Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-248-395/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
2A-248-395/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
A. P.
Trečiasis asmuo
O. P.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei, Kauno
Advokatai
Juzefa Brinevičienė
Kategorijos
  • 106.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-248-395/2011
Pirmosios instancijos teismoteisėjas Mindaugas Šimonis
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.5;107;99.5;116.8;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei A. P., ieškovės atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovo atstovei J. R., trečiajam asmeniui O. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6063-773/2010 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei A. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretysis asmuo O. P.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su A. P. gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (b.l. 3-4).

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė priešieškiniu (b.l. 79-82) prašė iškeldinti A. P. ir O. P. iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1995-01-24 sprendimu Nr. 75-v buvo leista Savivaldybės laikinojo būsto fondo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gyventi O. P. ir A. P., kurioms Kauno miesto valdybos 1996-05-21 sprendimu Nr. 558 leidimas gyventi buvo pratęstas vieneriems metams. Kauno miesto valdybos 2001-03-06 sprendimu Nr. 337 O. P. ir A. P. miesto manevrinio butų fondo gyvenamosiose patalpose, adresu A. Strazdo g. 75-26, Kaune, buvo leista gyventi dar vienerius metus. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybė nei A. P., nei O. P. ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nėra išnuomojusi, nuomos sutartis su jomis nėra sudaryta, ko pasėkoje konstatuotina, kad jos ginčo gyvenamosiose patalpose gyvena be teisinio pagrindo, pažeisdamos Kauno miesto savivaldybės, kaip minėtos gyvenamosios patalpos savininkės, teises.

Ieškovė A. P. 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl ieškinio atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atsiėmimo (b.l. 105). Ieškovė A. P. ir tretysis asmuo O. P. posėdžio metu priešieškinį pripažino visiškai ir prašė sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Ieškovė pažymėjo, kad ji yra iš dalies darbinga, nes nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jos pajamas sudaro tik 315 Lt socialinė pašalpa, o O. P. dirba UAB „Čili pica“ ir jos darbo užmokestis yra apie 750 Lt. Ieškovės teigimu, jos yra įrašytos į šeimų ir asmenų sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, abi sunkiai verčiasi, intensyviai ieško jų socialinius poreikius atitinkančio būsto, kurį galėtų išsinuomoti, tačiau jų pajamas atitinkančio būsto kol kas nerado (b.l. 106).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovės A. P. prašymą dėl ieškinio atsakovui Kauno miesto savivaldybei atsiėmimo tenkino ir ieškovės A. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui O. P., dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, paliko nenagrinėtą; priešieškinį patenkinti visiškai - A. P. ir O. P. iškeldino iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), su visa joms priklausančia manta nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; A. P. ir O. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė; priteisė solidariai iš A. P. ir O. P. 133 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad ieškovė savo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo pateikė po jo išsiuntimo atsakovui, tačiau teisme buvo gautas raštiškas atsakovo sutikimas (b.l. 105), todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo tenkintinas ir ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnio 2 dalis). Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs tai, kad A. P. ir O. P. priešieškinį visiškai pripažino, sprendė priešieškinį visiškai patenkinti ir A. P. bei O. P. iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), su visa joms priklausančia manta nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Teismas, spręsdamas, ar A. P. ir O. P. nurodytos aplinkybės gali būti pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, atsižvelgė į tai, kad miesto manevrinio butų fondo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą joms buvo leista gyventi Kauno miesto valdybos 2001 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 337 terminuotai, t.y. vieneriems metams (b.l. 34-35), kuriems pasibaigus nuomos sutarties terminas pratęstas nebuvo. Teismas įvertino nustatytas aplinkybes, kad jau nuo 2002 metų A. P. ir O. P. žinojo, kad bute, iš kurio iškeldinamos, jos gyvena nesudarę nuomos sutarties, t.y. be teisinio pagrindo, be to, dar 2009 metais buvo siųsti raginimai išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismas laikė, kad A. P. nurodytos aplinkybės, jog teismo sprendimo vykdymas turi būti atidėtas, nes jai nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis, o jos ir mamos O. P. pajamos mažos, t.y. bendrai apie 1000 Lt, šios civilinės bylos aplinkybėmis negali būti laikomos kaip pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, kadangi A. P. ir O. P. jau nuo 2002 metų neturi jokių teisių į gyvenamąsias patalpas, iš kurių yra iškeldinamos, ko pasėkoje konstatavo, kad jos turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kita gyvenamąja vieta ją išsinuomojant ar įgyjant teisę ja naudotis kitais pagrindais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad A. P. ir O. P. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nesilaikydamos Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytos socialinio būsto suteikimo tvarkos, ko pasėkoje yra pažeidžiamos ne tik Kauno miesto savivaldybės, kaip gyvenamosios patalpos savininkės, bet ir eilėje socialiniam būstui išsinuomoti įtrauktų asmenų, tame tarpe ir jų nepilnamečių vaikų, teisės bei teisėti lūkesčiai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės A. P. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovės prašymą ir teismo sprendimo įvykdymą atidėti šešiems mėnesiams; taip pat panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą dalyje, kuria iš A. P. ir O. P. solidariai priteista 133 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priteisti bylinėjimosi išlaidas iš valstybės biudžeto lėšų. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas naikintinas iš dalies dėl šių motyvų:

1. Teismas, atmesdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, nes atsižvelgė tik į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių priešieškinio reikalavimą, kad šis būstas yra reikalingas kitiems eilėje įsiregistravusiems socialiai remtiniems asmenims, dėl ko būtų pažeisti ir jų interesai, asmenų lygybės prieš įstatymus principas, ir nenurodžius, kurie asmenys galėtų pretenduoti į minėtą gyvenamąją patalpą, teismas nutarė prašymą atidėti sprendimo vykdymą atmesti, remdamasis tik bendraisiais teisės principais. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, įtvirtintos CPK 177 str. 2 d., 3 d., 178 str. ir 185 str. 1 d.

2. Teismas, priteisdamas solidariai iš A. P. ir O. P. 133 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, pažeidė CPK 96 str. 4 d., nes Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-10-02 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo" Nr. TP-2-(2.2.)-09-T-2544-3165 ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tame tarpe, remiantis VGTPĮ 20 str. 1 d. nuostatomis ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog ieškovės A. P. ir trečiojo asmens O. P. prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą yra nepagrįstas. Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kad teismas pažeidė LR CPK įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, nes atsižvelgė tik į atsakovo turtinę padėtį. Ginčo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Vadovaujantis Kauno miesto valdybos 1995-01-24 sprendimu Nr. 75-v vieneriems metams buvo leista gyventi Savivaldybės laikinojo būsto fondo gyvenamosiose patalpose ieškovei A. P. ir trečiajam asmeniui O. P., kadangi trečiojo asmens O. P. nuosavybės teise valdomas namas, adresu (duomenys neskelbtini), gaisro metu sudegė. Leidimas gyventi ginčo gyvenamosiose patalpose buvo tęstas dar du kartus vadovaujantis Kauno miesto valdybos 1996-05-21 sprendimu Nr. 558 ir Kauno miesto valdybos 2001-03-06 sprendimu Nr. 337. Nei 1995 metais, nei šiuo metu galiojantys teisės aktai, nenumato galimybės išnuomoti Savivaldybės gyvenamąsias patalpas neįrašytiems į sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių ilgiau nei vienerių metų laikotarpiui. Todėl atsakovas sutinka su teismo motyvu, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui paskutinis terminuotas leidimas gyventi ginčo gyvenamosiose patalpose buvo duotas vadovaujantis Kauno miesto valdybos 2001-03-06 sprendimu Nr. 337 ir pasibaigus vienerių metų terminui jis nebuvo pratęstas, todėl ieškovė A. P. ir tretysis asmuo O. P. jau nuo 2002 metų žinojo, kad ginčo gyvenamosiose patalpose jos gyvena be teisinio pagrindo. Be to, 2009 metais ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybė siuntė raginimus išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalpų, todėl jos turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kita gyvenamąja vieta, ją išsinuomojant ar įgyjant teisę ja naudotis kitais pagrindais. Tačiau byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė ieškojo kitų gyvenamųjų patalpų. Taip pat atsakovas nesutinka su apeliantės nurodytu motyvu, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčo gyvenamosios patalpos yra reikalingos kitiems eilėje stovintiems socialiai remtiniems asmenims bei nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į ginčo gyvenamąsias patalpas. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. numatyta, kad socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal sudarytus sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, todėl pateikti teismui, kam konkrečiai bus išnuomotos ginčo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nėra galimybės. Tik ieškovei ir trečiajam asmeniui išsikėlus iš ginčo gyvenamųjų patalpų, jos bus siūlomos asmenims, įrašytiems į eilę socialiniam būstui gauti ir tik gavus jų sutikimą išsinuomoti ginčo gyvenamąsias patalpas, bus žinomas ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, Savivaldybė negali viešai įvardinti net asmenų, esančių eilėje socialiniam būstui gauti, pavardžių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovei A. P. ir trečiajam asmeniui ieškovės motinai O. P. ginčo gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), kaip laikinas būstas nukentėjusioms nuo gaisro buvo suteikta 1995 m. sausio 24d. vienerių metų laikotarpiui (b. l. 7).

Bylos nagrinėjimo metu šalys neneigė, jog Kauno miesto valdyba leidimą gyventi ginčo patalpose ieškovei ir trečiajam asmeniui O. P. pratęsė tik vieneriems metams 2001m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 337. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tiek ieškovė A. P., tiek tretysis asmuo O. P. bylos nagrinėjimo metu ginčo gyvenamojoje patalpoje gyvena be pagrindo, t. y. jau negaliojant atsakovo išduotam leidimui gyventi Kauno miesto manevrinio butų fondo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas, kaip ginčo gyvenamųjų patalpų savininkas, pagrįstai reikalauja ieškovės ir trečiojo asmens iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nes ginčo gyvenamosios patalpos sutartis tarp šalių nesudaryta, pati ieškovė savo reikalavimo įpareigoti atsakovą tokią sutartį sudaryti nepalaikė ir šioje dalyje ieškinį atsiėmė.

Būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį ir nusprendė iškeldinti iš ginčo gyvenamosios patalpos ieškovę A. P. ir trečiąjį asmenį O. P., nes priešingu atveju būtų pažeistas ne tik sutarčių sudarymo laisvės principas, bet ir viešasis interesas (CPK 2 straipsnis ir 5 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai netenkino ir ieškovės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, iškeldinant ieškovę su motina iš ginčo gyvenamosios patalpos, nes priešingu atveju, įvertinus faktą, jog ieškovė ginčo gyvenamosiose patalpose be teisėto pagrindo gyvena ilgiau nei 8 metus, būtų sumenkinta teismo sprendimo vykdymo esmė (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, netenkindama apeliacinio skundo, tuo pačiu pažymi, jog nuo apeliantei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo iki realaus šio sprendimo įvykdymo iškeldinimo pagal patenkintą priešieškinį dalyje jau ir taip sueina jos prašomas šešerių mėnesių terminas, todėl, tenkinant aukščiau paminėtą apeliantės reikalavimą būtų nusižengta šalių lygiateisiškumo principui (CPK 17 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant ginčą tarp šalių, pirmosios instancijos teismui nebuvo privalu svarstyti ginčo būsto atsakovui reikalingumo klausimo, nes atsakovo priešieškinyje (b. l. 79-82) yra aiškiai ir tinkamai įvardintas atsakovo reiškiamų reikalavimų faktinis ir teisinis pagrindas ( CPK 143 straipsnis). Be to, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2010- 02- 22 pažymos Nr. 53-9-445 turinio (b. l. 62-63) matyti, jog nei ieškovė nei tretysis asmuo neturi pirmenybės prieš kitus asmenis socialiniam būstui išsinuomoti, todėl skundžiamas teismo sprendimas neprieštarauja ir bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis).

Vienok, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas teismo išlaidų atlyginimo klausimą netinkamai pritaikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 96 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir paskirstymą tarp šalių. Tokia išvada darytina dėl to, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-T-2544-3165 (b. l. 5) ieškovei A. P. bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo suteikta 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 5), todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės bei trečiojo asmens O. P. solidariai žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas apskųstojoje sprendimo dalyje suklydo. Įvertinus aukščiau nurodytas priežastis bei tai, kad sutinkamai su VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalies bei CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatomis ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir priešieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės valstybei atmestinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria iš A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. P. (a.k(duomenys neskelbtini) priteista solidariai 133 Lt (vienas šimtas trisdešimt trys litai) žyminio mokesčio ir 20 Lt (dvidešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, panaikinti ir šioje dalyje atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį atmesti.

Likusioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėEvaldas Burzdikas