Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių raj., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ baldų apmušėju, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2022 m. liepos 20 d. apie 15.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, o konkrečiai ­­- 3,69 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustaytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 35), kurio patikra galioja iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., ir užfiksuotas 2022 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame yra kaltinamasis R. J. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais ir matomas jo ranka darytas įrašas ,,sutinku“ (b. l. 33). Transporto priemonės vairavimo būnant neblaivia faktą taip pat patvirtina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės vairavimą, liudytojų D. Š. ir A. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o taip pat policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. R. J. veikė tiesiogyne tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: išgėręs didelį kiekį stipraus alkoholio (jam nustatytas daugiau nei trijų promilių girtumo laipsnis) sėdo už vairo, nors nebuvo jokios būtinybės vairuoti.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. J. 2022 m. liepos 20 d. apie 15.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, o konkrečiai - 3,69 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. J. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, jog nors kaltinamojo teistumai išnykę ir jis yra laikomas neteistu, tačiau, teismo vertinimu, duomenys apie jo Lietuvos Respublikoje anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, o tarp jų ir analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 74-78), neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis R. J. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebaustas (b. l. 72). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neužresgistruotas (b. l. 62), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė (b. l. 65). Kaltinamasis R. J. nuo 2021 m. lapkričio 15 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais bei teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos tiek baudos, tiek laisvės apribojimo bausmės neatgrasė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirti straipsnio sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos bausmės. Paskyrus šios rūšies bausmę kaltinamajam, bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Tačiau, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinamajam skirti ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo.

Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. J. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra tinkama ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti R. J., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinas arešto bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarką, joje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, turi darbą, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą tęsti dirbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 05.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos.

Pripažinus, kad R. J. kelių eismo transporto priemonę – automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, siekiant užtikrinti bausmės tikslus, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam neturint teisės vairuoti transporto priemones. Iš bylos duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, tačiau jis jos nesusigrąžino.

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti (o šiuo atveju – susigrąžinti) teismo nustatytu terminu. R. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Jo naudojantis kelių transporto priemone padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kadangi R. J. vairavo, kai jam jau buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,69 promilių neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, su savimi vežėsi keleivę, tokiu būdu sukeldamas pavojų ir jai, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. J. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 22 d.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį ,,Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė – automobilis ,,Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso priklauso kaltinamojo R. J. sutuoktinei G. J. (b. l. 39), tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog minėtas automobilis įgytas santuokos metu, todėl transporto priemonė laikytina bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kuria abu sutuoktiniai gali laisvai naudotis, o kaltinamasis yra minėtos transporto priemonės bendrasavininkas.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Kaltinamojo R. J. gynėjas advokatas A. P. teismo prašė nekonfiskuoti kaltinamojo sutuoktinei priklausančio automobilio ir iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad transporto priemonė yra registruota kaltinamojo sutuoktinės, kuri nežinojo, jog transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, vardu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Pažymėtina ir tai, jog nei kaltinamasis R. J. nei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta jo sutuoktinė G. J. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė yra ne sutuoktinių bendroji nuosavybė, o kaltinamojo sutuoktinės asmeninė nuosavybė, taigi, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Juolab, kad nors transporto priemonė yra registruota kaltinamojo sutuoktinės vardu, tačiau kaltinamasis R. J., nors ir neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat neribojamai gali naudotis šiuo turtu kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laisvai galėdamas bet kada disponuoti minėtu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. J. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis ,,Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant kaltinamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 86-89), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio 2022 m. liepos 22 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. J. turtui – automobiliui ,,Saab9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 41–44), paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam R. J. galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, atidėti kaltinamajam R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 05.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam R. J. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nuo 23.00 val. iki 05.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam R. J. išaiškinti, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam R. J. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo nuo 2022 m. liepos 22 d.;

- konfiskuoti G. J. vardu registruotą automobilį ,,Saab9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaune.

Kaltinamajam R. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant kaltinamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio 2022 m. liepos 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. J. turtui – automobiliui ,,Saab9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.