- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2-1023-980/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08462-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- UAB „VIK2S“
- Atsakovas
- UAB „Senoji perkėla“
- Advokatai
- Petras Selilionis, Viačeslav Beperešč
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VIK2S“ ieškinį atsakovei UAB „Senoji perkėla“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 868,86 Eur skolą; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-08-12 UAB „Vik2S“, bankrutuojančios A. Sadausko individualios įmonės bankroto administratoriui pateikė Komercinį pasiūlymą, kuriuo paslaugą – sutvarkyti bankrutuojančios A. Sadausko individualios įmonės dokumentus ir perduoti juos saugojimui į Klaipėdos miesto savivaldybės archyvą, siūlėsi suteikti (paslaugos kaina) už 2500 Lt plius skaičiuotinas pridėtinės vertės mokestis (skaičiuojant eurais, tai sudarytų apie 718 Eur be PVM). Bankrutuojančios A. Sadausko individualios įmonės bankroto administratorius UAB „Senoji perkėla“ sutiko su tokiu pasiūlymu ir 2015-02-17 dienos Dokumentų priėmimo - perdavimo aktu (dokumentų perdavimas tiesiogiai patvirtina aplinkybę, kad su UAB „Vik2S“ sąlygomis ir nurodyta apmokėjimo už archyvavimo paslaugas kaina, Atsakovas sutinka), bankrutuojančią A. Sadausko individualią įmonę atstovaujantis nemokumo administratoriaus UAB „Senoji perkėla“ įgaliotas asmuo B. V., perdavė UAB „Vik2S“, bankrutuojančios A. Sadausko individualios įmonės dokumentus, pagal prie priėmimo perdavimo akto pridedamus priimtų dokumentų sąrašus. Rašytinė sutartis dėl bankrutuojančios A. Sadausko individualios įmonės dokumentų saugojimo paslaugos tarp šalių pasirašyta – nebuvo. Lietuvos Respublikos CK 1.72 str. reglamentuoja, kad Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. UAB „Vik2S“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, pagal žodinę sandorio formą, teikė nemokumo administratoriui UAB „Senoji perkėla“ bankrutuojančios A. Sadausko individualios įmonės dokumentų (saugojimo) archyvavimo paslaugas. 2020-02-06 UAB „Vik2S“, nemokumo administratoriui UAB „Senoji perkėla“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija VIK2S Nr. 0003796 už bankrutuojančios A.Sadausko individualios įmonės dokumentų saugojimą – 868,86 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai, 86 ct). Skolininkas UAB „Senoji perkėla“ apmokėjimo už suteiktas paslaugas – neatliko.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2014-08-12 komercinis pasiūlymas ir atsiųstas 2014-08-27 paslaugų teikimo sutarties projektas, atsižvelgus į nurodytą 2014-06-19 bankrutuojančios A. Sadausko individualios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimą, apribojusį tokių paslaugų kainą iki 1500 Lt, be to, reikalavusį pateikti tokių paslaugų teikimo išankstinę sąmatą ir ją dar suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku, taip ir nebuvo priimtas, o remiantis juo, nei su Ieškovu, nei su bankrutuojančia A. Sadausko individualia įmone taip ir nebuvo sudaryta archyvavimo paslaugų teikimo sutartis (pasirašytas siūlomas 2014-08-27 paslaugų teikimo sutarties projektas). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad faktą dėl Atsakovo sutikimo su jam pateikto komercinio pasiūlymo sąlygomis, patvirtina tai, jog Ieškovui buvo perduoti įmonės dokumentai 2015-02-17 dienos Dokumentų priėmimo - perdavimo aktu (Ieškinio priedas Nr. 4). Kaip minėta aukščiau, tokio sutikimo ir sutarties sudarymo negalėjo būti ne tik dėl to, kad jis prieštarautų 2014-06-19 įmonės kreditorių susirinkime išreikštai įmonės kreditorių valiai (viešajam interesui arba, kitaip tariant, imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai). Pažymėtina, kad Ieškovas Ieškinyje klaidina teismą, nurodydamas, kad „bankrutuojančią A.Sadausko individualią įmonę atstovaujantis nemokumo administratoriaus UAB „Senoji perkėla“ įgaliotas asmuo B. V., perdavė UAB „Vik2S“, bankrutuojančios A.Sadausko individualios įmonės dokumentus, pagal prie priėmimo perdavimo akto pridedamus priimtų dokumentų sąrašus“. 201502-17 dienos Dokumentų priėmimo - perdavimo aktu ne Ieškovas, o visai kita įmonė - UAB „Admivira“ priėmė A. Sadausko įmonės dokumentus, tikslu juos perduoti Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų valdybai (priedasNr. 4). Taigi, įmonių UAB „VIK2S“ ir UAB „Admivira“ atstovė pasielgė nesąžiningai, pasinaudodama tuo faktu, kad ji vadovauja abejoms įmonėms, vienos įmonės - UAB „Admivira“ atliktą dokumentų 2015-02-17 priėmimo ir perdavimo AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų valdybai faktą bando paversti kitos jos vadovaujamos įmonės, neva, suteiktomis archyvavimo paslaugomis (priedas Nr. 4). Be to, iš Ieškovo elektroninio laiško (priedas Nr. 3) matyti, kad archyvavimo paslaugos Atsakovui už 3000 Lt sumą pagal 2017-07-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002544 (šioje vietoje, vėlgi Ieškovas prieštarauja pats sau, nes anksčiau nurodė, kad siūlytų suteikti paslaugų kaina 2500 Lt), neva, buvo suteiktos dar 2014 metais liepos mėn., t.y. dar iki 2015-02-17 priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo (priedas Nr. 3). Galiausiai, Ieškiniu prašoma priteisti skolą pagal 2020-02-26 PVM sąskaitą faktūrą (Ieškinio priedas Nr. 5), kas reiškia, kad tikslu suklaidinti teismą Ieškovas ėmėsi netgi klastoti sąskaitas, kadangi skolą minimą Ieškinyje Ieškovas iš Atsakovo reikalavo sumokėti dar 2017-07-28 pagal kitą 2017-07-28 sąskaitą faktūrą Nr. 0002544 (priedas Nr. 3).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, advokatas V. Beperešč, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad ieškovė, nors ir neturėdama rašytinės sutarties, visgi atliko sutarties projekte ir komerciniame pasiūlyme nurodytas paslaugas: ieškovės atstovė vyko į Klaipėdą, paėmė dokumentus ir juos perdavė AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų valdybai, vadinasi patyrė ir kelionės išlaidų, be to, sudarė dokumentų sąrašą, perdavė dokumentus Klaipėdos miesto archyvui ir teikė dokumentų saugojimo paslaugas, už kurias jai turi būti tinkamai sumokėta. Taip pat nurodė, jog į bylą pateikta neapmokėta sąskaita faktūra apima visus ieškovės atliktus darbus ir joje nurodyta suma yra sumažinta nuo tos, kuri buvo nurodyta pradiniame komerciniame pasiūlyme. Laiko, kad paslaugos buvo atliktos tinkamai ir byloje yra pateikta pakankamai tai patvirtinančių rašytinių duomenų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas, advokatas P. Selilionis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis ir joks žodinis susitarimas, o tik vyko pradinės derybos. Atsakovė nesutinka apmokėti sąskaitos, kadangi ji yra visiškai nepagrįsta ir nedetalizuota, iš jos nėra galimybių nustatyti, kokios konkrečiai paslaugos su kokiais įkainiais buvo suteiktos, be to, nepateikti jokie atliktų darbų aktai ar kiti duomenys, patvirtinantys paslaugų suteikimą. Laiko, kad ieškovė perėmė dokumentus, pasinaudodama tuo, kad tos pačios įmonės vadovė yra ir kitos įmonės UAB „Admivira“ vadovė, kuri priėmė A. Sadausko įmonės dokumentus, tikslu juos perduoti Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų valdybai. Be to, ieškovo nurodoma neva žodžiu sudaryta sutartis prieštarauja A. Sadausko įmonės kreditorių valiai (viešajam interesui arba, kitaip tariant, imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai), nes jos sąlygos neaptartos, viršija kreditorių šioms paslaugos apmokėti skirtą 1500 Lt sumą, pagal išankstinę sąmatą nesuderintos su kreditorių susirinkimo pirmininku, kaip tai nustatyta 2014-06-19 bankrutuojančios A. Sadausko individualios įmonės kreditorių susirinkimo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – ieškovės ir atsakovės kilo dėl to, ar tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai paslaugų teikimo santykiai, ar šalys buvo sudariusios paslaugų teikimo sutartį ir ar atsakovei kyla pareiga apmokėti už paslaugas, kurias ieškovė teigia jau yra suteikusi.
Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad 2014-08-12 pateikė A. Sadausko individualios įmonės nemokumo administratoriui komercinį pasiūlymą - sutvarkyti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir perduoti juos saugojimui į Klaipėdos miesto savivaldybės archyvą. Ieškovės atstovas nurodo, jog šalys nesudarė rašytinės paslaugų teikimo sutarties, tačiau paslaugos buvo suteiktos ir ieškovė turi už jas apmokėti pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2020 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą 868,86 Eur sumai už paslaugą, kurios pavadinimas „dokumentų saugojimas“. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog į bylą pateikta sąskaita apima visas ieškovės suteiktas paslaugas, įskaitant ir ieškovės atstovės vykimą į Klaipėdą tikslu perduoti A. Sadausko individualios įmonės dokumentus Klaipėdos AVPK, perdavimą Klaipėdos miesto savivaldybės archyvui bei dokumentų saugojimą, nepriklausomai nuo to, kad sąskaitoje paslauga įvardinta tik kaip dokumentų saugojimas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad byloje pateiktame 2015 m. vasario 17 d. Dokumentų priėmimo perdavimo akte nurodyta, kad A. Sadausko individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus perdavė, o UAB „Admivira“ priėmė A. Sadausko individualios įmonės dokumentus.
Atsakovės atstovas, nesutikdamas su ieškiniu nurodo, jog ieškovė teikia jau ne pirmą PVM sąskaitą faktūrą atsakovei už tas pačias paslaugas ir iki šiol nėra aišku, kokias visgi paslaugas suteikė ieškovė, kur suteiktos paslaugos ir jų įkainiai yra detalizuoti, juolab, kad su ieškiniu nėra pateiktas nei vienas atliktų darbų aktas, ar kitas dokumentas patvirtinantis, kad paslaugos iš tiesų buvo teikiamos. Be to, pažymėjo, jog A. Sadausko individualios įmonės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą, apribojusį tokių paslaugų kainą iki 1500 Lt, ir įtvirtino reikalavimą pateikti tokių paslaugų teikimo išankstinę sąmatą ir ją dar suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku, todėl bet koks žodinis susitarimas negali ne tik būti pripažintas, bet ir prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimams.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis), prievoles asmenims sukuria ir jų sudarytos sutartys (CK 6.154 straipsnis). Šalims susitarus ir pagal įstatymą įforminus susitarimus, tokie sandoriai tampa privalomai vykdytinais – sandoris jos šalims įgyja įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).
Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.
Teismo vertinimu, byloje ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra ir ranka sudarytas dokumentų sąrašas, nesant suteiktų paslaugų akto, jų detalizavimo, nustatytų įkainių, negali būti vertinami kaip duomenys, patvirtinantys žodinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės dėl paslaugų teikimo buvimą. Juolab, kad bankrutuojanti įmonė negali prisiimti prievolių, nepaisydama kreditorių susirinkimo sprendimų ir nustatytos sutarčių dėl paslaugų teikimo sudarymo tvarkos. Duomenų, kad būtent ieškovė ir atsakovė UAB „Senoji perkėla“ būtų sudariusios paslaugų teikimo sutartį ir dėl to atsakovei kiltų pareiga apmokėti pateiktą PVM sąskaitą faktūrą byloje taip pat nėra.
Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 525 Eur išlaidų advokato Petro Selilionio pagalbai apmokėti. Tokiu būdu, atsakovei iš ieškovės priteistina 525 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „VIK2S“ 525 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Senoji perkėla“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.