Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-647/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
2A-647/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-08725-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Dalia Višinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ENERGIJA“
Ieškovas
A. B., R. G., R. J., G. J., R. K., I. M., J. M., A. N., K. S., V. V.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „CORPUS A“, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „FININVESTUS“, J. J., V. L., J. L., Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-647/2014 (S)Proceso Nr. 2-02-3-08725-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 45.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ENERGIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1649-450/2013 pagal ieškovų A. B., R. G., R. J., G. J., R. K., I. M., J. M., A. N., K. S., V. V. ieškinį atsakovui UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ dėl nepagrįsto reikalavimo sumokėti skolą už šilumą; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „CORPUS A“, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „FININVESTUS“, J. J., V. L., J. L., Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė pripažinti neteisėtais atsakovo reikalavimus ieškovams sumokėti skolą, paskaičiuotą už 2011 m. gruodžio mėn. atsakovo teiktą šilumą. Ieškovai su atsakovu 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje pasirašė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo tiekti jiems, kaip buitiniams šilumos vartotojams, šilumą jų butams, esantiems daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties nuostatas ieškovai už tiekiamą šilumą moka pagal bute esančio karšto vandens skaitiklio rodmenis (16.2 p.) ir pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis už visą pagal ataskaitinį laikotarpį, t. y. praėjusį kalendorinį mėnesį, suvartotą šilumos kiekį, kuris paskirstomas (išdalinamas) pastato butų savininkams pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 (13,14 p.). Ieškovai, gavę sąskaitas už 2012 m. vasario mėnesį, pamatė, kad jose už šildymą paskaičiuota ir papildoma suma, įvardyta kaip „perskaičiavimų suma“, nors iki to laiko jokių įsiskolinimų šilumos tiekėjui neturėjo. Atsakovas dėl nurodytos papildomos „perskaičiavimų sumos“ 2012 m. balandžio 11 d. raštu paaiškino, kad jis mokesčius minėto namo konkretiems butams pradėjo skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio mėnesio; namo administratorius klaidingai pateikė butų Nr. 3, Nr. 13, Nr. 28, Nr. 34 ir Nr. 41 karšto vandens skaitiklių rodmenis, nuo kurių atsakovas turėjo pradėti skaičiuoti mokesčius už karštą vandenį (buvo nurodyta, kad atsakovas turi pradėti skaičiuoti nuo 0 m³); patikrinus šių butų karšto vandens skaitiklius, dėl klaidingų pradinių rodmenų šiems butams buvo priskaičiuota 1 235 m³ karšto vandens; klaida ištaisyta 2012 m. vasario mėn. sąskaitose: šilumos kiekis, priskirtas 1 235 m³ šalto vandens pašildymui (66,13426 MWh), buvo paskirstytas proporcingai viso namo butų ir patalpų plotams (namo plotas 3 292,31 m²). Ieškovų teigimu, iš šio rašto matyti, kad ginčo namo atskirų penkių butų šildymui (o ne viso namo šildymui) suvartota šilumos energija (66.13426 MWh) buvo priskirta ir proporcingai paskirstyta visiems namo gyventojams, kuriems šilumos energija tiekiama centralizuotai, ir atsakovas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo padaryta. Ieškovų manymu, atsakovo nurodyta skola ieškovams priskaičiuota nepagrįstai, todėl atsakovas turi ją panaikinti. Su atsakovu pasirašytose Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse nėra jokių nuostatų apie tai, kad dėl klaidingų kituose butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenų susidaręs neapmokėtas šilumos kiekis vandens pašildymui turėtų būtų paskirstytas visiems daugiabučio namo butų savininkams. Iš sutarčių 13-14 punktų nuostatų matyti, kad pastato butų savininkams yra skirstomas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o ne pagal butuose esančius karšto vandens skaitiklių rodmenis. Už šilumos kiekį pagal butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenis atsiskaito asmeniškai buto savininkas (16 p.). Ieškovai pažymėjo, kad iki minėtų sutarčių sudarymo jie atsiskaitydavo pagal bute esančio karšto vandens skaitiklio rodmenis. Ieškovų teigimu, nagrinėjamu atveju jie su atsakovu atsiskaito už šilumą pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. pagal karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių), įrengtų bute, rodmenis ir pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo prietaiso rodmenis. Šiose sutartyse nenumatyta, kad butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenys naudojami atsiskaitymui su šilumos tiekėju ir šilumos kiekio vandens pašildymui išdalijimo proporcijoms nustatyti visiems namo butų savininkams. Tai aiškiai matyti iš sutarčių nuostatų dėl atsiskaitymo tvarkos (13, 16 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai –atsakovo reikalavimus apmokėti pagal sąskaitas ieškovei A. B. 383,21 Lt, R. G. 385,86 Lt, R. J. 286,21 Lt, G. J. 384,19 Lt, R. K. 385,35 Lt, I. M. 388,62 Lt, J. M. 202,91 Lt, A. N. 286,33 Lt, K. S. 384,42 Lt ir V. V. 390,18 Lt skolą už 2011 m. gruodžio mėnesio šildymą pripažino neteisėtais.

Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butams mokestis už šilumą skaičiuojamas pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį, išskiriant bendrojo naudojimo patalpoms priskiriamą šilumos kiekį. Pastate suvartotas ir įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos: šaltam vandeniui pašildyti; jo temperatūrai palaikyti; naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Iš pagal įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, suvartotas pagal gyventojų deklaruotus rodmenis ar pagal normatyvus priskirtam šaltam vandeniui pašildyti ir jo temperatūrai palaikyti. Likęs šilumos kiekis išdalijamas vartotojams proporcingai turimam naudingam plotui. Iki 2011 m. gruodžio 1 d. atsakovas šilumos namo gyventojams neskirstė, nes už visą name suvartotą šilumą pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis atsiskaitydavo Seimo kanceliarija, kuri atsiskaitė su atsakovu už visą šilumos kiekį, suvartotą iki 2011 m. gruodžio 1 d. pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Seimo kanceliarija dalį ginčo name esančių butų 2011 m. balandžio 4 d. perdavė VĮ Turto bankui, dalis buvo privatizuota. Atsakovas su konkrečiais ginčo namo butų savininkais sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis. Seimo kanceliarija 2011 m. lapkričio 16 d. perdavė ginčo namą administruoti UAB „CORPUS A“ (toliau – administratorius). Perduodant administratoriui pastatą, 2011 m. lapkričio 16 d. surašytas Bendrojo naudojimo patalpų skaitiklių suderinimo aktas, į kurį buvo įrašyti tik bendro namo įvadinio skaitiklio rodmenys, o butuose esančių skaitiklių rodmenys užfiksuoti nebuvo. Administratorius 2011 m. gruodžio mėnesį pateikė atsakovui suvestinius duomenis, reikalingus skirstant šilumos kiekį butams, tačiau neteisingai buvo nurodytas pradinis karšto vandens rodmuo butuose Nr. 3, Nr. 13 ir Nr. 34, nurodant 0 m³, bute Nr. 28, nurodant 500 m³, ir bute Nr. 41, nurodant 383 m³. Atsakovui patikrinus nurodytuose butuose karšto vandens skaitiklių rodmenis, nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 23 d. bute Nr. 3 karšto vandens skaitiklių patikrinimo rodmuo buvo 260 m³, bute Nr. 13 – 280 m³; 2011 m. gruodžio 14 d. bute Nr. 28 – 796 m³, bute Nr. 34 – 392 m³, bute Nr. 41 – 390 m³. Atsakovas atliko šių butų suvartoto šilumos kiekio vandeniui pašildyti perskaičiavimą, laikydamas, kad šie butai negalėjo suvartoti tokio didelio kiekio karšto vandens, ir nurodytą šilumos kiekį (1 235 m³ vandens pašildymui) išskirstė visiems namo gyventojams, šią sumą įtraukdamas į 2012 m. vasario mėnesio sąskaitas, papildoma eilute.

Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Seimo kanceliarija kartu su atsakovu priėmimo-perdavimo metu nenustatė (nebuvo perduoti) rodmenų apie konkrečiuose butuose suvartoto karšto vandens kiekius. Konstatavo, kad atsakovas perėmė ginčo namo šilumos skaitiklių rodmenis, nepareikalavęs ir jam neperdavus perėmimo metu tikslių butuose esančių karšto vandens skaitiklių duomenų. Atsižvelgdamas į tai, kad perdavimo metu administratorius nepriėmė, o perduodantis namą subjektas neperdavė tikslių duomenų apie butuose Nr. 3, Nr. 13, Nr. 28, Nr. 34 ir Nr. 41 esančių karšto vandens skaitiklių rodmenis, o tokių duomenų atsakovas nepareikalavo, bei patvirtinus faktą, jog iki 2011 metų gruodžio 1 d. Seimo kanceliarija sumokėjo už visą pagal įvadinį namo skaitiklį nustatytą patiektą šilumos energijos kiekį, teismas laikė, kad Seimo kanceliarija, sumokėdama pagal įvadinio skaitiklio duomenis fiksuotą visą suvartotą šilumos energijos kiekį, visiškai atsiskaitė su atsakovu už visą name suvartotą šilumos kiekį, taip pat ir už šiuose butuose suvartotą šilumos kiekį šalto vandens pašildymui.

Teismas taip pat nustatė, kad karšto vandens skaitikliai nebuvo praėję metrologinės patikros, todėl jų parodymai galėjo būti netikslūs. Teismo vertinimu, atsakovas, atlikdamas to paties suvartoto šilumos kiekio perskaičiavimus visiems namo butams antrą kartą (po to, kai pagal įvadinį skaitiklį už suvartotą šilumos kiekį iki 2011 m. gruodžio 1 d. atsiskaitė Seimo kanceliarija), pasielgė neteisėtai, todėl namo gyventojams pateiktose sąskaitose už 2011 m. vasario mėnesį padaryti suvartotos šilumos kiekio perskaičiavimai už 2011 m. gruodžio mėnesį yra neteisėti ir pažeidžiantys vartotojų interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas klaidingai kvalifikavo faktines ginčo aplinkybes, vertindamas, ar tinkamai apmokėtas ir paskirstytas šilumos energijos kiekis, pateiktas ginčo namui, nes reikėjo vertinti, ar yra apmokėtas suvartotas šilumos energijos kiekis 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigai. Nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. ginčo name buvo suvartota 119,673 MWh energijos. Paaiškėjus, kad penki butai buvo nepagrįstai apmokestinti dėl minėto energijos kiekio sunaudojimo, nes jau buvo apmokėję už šį kiekį, deklaruojant jį Seimo kanceliarijai, todėl atsiradusį nepamokestintą energijos kiekį turi apmokėti namo bendraturčiai. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią namo gyventojai turi dvejopą padėtį šilumos energijos suvartojimo požiūriu – kaip vartotojai ir kaip turto savininkai. Teisės aktai nenumato šilumos tiekėjo pareigos kontroliuoti turto perdavimo aktų sudarymo pagrįstumo ir visapusiškumo. Apelianto manymu, aplinkybė, kad Seimo kanceliarija netinkamai perdavė naujajam valdytojui – administratoriui butų skaitiklių rodmenis, negali sukelti atsakovui pareigos negauti apmokėjimo už name sunaudotą šilumos energijos kiekį. 2011 m. gruodžio mėnesį ginčo name sunaudotas šilumos energijos kiekis buvo paskirstytas tarp visų namo gyventojų, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinto šilumos paskirstymo tarp namo bendraturčių metodo nuostatomis. Apelianto teigimu, jis neturi pareigos dengti savo sąskaita ginčo namo patiriamų išlaidų šildymui ar šildyti namą nemokamai. Teismas netinkamai įvertino metrologinės patikros įrodymus ir nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (ieškovų sutuoktinių) teisių, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš apelianto pozicijos nėra aišku, kaip jis supranta padarytą klaidą, kas ją padarė ir kodėl atsakovas ją taiso namo gyventojų sąskaita. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo teisingų ir tikslių duomenų apie suvartoto vandens kiekį minėtuose butuose, t. y. neįrodė, kad minėtose butuose realiai buvo sunaudotas ir neapmokėtas atsakovo reikalavime nurodytas pašildyto vandens kiekis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „CORPUS A“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po patikrinimų atsakovui atlikus perskaičiavimus, atitinkamai sumažėjo šilumos kiekis, priskirtas vandens pašildymui butams Nr. 3, Nr. 13, Nr. 28, Nr. 34 ir Nr. 41, todėl atitinkamai padidėjo šilumos kiekis šildymui bendro naudojimo patalpose, kuris buvo išdalytas visiems namo savininkams pagal naudingąjį plotą. Atlikus perskaičiavimus, gyventojams nebuvo priskirtas didesnis šilumos kiekis nei jie suvartojo, o šilumos kiekis išdalytas proporcingai butų ar kitų patalpų plotui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovai yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies butų savininkai. Iki 2011 m. balandžio 4 d. subjektas, valdantis, naudojantis valstybės turtą (ginčo namą) ir disponuojantis juo, buvo Seimo kanceliarija. 2011 m. balandžio 4 d. Seimo kanceliarija perdavė VĮ Turto bankui ginčo name esančius butus, kuris dalį butų pardavė ieškovams. Kol buvo paskirtas ginčo namo administratorius, Seimo kanceliarija toliau vykdė ginčo namo priežiūrą, atsiskaitydavo su atsakovu už šilumos energijos suvartojimą pagal pateiktas sąskaitas, sekė vandens skaitiklių rodmenis ir priėmė ginčo namo butų gyventojų atsiskaitymus už suvartotą šilumos energiją ir kitas paslaugas. 2011 m. lapkričio 16 d. priėmimo-perdavimo aktu ginčo namas buvo perduotas administruoti UAB „CORPUS A“. Perduodant namą buvo surašytas ir Bendrojo naudojimo patalpų skaitiklių suderinamumo aktas, kuriame buvo įrašyti tik bendrų namo įvadinių vandens skaitiklių rodmenys, o butuose esančių skaitiklių rodmenys liko neužfiksuoti. Paskutinį kartą Seimo kanceliarija rinko konkrečiuose butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenis 2011 m. lapkričio 15 d. Administratorius 2011 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovui prašymą šilumos energiją skirstyti pagal namo tipą atitinkantį šilumos energijos paskirstymo metodą Nr. 4 (proporcingai priklausančių patalpų plotui), karštą vandenį teikti pagal 1 apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei pateikė Seimo kanceliarijos skaitiklių rodmenų perdavimo-priėmimo akte nurodytus duomenis apie namo vandens suvartojimą.

Ieškovai su atsakovu 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje pasirašė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo tiekti jiems, kaip buitiniams šilumos vartotojams, šilumą jų butams, esantiems ginčo name. Pagal sutarties nuostatas ieškovai už tiekiamą šilumą turi mokėti pagal bute esančio karšto vandens skaitiklio rodmenis (16.2 p.) ir pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis už visą pagal ataskaitinį laikotarpį, t. y. praėjusį kalendorinį mėnesį, suvartotą šilumos kiekį, kuris paskirstomas (išdalinamas) pastato butų savininkams pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 (13, 14 p.). Ieškovai, gavę sąskaitas už 2012 m. vasario mėnesį, pamatė, kad jose už šildymą paskaičiuota ir papildoma suma, įvardyta kaip „perskaičiavimų suma“, nors, jų teigimų, iki to laiko jokių įsiskolinimų šilumos tiekėjui neturėjo. Atsakovas dėl nurodytos papildomos „perskaičiavimų sumos“ 2012 m. balandžio 11 d. raštu paaiškino, kad jis ginčo namui mokesčius butais pradėjo skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio mėnesio; namo administratorius klaidingai pateikė butų Nr. 3, Nr. 13, Nr. 28, Nr. 34 ir Nr. 41 karšto vandens skaitiklių rodmenis, nuo kurių atsakovas turėjo pradėti skaičiuoti mokesčius už karštą vandenį (buvo nurodyta, kad atsakovas turi pradėti skaičiuoti nuo 0 m³); patikrinus šių butų karšto vandens skaitiklius, dėl klaidingų pradinių rodmenų šiems butams buvo priskaičiuota 1 235 m³ karšto vandens; klaida ištaisyta 2012 m. vasario mėn. sąskaitose: šilumos kiekis, priskirtas 1 235 m³ šalto vandens pašildymui (66,13426 MWh), buvo paskirstytas proporcingai viso namo butų ir patalpų plotams (namo plotas 3 292,31 m²).

Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į šios bylos specifiką ir ieškovų pareikštus reikalavimus, pažymi, kad ieškovams pareiškus ieškinį dėl atsakovo reikalavimo ieškovams sumokėti atsakovo paskaičiuotą skolą, šio atsakovo reikalavimo pagrįstumą turi įrodyti atsakovas. Kaip teisingai nurodė ieškovai, atsakovas, perskaičiuodamas 2011 m. gruodžio mėnesį ginčo name suvartotą šilumos energiją ir ją perskirstydamas, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu tai padarė. Ieškovų su atsakovu pasirašytose Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse nereglamentuojama situacija, kai dėl klaidingų kituose butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenų susidaręs neapmokėtas šilumos kiekis vandens pašildymui turėtų būtų paskirstytas visiems daugiabučio namo butų savininkams. Iš sutarčių 13-14 punktų nuostatų matyti, kad pastato butų savininkams yra skirstomas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o ne pagal butuose esančius karšto vandens skaitiklių rodmenis. Už šilumos kiekį pagal butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenis atsiskaito asmeniškai buto savininkas (16 p.). Šiose sutartyse nenumatyta, kad butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenys naudojami atsiskaitymui su šilumos tiekėju ir šilumos kiekio vandens pašildymui išdalijimo proporcijoms nustatyti visiems namo butų savininkams.

Iš atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos matyti, kad atsakovas šioje byloje ginčijamą reikalavimą dėl skolos ieškovams grindžia tuo, kad ginčo namo butuose Nr. 3, Nr. 13, Nr. 28, Nr. 34 ir Nr. 41 atlikus karšto vandens skaitiklių rodmenų patikrinimą, buvo konstatuotas bendras 1 235 m³ suvartoto karšto vandens skirtumas, lyginant su šiuose butuose esančių karšto vandens skaitiklių parodymais. Atsakovas skolą apskaičiavo taip – paskaičiavo, kad minėto vandens kiekio pašildymui sunaudojama 66,13426 Mwh energijos, nustatė šių sąnaudų piniginę išraišką, kurią įskaičiavo į visų namo gyventojų 2012 m. vasario mėnesio sąskaitas proporcingai jų butų plotui, ir pavadino tai klaidos ištaisymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Seimo kanceliarijai perduodant ginčo namą, perdavimo akte butuose Nr. 3, Nr. 13, Nr. 28, Nr. 34 ir Nr. 41 nebuvo tinkamai užfiksuoti jokie konkretūs skaitiklio rodmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo teisingų ir tikslių duomenų apie suvartoto karšto vandens kiekį minėtuose butuose, todėl neįrodė, jog šiuose butuose buvo sunaudotas ir nepamokėtas atsakovo reikalavime nurodytas karšto vandens kiekis, dėl to atsakovo reikalavimas ieškovas apmokėti už 1 235 m³ karšto vandens kiekį negali būti laikomas teisėtu, nes, kaip pripažino pačios bylos šalys, iki 2011 m. gruodžio 1 d. sunaudoto karšto vandens kiekį su atsakovu visiškai atsiskaitė Seimo kanceliarija. Kitaip tariant, nesant aiškaus minėtuose penkiuose butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenų fiksavimo 2011 m. gruodžio 1 d., nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo nurodytas (ir reikalaujamas apmokėti) šilumos kiekis tikrai buvo suvartotas po 2011 m. gruodžio 1 d., o ne iki šios dienos ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jau buvo apmokėtas Seimo kanceliarijos, kuri savo ruožtu jokių pretenzijų butų savininkams dėl neatsiskaitymo su ja neturi. Dėl to neįrodytais laikytini atsakovo teiginiai, kad kitiems butams už 2011 m. gruodžio mėnesį buvo išrašytos mažesnės sąskaitos, neatitinkančios realiai ginčo name suvartotos šilumos kiekio, todėl kilo būtinumas suvartotą šilumos kiekį perskaičiuoti visiems butams 2012 m. vasario mėnesį.

Teisėjų kolegija teisiškai nereikšmingu pripažįsta apelianto argumentus dėl į bylą neįtrauktų asmenų (ieškovo sutuoktinių) teisių, kadangi apelianto nurodyti asmenys ieškinio dėl jų teisių pažeidimo nepateikė.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiKazys KailiūnasDanguolė MartinavičienėDalia Višinskienė