- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-71-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01963-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- S. A. M., P. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-71-460/2015
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3820-676/2014 pagal ieškovų S. A. M., P. M. ieškinį atsakovui D. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. B., dėl skolos priteisimo, ir ieškovų S. A. M., P. M. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo ir 2014 m. spalio 9 d. papildomo sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2014-02-19 pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 59 000 Lt skolą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai yra 2013-11-23 mirusio S. M. tėvai, atsakovas D. M. yra S. M. sūnus. S. M. ir L. M. (dabartinė pavardė Balaišienė) santuoka nutraukta 2003-11-10, po santuokos nutraukimo S. M. atiteko 12.61 kv. m (42/100) buto, esančio (duomenys neskelbtini), o L. M. – 17.40 kv. m (58/100). L. M. 2005-05-12 notarine tvarka pasiūlė buvusiam sutuoktiniui S. M., kaip buto bendraturčiui, pirmumo teise pirkti jai priklausančio buto dalį už 65 000 Lt. Ieškovai už savo sūnų S. M. sumokėjo už parduodamo buto dalį ir įgijo kreditoriaus teises, susijusias su skolininku S. M.. Iki mirties skolininkas S. M. žadėtos atiduoti 59 000 Lt, skolos grąžinti ieškovams nespėjo, todėl atsakovui D. M. priėmus palikimą – S. M. priklausiusį butą, atsakovas yra atsakingas už palikėjo skolas paveldėtu turtu. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme ieškovai S. A. M., P. M. papildomai paaiškino, kad jie pinigus L. M. pervedė norėdami išgelbėti sūnų, kad jis nebūtų išmestas į gatvę, jie išpirko iš L. M. jos dalį už sūnų S. M., į L. M. sąskaitą tiesiogiai jie pinigus pervedė pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną ir pervesti pinigus iš pradžių į sūnaus sąskaitą, kad jis vėliau galėtų tuos pačius pinigus pervesti L. M., buvo netikslinga. Nuo pinigų pervedimo iki šios dienos jie niekur nebuvo nurodę ar rašę, kad pervesti už S. M. pinigai L. M. yra skolinti ar dovanoti, ar kitokiu būdu perduoti S. M..
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad S. M. galėjo būti skolingas ar yra skolingas ieškovams. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme atsakovo D. M. įstatyminė atstovė L. B. papildomai paaiškino, kad butas priklauso S. M., o ne ieškovams. Ieškovų pervedami pinigai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jai buvo pervesti už S. M., savo buto dalį ji pardavė S. M., o ne ieškovams, ieškovai sumokėjo už S. M. už jos parduodamo buto dalį, šiuos pinigus ji suprato kaip pinigų dovanojimą sūnui S. M.. Nei S. M., nei ieškovai iki sutarties sudarymo, sutarties sudarymo metu, po sutarties sudarymo nekalbėjo, kad ieškovų pervesti pinigai už S. M. yra ieškovų paskolinti pinigai S. M.. Dar gyvenant santuokoje su S. M., ieškovai daug padėjo materialiai jų šeimai, bet niekada nekalbėjo apie šeimai skirtų pinigų grąžinimą jiems. Po santuokos nutraukimo ji beveik nebendravo su ieškovais, ji su vaiku gyvena Kaune.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-26 sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovų S. A. M. ir P. M. lygiomis dalimis 490 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 1 028 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, viso – 1 518 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nutartimi – draudimą atsakovui turto paveldėtojui D. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. B., perleisti nuosavybės teises į turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį nuosavybės teise palikėjui S. M., mirusio 2013-11-13, bei draudimo įrašymą viešajame registre. Nurodė, jog pateiktas ieškovų 2014-01-15 kreditinis reikalavimas atsakovui grąžinti 59 000 Lt negali būti vertinamas nagrinėjamos bylos aspektu kaip paskolos teisinius santykius įrodantis ginčo metu, nes tai yra tik reikalavimas grąžinti pinigus jau esant ginčui tarp šalių, taip pat kaip ir duomenys apie S. M. išlaikymo sūnui įsiskolinimą. Atsižvelgė į tai bei nesant kitų duomenų bei įrodymų konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad tarp ieškovų ir S. M. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, tačiau tai nėra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, taip pat pagal pateiktus duomenis bei įrodymus byloje ieškovų reikalavimas negali būti vertinamas ir kaip regresinis reikalavimas atsakovui. Esant tokioms aplinkybėms ieškinio netenkino.
Šalies argumentai
Apeliantai pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog CK 6.50 straipsnio 3 dalyje numatytas prievolės atsiradimo pagrindas yra savarankiškas ir skolininkui kyla pareiga atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, kuris už skolininką įvykdę prievolę kreditoriui.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog trečiasis asmuo CK 6112 straipsnyje nustatyta tvarka regreso tvarka perima pradinio kreditoriaus reikalavimą, o ne savarankišką reikalavimą ar kitais pagrindais. Minėta CK nuostata gali būti taikoma tais atvejais, kai tarp skolininko ir pradinio kreditoriaus buvo sudarytas sandoris, kuris pagal savo turinį ir esmę sukuria prievoles tik skolininkui, o skolininkas savo ruožtu būtų galėjęs pareikšti atsikirtimus naujajam kreditoriui lygiai tokiais pačiais pagrindais kaip pradiniam kreditoriui. Mano, kad šiuo atveju naujajam kreditoriui neva perėmus pradinio kreditoriaus reikalavimą, skolininkas negalėtų ginčyti pirkimo–pardavimo sutarties. Teigia, kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių paskolos sutarties įrodymų, ieškovai neįrodė, kad S. M. įsipareigojo grąžinti 59 000 Lt, neįrodė, kad tuo metu S. M. buvo reikalinga paskola. Tikina, kad ieškovai neįrodė paskolinių santykių egzistavimą, be to, mano, kad ieškovų reikalavimas negali būti vertintinas kaip regresinis reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-09 papildomu sprendimu priteisė atsakovui D. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. B., iš ieškovų S. A. M. ir P. M. lygiomis dalimis 1 692,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai S. A. M. bei P. M. yra S. M. tėvai ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas LR Nr. 119683). Santuoką S. M. ir L. M. įregistravo 1996-09-14 (įrašo reg. Nr. 925), nutraukta santuoka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3395-14/03, nustatant jų nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su motina L. M., padalijant butą adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant S. M. 42/100 dalis (12.61 kv. m) bei L. M. priteisiant 58/100 dalis (17.40 kv. m). L. M. 2005-05-12 pareiškimu pasiūlė S. M., kaip turto bendraturčiui, pirkti pirmumo teise jai priklausančią buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį už 65 000 Lt. 2005-08-05 pirkimo–pardavimo (notarinio reg. Nr. K1AK-14369) sutartimi L. M. pardavė S. M. 58/100 dalis nurodyto buto (Sutarties 1 p.) už 63 000 Lt, iš kurių 4 000 Lt L. M. gavo iš S. M. prieš šios sutarties sudarymą, likusius 59 000 Lt S. M. įsipareigojo pervesti į L. M. sąskaitą AB bankas „Hansabankas“ per 1 dieną nuo šios sutarties pasirašymo (Sutarties 2 p.). Ieškovas P. M. 2005-08-02 mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo L. M. į L. M. sąskaitą AB bankas „Hansabankas“ 44 000 Lt nurodydamas mokėjimo paskirtį – „už butą“, ieškovė S. A. M. 2005-08-02 mokėjimo nurodymu Nr. 244460 sumokėjo L. M. į L. M. sąskaitą AB bankas „Hansabankas“ 15 000 Lt nurodydama mokėjimo paskirtį – „atsiskaitymas už butą“. L. M. 2005-08-03 pareiškimu notarei patvirtino, kad pagal 2005-08-02 pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. K1AK-14369 iš pirkėjo S. M. gavo 59 000 Lt. S. M. mirė 2013-11-23, jo butą adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo pagal įstatymą S. M. sūnus atsakovas D. M..
Teisėjų kolegija pirmiausia sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia pagrįstai manyti, kad tarp ieškovų ir jų sūnaus buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 – 6.871 straipsniai). Nors ieškovai teigė, kad 59 000 Lt paskolino savo sūnui S. M., tačiau byloje nenustatyta, kad būtų buvusios sudarytos tam tikros paskolos sutartys, rašteliai, ar kitoks rašytinis skolos dokumentas, patvirtinantis apie paskolos gavėjo valią (pareigą) grąžinti skolą (CPK 12, 178 straipsnis).
Antra, kolegija mano, kad nagrinėjamojo byloje būtina nustatyti tikrąjį 2005-08-02 mokėjimo nurodymų – pinigų pervedimo sūnui S. M. tikslą ir motyvus. Tai reikalinga siekiant nustatyti minėtų ieškovų pervedimų valią ir atlygintinumo pobūdį. Kaip minėta, ieškovas P. M. 2005-08-02 mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo į L. M. sąskaitą 44 000 Lt nurodydamas mokėjimo paskirtį – „už butą“, ieškovė S. A. M. 2005-08-02 mokėjimo nurodymu į L. M. sąskaitą 15 000 Lt nurodydama mokėjimo paskirtį – „atsiskaitymas už butą“. Šie mokėjimo pavedimai jokių nuorodų, pastabų dėl paskolos teisinių santykių nepateikia.
Trečia, duomenų viseto analizė leidžia manyti, kad tikroji ieškovų valia buvo perduoti pinigus neatlygintinai. Tai padaryta dėl to (motyvai), kad ieškovai siekė suteikti lėšų sūnui S. M., kad jis turėtų galimybę įsigyti kitą buto dalį, kuri priklausė buvusiai sutuoktinei. Priešingu atveju kita turto dalis galėjo būti parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims, tai, be abejo, sudarytų papildomas kliūtis nepriklausomam ieškovų sūnaus gyvenimui.
Ketvirta, pinigų pervedimas, atliktas tarp artimų žmonių, t. y. tarp tėvų ir sūnaus. Tokia situacija suponuoja išvadą apie sandorio neatlygintinumą. Šią išvadą patvirtina ir nuoseklus ieškovų neveikimas, t. y. ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie tikslą susigrąžinti sūnui S. M. pervestus 59 000 Lt iš jo paties, sūnui dar esant gyvam. Pažymėtina, kad toks reikalavimas nebuvo reiškiamas sūnui daugiau negu aštuonerius metus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Penkta, teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus argumentus bei faktinę bylai reikšmingą medžiagą mano, kad tarp ieškovų ir sūnaus S. M. susiklostė ne prievoliniai teisiniai santykiai, kaip mano ieškovai, tačiau sutartiniai teisiniai santykiai. Esant šioms aplinkybėms netaikytinos CK 6.50 straipsnio nuostatos, prievolių vykdymą reglamentuojančias teisės normas.
Šešta, dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi, sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nagrinėjamu atveju ieškovų 2005-08-02 mokėjimo nurodymai vertintini kaip neatlygintinis sandoris, sudarytas tarp sūnaus ir tėvų, sūnui siekiant įsigyti butą, kuris priklausytų tik jam asmeninės nuosavybės teise, tuo momentu, kai tai buvo ypač aktualu (nutraukus santuoką ir iškilus grėsmei, kad kita buto dalis gali būti perleista pašaliniams asmenims), nesiekiant daugiau kaip aštuonerius metus perleistų lėšų susigrąžinti iš paties sūnaus. Toks realinis sutartinis sandoris teisėjų kolegijos nuomone yra dovanojimo sandoris (CK 6.465 straipsnis). Jo forma ir turinys neprieštarauja įstatymų reikalavimams (CK 6.469 straipsnis, CK 1.93 straipsnio 1 dalis).
Taigi, tikrosios valios turinys buvo aiškiai išreikštas šalių tikslas: ieškovų – turtą (pinigines lėšas) perduoti sūnui S. M., o sūnaus tikslas buvo už gautas (jam padovanotas) lėšas įsigyti kitą buto dalį.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius dovanojimo panaikinimo pagrindų (CK 6.472 straipsnis) iš esmės sutiktina su apylinkės teismu, kad ieškinys nepagrįstas. Kaip jau minėta, tarp šalių nesusiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl CK 6.50 nuostatos šiam ginčui netaikytinos.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai paliktinas nepakeistas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. papildomas sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantų apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą atsakovui iš ieškovų priteistina po 140,18 EUR, iš viso 280,35 EUR (968 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir 2014 m. spalio 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Atsakovui D. M., atstovaujamam įstatymų nustatytos atstovės L. B., iš ieškovų S. A. M. ir P. M. priteisti po 140,18 EUR, iš viso 280,35 EUR (968 Lt) bylinėjimosi išlaidų.