- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-1385-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20756-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- I. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei I. M. dėl periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. įsakymą ir sumažinti priteistą vaiko išlaikymą 400 Eur iki 150 Eur. Taip pat, ieškovas prašė išreiklaauti iš atsakovės pažmas apie jos darbo vietą ir SODROS duomenis apie gaunamas vaiko išlaikymo pajamas, bei turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, jog išlaikymas buvo priteistas ieškovui apie tai nieko nežinant, o išlaikymo dydis neatitinka ieškovo finansinės padėtis, t.y. jis bedarbis, sunkios sveiaktos, neturi pajamų ar investicijų iš kurių galėtų teikti 400 Eur išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. A. ieškinį.
Šalies argumentai
3. Nustatė, kad civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieš pateikiant ieškinį, ieškovas arba abi šalys turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
5. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantas R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui.
7. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
7.1. Teismas nevertino mediacijos įstatymo 20 straipsnio, t. y. kad privaloma mediacija tik šeimos ginčuose, kai tuo tarpu ieškovas ir atsakovė nėra šeima. Jie yra svetimi žmonės, gyvena atskirai, neturi jokio šeimyninio santykio.
7.2. Ginčas kilo dėl materialinių santykių – priteistos 5000 Eur skolos ir išlaikymo dydžio vaikui sumažinimo, o tai nėra šeimos santykiai dėl santuokos nutraukimo ar turto dalybų tarp sutuoktinių/sugyventinių.
7.3. Mediacijos klausimas gali būti sprendžiamas ir bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu neturėjo teisės atsisakyti tokį ieškinį priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsiskyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
12. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
13. Apeliantas kreipėsi į teismą ginčo teisena siekdamas pakeisti sprendimą, kuriuo iš jo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiam ieškovo vaikui. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį atsisakė priimti, nes apeliantas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo tvarkos, t.y. nesprendė ginčo mediacijos būdu. Apeliantas su tokia teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti ieškinį, nes tarp ieškovo ir atsakovės (vaiko motinos) jokių šeimos santykių nėra, todėl nėra teisinio pagrindo ginča spręsti mediacijos būdų. Be to, nurodė, kad mediacija šalys turi teisę pasinaudoti ir bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
14. Pažmėtina, kad Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte įtvirtinta privaloma mediacija šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Esant tokioms įstatymo nuostatoms šalys privalo pirmiausia pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Mediacijos įstatymo 15 straipsnyje yra reglamentuota mediacijos vykdymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją (Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Konkrečiu atveju, ieškovas inicijuoja ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl nors vaiko tėvai ir nėra susituokę, kartu negyvena, neveda bendro ūkio, tačiau toks ginčas yra priskirtinas šeimos santykiams CK trečios knygos prasme. Tai reiškia, kad šalys privalo pasinaudoti privalomąją mediacija, o su mediatoriumi yra galimybė susitarti dėl priimtiniausios tvarkos. Be to pažymėtina, kad assiekdama proceso ekonomiškumo, atsižvelgdama į vaiko interesus, prieš kreipdamasi į teismą turėtų būti suinteresuotas taikiai išspręsti kilusį ginčą, tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl skolos, t.y. bandyti ieškoti kompromisų iškilusiais klausimais, nepaisant nurodytų aplinkybių dėl mediacijos privalomumo.
15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors konkrečiu atveju inicijuojamas ginčas yra susijęs su šeimos teisiniais santykiais, tačiau byloje nėra pateikta duomenu apie tai, kad šalys būtų iniciavę privalomąją mediaciją, būtų kreipesi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus paskyrimo arba į pasirinktą mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo dėl šio ginčo išsprendimo. Taigi, nepateikus nurodytų duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį nepasinadojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
16. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.