Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas E. Žukauskas Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00575-2012-6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2013 m. gruodžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro E. Žylio apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, dėl policijos pareigūno įžeidimo 2012 m. spalio 26 d., paskirta 20 MGL dydžio bauda, sudaranti 2600Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų), pagal BK 286 straipsnį, dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui 2013 m. vasario 14 d., paskirta 30 MGL dydžio bauda, sudaranti 3900 Lt(tris tūkstančius devynis šimtus litų), pagal BK 290 straipsnį, dėl policijos pareigūno įžeidimo 2013 m. vasario 14 d., paskirta 25 MGL dydžio bauda, sudaranti 3250Lt(tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 36 MGL dydžio bauda, sudarančia 4680Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt litų). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 24 MGL dydžio bauda, sudaranti 3120 Lt (tris tūkstančius šimtą dvidešimt litų). Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2012 m. spalio 31 s. (dvi dienos) ir nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. vasario 15 d. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. spalio 26 d., apie 17 val. 30 min. Šilalėje, Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyriuje, įžeidinėjo T. R. vadindamas jį „gaidžiu“, „suskiu“, „žąsinu“ ir tuo jį įžeidė.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 14 d., 00 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiąjį patrulį G. L., pasakydamas pastarajam, kad jam tuoj prireiks medikų pagalbos, mačete užsimojo G. L. kirsti, tačiau pareigūnas smūgio išvengė atimdamas mačetę, po to pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti policijos pareigūną G. L., vadindamas jį „gaidžiu“, „atmata“, taip pareigūnui G. L. pasipriešino ir jį įžeidė.

Be to, V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. spalio 26 d., 17 val. 00 min. Šilalėje, Struikų g. 5 esančioje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato areštinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikinai einančiam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigas T. R. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postiniui V. K. bandant uždėti antrankius, pradėjo muistytis, nepakluso teisėtiems T. R. ir V. K. reikalavimams nutraukti savo neteisėtus veiksmus, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, bandė įspirti T. R. vieną kartą į koją ir ranka suduoti jam vieną kartą į veidą, tačiau pareigūnas smūgių išvengė, po to pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti policijos pareigūnus T. R. ir V. K. juos vadindamas „gaidžiais“, „pyderastais“, „atmatomis“, po ko, vedant V. K. į greitosios medicinos pagalbos automobilį, policijos komisariato koridoriuje jis bandė vieną kartą įspirti T. R. į kojas, tačiau pareigūnas smūgių išvengė, po to, Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyriuje, V. K. bandė vieną kartą įspirti į koją T. R., tačiau pareigūnas smūgių išvengė, taip pasipriešino pareigūnams T. R. ir V. K. ir juos įžeidė, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesant jos taikymo sąlygų, nepagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnyje yra numatyta, jog šio straipsnio nuostatos taikomos tuomet, kai baudžiamoji byla yra išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, būtina sąlyga, jog asmuo prisipažintų esąs kaltas. Kadangi V. K. savo kaltės nepripažino, byla nebuvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų nebuvo jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

V. K. buvo pareikštas kaltinimas, tuo kad, jis 2012 m. spalio 26 d., 17 val. 00 min. Šilalėje, Struikų g. 5 esančioje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato areštinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikinai einančiam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigas T. R. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postiniui V. K. bandant uždėti antrankius, pradėjo muistytis, nepakluso teisėtiems T. R. ir V. K. reikalavimams nutraukti savo neteisėtus veiksmus, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, bandė įspirti T. R. vieną kartą į koją ir ranka suduoti jam vieną kartą į veidą, tačiau pareigūnas smūgių išvengė, po to pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti policijos pareigūnus T. R. ir V. K. juos vadindamas „gaidžiais“, „pyderastais“, „atmatomis“, po ko, vedant V. K. į greitosios medicinos pagalbos automobilį, policijos komisariato koridoriuje jis bandė vieną kartą įspirti T. R. į kojas, tačiau pareigūnas smūgių išvengė, po to, Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyriuje, V. K. bandė vieną kartą įspirti į koją T. R., tačiau pareigūnas smūgių išvengė, taip pasipriešino pareigūnams T. R. ir V. K. ir juos įžeidė, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje. Skundžiamame nuosprendyje Šilalės rajono apylinkės teismas nurodė, kad V. K. veiksmai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato areštinėje negali būti laikomi kaip sąmoningi apgalvoti veiksmai, keliantys grėsmę tarnybines funkcijas atliekantiems pareigūnams ir vertinami kaip grasinimas panaudoti ar fizinio smurto panaudojimas prieš policijos pareigūnus atžvilgiu ir pasipriešinimas policijos pareigūnams, nes nesimato, kad jis suduotų ar bandytų suduoti nors vieną smūgį ranka ar koja, be to, nurodė, kad V. K. įžeidinėjimai areštinėje policijos pareigūnams V. K. ir T. R. negali būti laikomi kaip pagrindas atsirasti baudžiamajai atsakomybei. Pirmos instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad byloje nėra pakankami surinkta įrodymų, patvirtinančių tai, kad kaltinamasis grasino tuoj pat panaudoti ar panaudojo fizinį smurtą bandydamas įspirti vieną kartą nukentėjusiajam T. R. į koją vedamas iš areštinės į greitosios medicininės pagalbos automobilį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad kaltinimai V. K. pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį dėl 2012 m. spalio 26 d. pasipriešinimo policijos pareigūnams areštinėje ir jų įžeidimo, dėl grasinimo pavartoti fizinį smurtą įspiriant policijos pareigūnui T. R. vedant V. K. į greitosios pagalbos automobilį, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Apygardos teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, todėl šių motyvų nekartoja. Tačiau konstatuotina, kad Šilalės rajono apylinkės teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodęs kaltinimo V. K. pagal BK 286 nepagrįstumo motyvus, rezoliucinėje dalyje nepriėmė sprendimo V. K. išteisinti pagal BK 286 straipsnį. Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Kai kal­ti­na­ma­sis, kal­tin­tas ke­lių nu­si­kals­ta­mų vei­kų pa­da­ry­mu, dėl vie­nų vei­kų pa­da­ry­mo pri­pa­žįs­ta­mas kal­tu, o dėl ki­tų – ne, nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je pir­miau tiks­liai nu­ro­do­ma, dėl ku­rių vei­kų pa­da­ry­mo jis nu­tei­sia­mas, o po to – dėl ku­rių iš­tei­si­na­mas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šilalės rajono apylinkės teismas, nenurodydamas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje sprendimo dėl V. K. kaltės pagal BK 286 straipsnį, padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, tačiau Šilalės rajono apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje tinkamai įvertino V. K. padarytus veiksmus ir išanalizavo baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl laikytina, kad tai nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, šį pažeidimą gali iš­tai­sy­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, todėl nėra pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas neanalizavo V. K. veiksmų ligoninės priimamajame skyriuje (dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui), todėl siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nuteistąjį V. K., nukentėjusįjį T. R., liudytoją L. B., ir nustatė, kad papildomai ištirti įrodymai patvirtina, kad V. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pats atlikęs įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad V. K. veiksmai Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyriuje nesudaro pasipriešinimo policijos pareigūnams nusikaltimo sudėties.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009,2K-324/2013).

V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. spalio 26 d. jo buvusi draugė iškvietė policijos pareigūnus, atvyko nukentėjusysis T. R. su kitu pareigūnu ir išvežė jį į policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas girtumas, jis buvo uždarytas į areštinę. Protestuodamas dėl savo sulaikymo, jis prasiskėlė sau galvą. Kai jį nuvežė į ligoninę, jo rankos buvo surakintos, pareigūnai jį atidavė gydytojams. V. K. nurodė, kad jis imitavo spyrimą policijos pareigūnui T. R., pakėlė koją, kad T. R. nuo jo atsitrauktų, pats V. K. nebuvo pargriautas. Gydytojas paprašė nuimti antrankius, tačiau pareigūnai nesutiko, todėl jis buvo paguldytas su antrankiais. V. K. nurodė, kad viskas apie jo veiksmus yra šmeižtas, nes jis prieš pareigūnus nemėgsta vartoti necenzūrinių žodžių, jis pareigūnų neplūdo (T II, b.l. 73). Nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2012 m. spalio 26 d. V. K. areštinėje prasikirto antakį, dėl to jis buvo nuvežtas į Šilalės ligoninės priimamąjį. V. K. buvo agresyvus tiek sodinant į medikų automobilį, tiek atvykus į ligoninę. V. K. nuolat keikėsi, grasino, kad susidoros. Po to ligoninės personalas prašė nuvesti V. K. į operacinę. Vedant ten, V. K. kojos smūgiu bandė jam įspirti, fizinio skausmo jam nesukėlė, bet kontaktas buvo. Kovinio veiksmo metu jis spėjo nublokuoti V. K. smūgį, po to pastarasis buvo nuramintas ir toliau nebesipriešino. Priėmimo skyriuje V. K. buvo su antrankiais, nes buvo labai agresyvus, ligoninės darbuotojai nenorėjo, kad jam būtų nuimti antrankiai. Paguldžius operacinėje, jam buvo atrakinti antrankiai, susiūtas antakis. V. K. nuolat visus įžeidinėjo, keikė policijos pareigūnus, kai pamatė, kad medikai jo neužstoja, tai pradėjo ir medikus keikti. Kai V. K. bandė įspirti jam į klubą, jis blokavo šį smūgį ir V. K. pargriuvo ant grindų. Nors po to V. K. kiek apsiramino, bet ir toliau elgėsi neadekvačiai, spjaudėsi. Liudytoja L. B. parodė, kad ji dirba Šilalės rajono ligoninėje, yra priėmimo skyriaus vyriausioji slaugytoja. 2012 m. spalio 26 d. V. K. buvo atvežtas pareigūnų į ligoninės priėmimo skyrių, elgėsi negražiai. V. K. buvo atvežtas su antrankiais, jis priešinosi, keikėsi, priėmimo skyriuje buvo triukšmas, V. K. žodžiai buvo sakyti tik pareigūnams, jos neįžeidė, kitų darbuotojų taip pat neįžeidė. Vedant V. K. į operacinę tvarkyti žaizdos, V. K. spyrė pareigūnui į koją, bandė spirti ir spyrė, gavosi dar didesnis triukšmas. Nebuvo taip, kad V. K. eitų gražiai, jis muistėsi, reikėjo vesti, pats į operacinę nėjo. V. K. buvo pargriautas priėmimo kambaryje, nes kai ji atsisuko, pareigūnas valėsi kelnes.

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo T. R., liudytojos L. B., pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo V. K. parodymų nustatyta, kad V. K. vedamas iš Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyriaus į operacinę, bandė įspirti policijos pareigūnui T. R., kuris iš karto pargriovė V. K. ir taip sustabdė jo veiksmus. V. K. būdamas neblaivus, siekdamas išvengti teisėtų policijos pareigūno reikalavimų vykdymo, nepakluso teisėtiems nurodymams ir jų nevykdė. V. K. pareigūno uniformos neapgadino, nukentėjusiajam T. R. skausmo nesukėlė, sveikatos nesutrikdė, kitam policijos pareigūnui V. K. nesipriešino, nebandė jam įspirti. Iš bylos duomenų matyti, jog V. K. pasipriešinimas policijos pareigūnui T. R. pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška reakcija į policijos pareigūno reikalavimą. V. K. veiksmai pasireiškė vengimu būti sulaikytu, spontanišku smūgio imitavimu, kad policijos pareigūnas T. R. pasitrauktų nuo sulaikytojo, o ne sąmoningais ir apgalvotais veiksmais, keliančiais grėsmę tarnybos funkcijas atliekantiems pareigūnams. Šie V. K. veiksmai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad V. K. vedamas į operacinę buvo neramus, elgėsi agresyviai, muistėsi, pyko ant pareigūnų, pareigūnams prireikė atitinkamų pastangų jį raminti ir vesti, tačiau įvertinant tai, kad vyko toks V. K. tramdymas, V. K. buvo surakintas antrankiais, V. K. veiksmų intensyvumą, būdą ir pastangas juos darant, esant byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad vedant V. K. šis pasipriešino policijos pareigūnui T. R. grasindamas vieną kartą įspirti jam į koją. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankami surinkta įrodymų, patvirtinančių tai, kad V. K., vedamas į operacinę, grasino tuoj pat panaudoti ar panaudojo fizinį smurtą bandydamas įspirti vieną kartą nukentėjusiajam T. R. į koją. V. K. veiksmai nesiekia BK 286 straipsnyje numatytos nuskalstamos veikos pavojingumo laipsnio – jo pasipriešinimas pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška neadekvačia reakcija į susiklosčiusią situaciją, šie veiksmai neatitinka BK 286 straipsnyje numatyto fizinio smurto panaudojimo ar grasinimo jį panaudoti sampratos. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad V. K. padarė veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. V. K. veiksmai Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyriuje, kai jis necenzūriniais žodžiais įžeidė policijos pareigūną T. R., yra įvertinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendyje, apygardos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to, apeliaciniame skunde nėra ginčo dėl V. K. pripažinimo kaltu pagal BK 290 straipsnį (dėl policijos pareigūno įžeidimo 2012 m. spalio 26 d. Šilalės rajono ligoninėje), todėl šis klausimas nenagrinėjamas.

Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, pagrįstai V. K. nuteisė pagal LR BK 290 str. dėl policijos pareigūno įžeidimo Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyriuje ir jam paskyrė teisingą bausmę, nurodė teisingus nepagrįsto kaltinimo V. K. pagal BK 286 ir 290 straipsnius dėl 2012 m. spalio 26 d. pasipriešinimo policijos pareigūnams policijos komisariato areštinėje ir jų įžeidimo motyvus, nenurodė nepagrįsto kaltinimo dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams Šilalės rajono ligoninėje motyvų ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo išteisinti V. K. dėl šios nusikalstamos veikos. Todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis keistinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad Šilalės rajono apylinkės teismas nepagrįstai V. K. taikė BK 64¹ straipsnį ir nepagrįstai bausmę sumažino vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Dar viena sąlyga šio straipsnio taikymui įtvirtinta BK 64¹ straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant V. K. bylą nebuvo taikomas supaprastintas procesas, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta įprastine baudžiamojo proceso tvarka, priimant nuosprendį. Be to, V. K. nepripažino savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad BK 64¹ straipsnio normos nuteistajam V. K. buvo taikomos nepagrįstai ir netinkamai. Tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti (LR BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį pakeisti:

V. K. pagal BK 286 straipsnį, dėl 2012 m. spalio 26 d. pasipriešinimo policijos pareigūnui policijos komisariato areštinėje ir dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui Šilalės rajono ligoninėje, išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. taikytas BK 64¹ straipsnis ir palikti galutinę paskirtą bausmę – 36 MGL (keturi tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt litų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.