Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „VidKar“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos mėn. 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui UAB „VidKar“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Visi miškai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nagrinėjamoje byloje yra aiški tik viena deliktinei atskomybei atsirasti būtina sąlyga: ieškovui padaryta turtinė žala. Tačiau byloje jokiais įrodymais nėra įrodyta, kad būtent atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nėra įrodyta, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos, ir nėra jokių duomenų, kas ieškovui padarė žalą.

Atsakovas neneigia, kad vykdė miško pjovimus darbus Ukmergės miškų urėdijoje, Pašilės girininkijoje, 46 kv., 18 skl. ir 70 kv., 17 skl., ir miško pjovimo darbus baigė 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje. Vėliau vyko medienos traukimo ir išvežimo darbai, šiuos darbus atliko trečiasis asmuo. Medžių pjovimo darbai pagal saugos reikalavimus nebegali būti vykdomi, jeigu yra pradėti medienos traukimo ir išvežimo darbai, tokio eiliškumo ir buvo laikomąsi.

Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens direktorius G. B. teigė kažką žinojęs apie nutrauktus laidus, tačiau kaip tuomet paaiškinti tai, kad darbų priėmimo - perdavimo aktas su atsakovu buvo surašytas nenurodant ir nefiksuojant jokių incidentų, tuo labiau, jeigu laidai buvo nutraukti ar dėl kitokių priežaščių jie nukrito neva dėl atsakovo kaltės, tai šias aplinkybes trečiasis asmuo turėjo būti suinteresuotas nurodyti.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti pasvirę elektros stulpai. Nuotraukose nematyti jokių nupjautų medžių, net nematyti medžių pjovimo pėdsakų. Ieškovo budintis dispečeris gavo pranešimą, kad vartotojui nutrūko elektros energijos tiekimas, į vietą tą pačią dieną atvyko operatyvinė brigada, tačiau brigada nieko nerado, kaip teigia ieškovo atstovė, medžio nebuvo, viskas buvo sutvarkyta, visi pasišalinę. Ir štai iš tokių duomenų teismas nustatė, kad elektros laidai buvo nutraukti nukritus pjaunamam medžiui ant elektros laidų. Tačiau traukiant ar vežant medžius sunkiasvoria technika galima kliudyti elektros stulpą, kad šis pasvirtų ir nutrūktų laidai.

Teismas neteisingai aiškina atsakovo teiginius apie tai, kad kitų asmenų darbų atlikimo vietoje nebuvo ir negalėjo būti. Atsakovo atstovas aiškino, kad tuo metu, kai atliekami medžių pjovimo darbai, šių darbų atlikimo vietoje negali būti ir nebuvo kitų asmenų, o ne apskritai visą parą ar mėnesius miške nebuvo pašalinių žmonių. Nebuvo aiškinamasi, kas miške galėjo būti ar buvo, kai atsakovas baigia savo darbo dieną ir medžių pjovimo darbus. Atsakovas atliko medžių kirtimo darbus ir šių darbų atlikimo metų laikėsi saugos darbe taisyklių reikalavimų. Tačiau atsakovas neturėjo pareigos visa parą saugoti visą teritoriją.

Vienas pagrindinių įrodymų, kuriais remiasi teismas, yra B. A. pasirašytas raštas AB „Lesto“. B. A. pažįsta tiek atsakovo direktorius, tiek trečiojo asmens direktorius. ys. Tačiau B. A. atsakovo įmonėje niekada nedirbo ir nedirba, šiam asmeniui niekada nebuvo išduoti atsakovo įgaliojimai atstovauti bendrovę.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

2014-08-01 vakare budintis dispečeris gavo pranešimą apie tai, kad yra nutraukti oro linijos laidai. Nors paskambinęs asmuo neprisistatė, tačiau jis skambino iš to paties telefono numerio, kuriuo vėliau buvo susisiekta su B. A.. Ieškovo darbuotojas A. P. kitą dieną – šeštadienį, nuvyko į įvykio vietą, čia jis sutiko dirbančią žmonių brigadą. Darbininkai patvirtino, kad nupjovė medį, kuris netyčia užvirto ant oro linijos ir nutraukė laidus (vėliau, teisme, jie tą neigė). Kadangi tarp jų nebuvo darbų vykdytojo, A. P. paprašė darbininkams jų vadovui, kad jis atvyktų į AB Lesto. Pirmadienį pas A. P. atvyko asmuo, kuris prisistatė atsakovo atstovu B. A., parašė ir pasirašė paaiškinimą, pripažino kaltę, pažadėjo atlyginti padarytą žalą, kai tik ji bus įvertinta. Tačiau, kai buvo paskaičiuota padaryta žala ir apie tai buvo pranešta atsakovo vadovui, šis pradėjo derėtis, kad žala jam per didelė, tačiau net neužsiminė, kad gal žalą padarė kažkas kitas, tą versiją atsakovas pradėjo kelti tik kai teismui buvo perduotas ieškinys. Taip pat pabrėžtina, kad oro linijos laidai buvo nutraukti būtent užvertus medį (pagal linijos sužalojimo pobūdį), o ne, kaip atsakovas bando svarstyti savo apeliaciniame skunde, pravažiuojančio miškovežio.

Civilinė atsakomybė kyla, kai yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Neteisėti veiksmai – atsakovo darbuotojai nesilaikė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, neatsargiai pjovė medį, kuris užvirto ant elektros laidų. Priežastinis ryšys – nesilaikydami Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimų, atsakovo darbuotojai pjovė medį ir padarė žalą. Kaltė – atsakovas nebuvo suderinęs medžių pjovimo su AB Lesto, neįvertino situacijos ir galimybių, nors privalėjo tai numatyti. Niekas kitas toje vietoje negalėjo ir nekirto medžių, tik vienintelis atsakovas turėjo leidimą ir sutartį kirsti, o, neatsargiai pjaunant medį, ir buvo padaryta žala. Žala – žala apskaičiuota Atliktų darbų aktu, kuriame surašyti visi atlikti darbai ir jų atlikimo vertė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-08-02, apie 7.00 val. AB „Lesto“ Utenos regiono Tinklo valdymo departamento Tinklo eksploatavimo grupės dispečeris A. P. gavo pranešimą, kad Burtkaimio k., Pabaisko sen., Ukmergės raj. yra nutraukti laidai ir galimai pažeistos atramos 0,4 kV OL L-200 iš Uk-538 linijoje. Dispečeris A. P., nuvykęs į vietą, nustatė, kad yra nutraukti laidai tarp atramų Nr.200/18-200/23, o atramos Nr.200/18, Nr.200/19 ir Nr.200/20 yra neleistinai pasvirusios (2014-08-04 tarnybinis raštas „Dėl 0,4 kV OL I-200 iš KT UK-538). Pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. aktą Nr.7514-09505 nutrūkusių laidų keitimas ir atramų tiesinimas kainavo 1 837,50 Lt (532,18 Eur) be PVM. Iš 2014-07-07 Miško ruošos darbų sutarties Nr.RUO140707, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, ir 2014-08-08 Darbų priėmimo-perdavimo akto Nr.RUO140707/1 matyti, kad šioje teritorijoje atsakovas vykdė apvalios medienos kirtimo darbus, atlikti darbai trečiajam asmeniui buvo perduoti 2014-08-08. Iš AB „Lesto“ Utenos skyriui rašyto pasiaiškinimo matyti, kad atsakovo atstovu prisistatęs B. A. nurodė, kad atsakovas, vykdydamas medžių pjovimo darbus, 2014-08-01 užvertė medį ant 0,4 kV OL L-200 iš KT Uk-538 ir nutraukė laidus tarp atramų Nr.200/18-200/23, atsakovas prisiima visą atsakomybę dėl šių savo veiksmų ir pažada atlyginti padarytą žalą. Ieškovas 2014-08-13 raštu Nr.47030-640 ir 2014-10-13 raštu Nr.47030-857 kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti 532,18 Eur žalą, pridėdamas žalos dydį pagrindžiantį 2014 m. rugpjūčio mėn. aktą Nr.7514-09505, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.216, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, buvimo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent atsakovas (jo darbuotojai) atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovui buvo padaryta žala.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-07-07 – 2014-08-08 toje teritorijoje, kurioje buvo nutraukti elektros laidai ir sugadintos atramos, atsakovas atliko medžių pjovimo darbus. Akivaizdu, kad šie darbai yra susiję su rizika, kad pjaunamas medis gali užvirsti ant elektros laidų bei atramų ir juos sugadinti. Nors atsakovas teigia, kad medžių pjovimo darbai buvo baigti 2014 m. liepos mėn. pabaigoje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, tai nepaneigtų aplinkybės, kad žala ieškovui buvo padaryta ant laidų užvirtus atsakovo darbuotojų pjaunamam medžiui (medžiams). Kaip nurodyta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, budintis dispečeris pranešimą apie nutrauktus laidus gavo 2014-08-01 vakare, tačiau pranešimo momentas nebūtinai turi sutapti su žalos padarymo momentu, laidai galėjo būti nutraukti ir anksčiau.

2014-08-08 darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr.RUO140707/1 patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui pagal tarp jų sudarytą Miško ruošos darbų sutartį. Tačiau laidų nutraukimu žala trečiajam asmeniui nebuvo padaryta, taip pat byloje nėra įrodymų, kad iki šio akto pasirašymo trečiajam asmeniui būtų pareikštas reikalavimas atlyginti laidų nutraukimu padarytą žalą, todėl laidų nutraukimo fakto nenurodymas perdavimo-priėmimo akte nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas neatliko veiksmų, sąlygojusių laidų nutraukimą.

Pasiaiškinimą ieškovui atsakovo vardu pasirašęs B. A. neneigė, kad jis šį pasiaiškinimą pasirašė. B. A. teiginiai, kad jis nesuprato, ką pasirašė, vertintini kritiškai, kadangi pasirašytas dokumentas yra trumpas, jo turinys – aiškus, byloje nėra įrodymų, kad B. A. iki bylos nagrinėjimo teisme būtų kreipęsis į ieškovą dėl suklydimo pasirašant pasiaiškinimą. Atsakovas nurodė, kad B. A. pažįsta tiek atsakovo direktorius, tiek trečiojo asmens direktorius, todėl B. A. galėjo dalyvauti tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos Miško ruošos darbų sutarties vykdymo procese. Byloje nėra įrodymų, kad B. A. buvo įgaliotas veikti atsakovo vardu, todėl pasiaiškinimas nevertintinas kaip atsakovo prisiimtas įsipareigojimas atlyginti ieškovui žalą, tačiau vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuriame nurodytos žalos padarymo ieškovui aplinkybės.

Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovas, gavęs ieškovo 2014-08-13 raštą Nr.47030-640 ir 2014-10-13 raštą Nr.47030-857 dėl žalos atlyginimo būtų nedelsdamas kreipęsis į ieškovą ir ginčijęs savo pareigą atlyginti žalą, o šalių atstovų paaiškinimai šiuo klausimu yra prieštaringi – atsakovo atstovas teigia, kad jis kreipėsi į ieškovą ir teigė, kad atsakovas jokių laidų nenutraukė, o ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovas savo neteisėtų veiksmų neginčijo, tačiau derėjosi dėl atlygintinos žalos dydžio.

CPK 306 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas procesiniuose dokumentuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė aplinkybių, kad elektros laidai galėjo būti nutraukti traukiant ar vežant nupjautus medžius sunkiasvore technika, o atsakovas nupjautų medžių vežimo darbų neatliko. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šių atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pagal laidų ir atramų sužalojimo pobūdį tai negalėjo būti padaryta užvirtus pjaunamam medžiui.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.