tėvų. Tą vakarą jai paskambino tėvas ir paprašė atvažiuoti, nes motina daro namuose „cirką“. Tėvas kalbėjo normaliai, kaip visada. Atvažiavusi motinos jau neberado, ji buvo išvažiavusi. Namuose buvo tik tėvas. Jis nebuvo neblaivus, paaiškino, kad susipyko su motina dėl motinos draugo R. K.. Tai buvo jau trečias motinos išėjimas iš namų pas jį. Motina sakė, kad ji santykius nutraukė, jie jai atleido, bet ji vėl išėjo. Motina norėjo įsigyti kavinę. Tėvas sakė, kad jie susipyko, kilo ginčas. Apie muštynes tėvas nesakė. Motina niekada nėra sakiusi, kad tėvas yra ją mušęs. Kai ji paskambino motinai, ši šaukė, kad namuose jai nesaugu, todėl ji važiuoja pas R. K.. Motina nesakė, kad ji yra sumušta ir kad važiuoja į policiją. Liudytoja pasiėmė tėvą pas save. Nesimatė, kad tėvas būtų ką mušęs. Tėvai yra išsituokę. Tėvas jai pats pasakė, kad išgėrė du butelius alaus. Pas motiną ant kojų ir ant rankų dažnai būdavo kraujosruvos. Motina po įvykio jos nepalaukė ir nerodė jai kraujosruvų. Brolis sakė, kad motina nusipirko kavinę su savo draugu. Galbūt ji turi skolų ir nori gauti iš tėvo pinigų. Motina ne kartą buvo išėjusi, tačiau grįždavo atgal. Ji norėjo, kad tėvas jai nupirktų automobilį, po to – kavinę. Pyksta ant motinos, nes ji nupirko kavinę, kai jie norėjo ją nusipirkti, tačiau jos neapkalba. Nežino, ar motina po įvykio lankėsi pas gydytojus.
Liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir žino, kuo jis kaltinamas. Liudytojas gyveno kartu su nukentėjusiąja. Tą vakarą jam paskambino nukentėjusioji, verkė, teigė, kad ją sumušė kaltinamasis ir kad ji atvažiuoja. Liudytojas girdėjo vyro balsą, keiksmus, trenksmą, lyg kažkas krito. Nukentėjusioji atvažiavo gana greitai. Ji buvo pasimetusi, sumušta, apsiverkusi, jos rūbai buvo suplėšyti. Pasakojo, kad kaltinamasis vartojo alkoholį, po to kilo konfliktas, sutuoktinis ją mušė rankomis, spyrė jai. Liudytojas matė, jog jos galva sumušta, taip pat matė kraujosruvas. Nukentėjusioji visą vasarą gyveno pas liudytoją, o kai nuvyko į savo namus – ją sumušė. Anksčiau pas nukentėjusiąją nėra matęs kraujosruvų. Jos megztinis buvo suplėšytas. Liudytojo automobiliu jie nuvyko į policijos komisariatą, po to – į gydymo įstaigą. Jis matė sumušimus pas ją galvoje, ant rankų, šonuose, viską fotografavo. Po įvykio ji jautėsi labai blogai, iki šiol pastoviai lankosi pas gydytojus, blogai miega naktimis, pergyvena, kad nesimato su vaikais ir su anūkais, jai labai gėda prieš gimines. Kaltinamasis juos sekė, darė įrašus. Nukentėjusioji namo grįždavo tada, kai jai to norėjosi.
Liudytojas G. P. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, pažįsta ir nukentėjusiąją. Tą vakarą kaltinamasis jam paskambino ir pasakė, kad nukentėjusioji pas jį grįžo, bet apgaudinėja jį toliau. Jo balsas buvo normalus, jis kalbėjo rišliai, nesijautė, kad jis būtų neblaivus. Niekada nematė, kad kaltinamasis skriaustų nukentėjusiąją, priešingai – ji skriausdavo kaltinamąjį. Kaltinamasis nesakė, kad susipyko su nukentėjusiąja. Liudytojas nežino, kas galėjo sumušti nukentėjusiąją.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2749/2019(02) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos galvoje, kairiame petyje, abiejuose žastuose, kairiame juosmenyje ir klube, nugaroje S. P. padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, dėl ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių (kontaktų). Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-10-12. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 35–36).
2019-10-30 savanoriško daiktų pateikimo protokolu nukentėjusioji S. P. savanoriškai pateikė 7 fotonuotraukas, kuriose pagal S. P. žodžius, buvo fiksuotos mušimo žymės – kraujosruvos ant kūno, padarytos 2019-10-12 A. P. (1 t., b. l. 37–45).
2019-10-31 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos 7 spalvotos fotonuotraukos, kurias 2019-10-30 pateikė S. P., su S. P. kūno dalių atvaizdu, ant kūno – kaklo, kairės ir dešinės rankų, kūno, kojų matomomis kraujosruvomis (b. l. 46–47).
Įvykio vietos apžiūrios protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–31).
Motyvuojamoji dalis
A. P. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą, pareikšti A. P., pasitvirtino.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas – suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.
Nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti A. P. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo susiklostę priešiški santykiai, jų šeimos gyvenimas nebuvo sklandus, šiuo metu jie jau yra išsituokę, todėl nukentėjusiosios parodymai vertinami neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių. Nukentėjusioji, duodama parodymus dėl paties smurto naudojimo fakto, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu buvo itin nuosekli, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys bei ištirti įrodymai. Liudytojas R. K. parodė, kad tą vakarą jam paskambino nukentėjusioji ir sakė, kad ją sumušė kaltinamasis. Iš karto po įvykio pas jį atvykusi nukentėjusioji buvo pasimetusi, sumušta, apsiverkusi, jos rūbai buvo suplėšyti. Liudytojo R. K. parodymai yra nuoseklūs, argumentuoti, tiek nukentėjusioji, tiek šis liudytojas nurodė visiškai analogiškas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, parodė, kad nukentėjusioji provokavo kaltinamąjį, todėl jis ją atstūmė nuo savęs. Jos nemušė, jai nespyrė ir nesudavė. Liudytoja L. Z., nukentėjusiosios ir kaltinamojo dukra parodė, kad apie muštynes tėvas nesakė, motina nesakė, kad ji yra sumušta, pyksta ant motinos, tačiau jos neapkalba. Liudytojas G. P., kaltinamojo draugas, parodė, kad niekada nematė, kad kaltinamasis skriaustų nukentėjusiąją. Teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukters bei kaltinamojo draugo – kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltę patvirtina objektyvi įvykių seka – nukentėjusioji po konflikto kreipėsi į policiją, nurodydama, jog jos sutuoktinis ją mušė, atvykusi į policijos įstaigą policijos pareigūnui išsamiai išdėstė kilusio konflikto tarp jos ir jos sutuoktinio esmę bei jos sužalojimo aplinkybes, nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kur buvo nustatyti jai padaryti sužalojimai bei jų mechanizmas, nukentėjusiosios, liudytojo R. K. parodymai, specialisto išvada, jog nukentėjusiajai S. P. poodinės kraujosruvos galvoje, kairiame petyje, abiejuose žastuose, kairiame juosmenyje ir klube, nugaroje padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, dėl ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių (kontaktų), sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti 2019-10-12, fotonuotraukos ir kiti byloje surinkti įrodymai. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Iš kaltinimo šalintina baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, kadangi ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais baudžiamosios bylos duomenimis.
Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant A. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Siekiant sulaikyti A. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje, – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 591,60 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 161–162). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisiant 591,60 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji S. P. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 str. 2 d.).
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai S. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė skausmą, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė gėdą prieš giminaičius ir draugus, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios normaliam saugiam gyvenimo ritmui. Nukentėjusioji teigia, jog po patirtų sumušimų vartojo nuskausminamuosius vaistus, ji vieną mėnesį gydėsi, buvo nedarbinga. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, kad nukentėjusiosios įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas 1500 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai S. P. atmestina.
Šioje byloje nukentėjusioji S. P. prašė iš kaltinamojo A. P. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas pagrindžia, jog S. P. už civilinio ieškinio surašymą atstovei sumokėjo 200 Eur, teisinio pagrindo nepripažinti nukentėjusiosios patirtas minėtas išlaidas proceso išlaidomis, nėra, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 200 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – fotonuotraukos (b. l. 39–45) paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės vykdymo metu įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo A. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 591,60 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 60 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti nukentėjusiosios S. P. naudai iš kaltinamojo A. P. 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 200 Eur (du šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – fotonuotraukas (b. l. 39–45) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.