- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- eI3-4815-816/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10030-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- O. E.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, perėjusi į rašytinį bylos nagrinėjimą iš esmės, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. E. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. E. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-69619 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties pakeitimo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad šalys 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24‑08) 327‑65832 (toliau – ir mokestinės paskolos sutartis), kuri vėliau buvo pakeista. Pažymi, kad Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės), yra numatyta galimybė priimti sprendimą pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti mokestinės paskolos sutarties grafiką arba pratęsti atidėtą arba išdėstytą mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą ir pan.) gavus mokėtojo prašymą, kuris pateikiamas ir nagrinėjamas tokia pat tvarka, kaip ir prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį (žr. Taisyklių 46 punktą ir VI skyrių). Pareiškėja turi teisę prašyti pakeisti mokestinės paskolos sutartį, tačiau VMI skundžiamu Sprendimu nepagrįstai atsakė šį prašymą patenkinti.
Teigia, kad pareiškėjos prašymas turėjo būti nagrinėjamas pagal Taisyklių 7 punkte nustatytus kriterijus, tačiau VMI ginčijamame sprendime neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo. Nors lydraštyje yra teigiama, kad prašymo netenkinimo argumentai nurodyti VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. išvadoje Nr. (23.31‑08) 326‑4327 (toliau – ir Išvada), tačiau ir iš Išvados matyti, kad jokių konkrečių motyvų ir (ar) argumentų dėl pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. pakartotiniame prašyme Nr. GVLEX/2023‑102 išdėstytų aplinkybių joje nėra.
Paaiškina, kad neginčija, jog VMI pagal Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų, patvirtintų VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA‑38 (toliau – ir Rekomendacijos), 3 priedo 10 punktą prašymas dėl mokestinės paskolos gali būti netenkinamas, jei mokesčių mokėtojas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybe iš tiesų egzistuoja, nes pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymas Nr. GVLEX/2023‑102 dėl mokestinės paskolos sutarties pakeitimo iš tiesų buvo pakartotinis (anksčiau pareiškėjos mokestinės paskolos sutartis jau buvo pakeista 2022 m. spalio 14 d., t. y. 2021 m. gruodžio 23 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24‑08) 327‑65832 buvo pagal pareiškėjos prašymą pakeista 2022 m. spalio 14 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24‑08) 327‑82820 ir apie tai paminėta VMI Išvadoje).
Pareiškėjos vertinimu, ginčijamas sprendimas neturi jokio objektyvaus faktinio pagrindo ir VMI argumentacija šiuo klausimu prieštarauja pareiškėjos pateiktiems duomenims apie jos finansinę būklę. Pareiškėja teigia, kad pateikė visiškai naujus įrodymus apie savo materialinę padėtį, taip pat siūlė padidinti jos mokamų mokestinės paskolos sutarties įmokų dydžius, nustatyti naują mokėjimo grafiką, o VMI nevertino fakto, jog pareiškėja turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė nei visa mokestinės paskolos sutarties suma, ir mokesčių administratorius, esant būtinybei, galės išieškoti mokestinę nepriemoką iš kito pareiškėjos turto. Be to, tikrovės neatitinka ir klaidingu laikytinas VMI teiginys, jog pradelsti pagal mokestinės paskolos sutartį mokėjimai sudaro 10 454,73 Eur, iš jų mokesčio 7 101,08 Eur, palūkanų 3 043,48 Eur, palūkanų delspinigių 196,95 Eur ir padidintų palūkanų 113,22 Eur. Pareiškėjai niekada nebuvo pranešta apie įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį mokėjimo neatitikimus, nenurodyta, iš kur susidarė pradelsta 7 101,08 Eur suma. Išvadoje pateikta neteisinga informacija apie palūkanų, palūkanų delspinigių sumas, kadangi pareiškėja dėl šių sumų pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) ir galutinio teismo sprendimo dėl jų apskaičiavimo šiai dienai nėra. Taip pat teigia, kad VMI nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 ir 10 straipsniuose išdėstytų imperatyvių principų, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnyje nustatytų sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Cituodama MAĮ 88 straipsnio 1 dalį atsakovė nurodo, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Tai, kad pareiškėja gavo jos prašymo netenkinančius sprendimą ir išvadą, nereiškia, kad VMI pareiškėjos pateiktą informaciją bei dokumentus vertino nesilaikydama Taisyklių ar Rekomendacijų nuostatų. Pareiškėja neteisingai traktuoja papildomų duomenų pateikimo būtinybę, kuri iškyla tuomet, kai mokesčių mokėtojas nepateikia visų jo finansinę būklę patvirtinančių įrodymų, pvz., fizinio asmens anketos, banko sąskaitų išrašų ir pan. Šiuo atveju pareiškėja visus reikalaujamus dokumentus pateikė, todėl skundo teiginys, kad prašymo nagrinėjimo metu negavo jokios informacijos apie papildomų duomenų pateikimo būtinybę, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškėja, gavusi VMI 2023 m. spalio 5 d. raštą Nr. RNA-29140, turėjo galimybę pateikti dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas, tačiau tiek pateiktame prašyme, tiek dokumentuose nurodyta, kad galimybių mokėti įmokų pagal nustatytą mokestinės paskolos sutarties grafiką pareiškėja neturi. Be to, pareiškėjai jau buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę, t. y., dėl tos pačios mokestinės nepriemokos mokėjimo sumokėjimo, 2022 m. spalio 14 d. buvo pakeista 2021 m. gruodžio 23 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Dėl to VMI išvadoje nustatyti duomenys, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 10 punktu, mokesčių mokėtojas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą (sudaryta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta arba yra pradelsti mokėjimai pagal vykdomą mokestinės paskolos sutartį) ir nepateikė naujų argumentų, pagrindžiančių mokestinės nepriemokos sumokėjimą per numatomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį), bei 12 punktu, mokesčių mokėtojas nenurodė duomenų apie savo pajamų šaltinį, įrodančių realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką ar baudą už administracinį nusižengimą, jei ji bus atidėta ir (ar) išdėstyta, atitinka pačios pareiškėjos pateiktą informaciją bei dokumentų turinį.
Pažymi, kad mokestinės nepriemokos išdėstymas yra tikslingas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad išdėsčius jos mokėjimą, ji bus sumokėta. VMI vertinimu, pareiškėjos finansinė padėtis kelia pagrįstų abejonių, kad pakeitus mokestinės paskolos sutartį išdėstyta mokestinė nepriemoka bus padengta. Pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami įrodyti, kad mokėtoja turės realių galimybių atsiskaityti, nuo 2023 m. lapkričio 25 d. mokėdama ženkliai didesnes 4 329,64 Eur įmokas. Skundo teiginį, jog VMI nevertino fakto, jog pareiškėja turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė nei visa mokestinės paskolos sutarties suma, vertina kaip deklaratyvų, kadangi pati pareiškėja 2023 m. spalio 24 d. prašyme nurodė, kad jokio nekilnojamojo turto, kurį šiuo metu galėtų realizuoti mokestinei nepriemokai padengti, ji neturi. Be to, šiam turtui yra taikoma hipoteka, o tai ženkliai apsunkina VMI galimybę išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto.
Nurodo, kad pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį, kuri pakeista 2022 m. spalio 14 d., 115 120,73 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas iki 2026 m. spalio 25 d., įmokas mokant pagal diferencijuotą grafiką: nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. įmokas mokant po 100 Eur, o nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2026 m. spalio 25 d. įmokas mokant po 3 000,54 Eur. Tačiau pareiškėja nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. mokėjo tik po 100 Eur, dėl to pareiškėja pažeidė mokestinės paskolos sutarties sąlygas. Pati pareiškėja 2023 m. spalio 24 d. rašte Nr. GVLEX/2023-102 nurodė, jog mokestinės paskolos sutarties sąlygų nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. nevykdo. Pareiškėjai dažnai buvo siunčiami Įspėjimai apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Dėl to pareiškėja žinojo, kad pažeidžia 2022 m. spalio 14 d. mokestinės paskolos sutarties sąlygas, kad nemoka nustatytų įmokų sumos, jai dažnai buvo siunčiami Įspėjimai apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, todėl skundo teiginiai, jog pareiškėjai niekada nebuvo pranešta apie įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį mokėjimo neatitikimus, nenurodyta, iš kur susidarė pradelsta 7 101,08 Eur suma, yra nepagrįsti.
Pareiškėja ginčija apskaičiuotas palūkanas, padidintas palūkanas bei palūkanų delspinigius teisme, nereiškia, kad Išvadoje nurodytos rengimo dienos balanse esančios sumos yra neteisingos. Skundo padavimas tik stabdo išieškojimą, bet neanuliuoja ir nepanaikina mokėtinų palūkanų, delspinigių ar kitų sumų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos pakartotinis prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
VMI ir pareiškėja 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. 23.24-08) 327-65832. Pareiškėjos prašymu VMI 2022 m. lapkričio 12 d. priimtas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-82619 pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pagal kurį tarp šalių buvo pasirašyta 2022 m. spalio 14 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-82820.
Pagal sudarytą 2021 m. gruodžio 23 d. mokestinės paskolos sutartį, kuri pakeista 2022 m. spalio 14 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-82820, 115 120,73 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas iki 2026 m. spalio 25 d., įmokas mokant pagal diferencijuotą grafiką: nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. įmokas mokant po 100 Eur, o nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2026 m. spalio 25 d. įmokas mokant po 3 000,54 Eur.
Pareiškėja 2023 m. spalio 2 d. kreipėsi į VMI su prašymu pateikti pareiškėjai informaciją, ar ji turi teisę bei galimybę dar kartą pakartotinai kreiptis dėl 2021 m. gruodžio 23 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) peržiūrėjimo.
Pareiškėja 2023 m. spalio 24 d. pateikė VMI pakartotinį prašymą pakeisti mokestinės paskolos sutartį pagal pridedamą mokestinės paskolos sutarties grafiką ir prašė nustatyti iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. mokėtiną kas mėnesį įmokų dydį 125 Eur, likusią įmokų sumą proporcingai perskaičiuoti vėlesniam laikotarpiui, išdėstant jas penkerių metų laikotarpiui iki 2026 m. spalio 25 d., kaip ir yra nurodyta esamoje mokestinės paskolos sutarties versijoje. Taip pat prašė, vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 3 d., sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjos bei mokestinės paskolos sutarties nutraukimą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos prašymas. Nurodė, kad pareiškėja šiuo metu gauna minimalų darbo užmokesčio dydį, todėl net ir priverstinio išieškojimo iš jos gaunamo darbo užmokesčio atveju, šiuo metu galima išieškoti maksimali suma yra artima prašomai per mėnesį mokėti mokestinės paskolos sutarties įmokai (125 Eur), kas objektyviai pagrindžia, jog einamuoju laikotarpiu daugiau kaip 2 000 Eur siekiančių mokestinės paskolos sutarties įmokų mokėjimas yra neįmanomas ir neįvykdomas. Pareiškėja deda visas pastangas atsiskaityti su valstybės biudžetu pagal savo turimas ekonomines bei socialines galimybes ir esamą materialinę padėtį ir savanoriškai sutinka mokėti didesnes įmokas mokestinei nepriemokai padengti (nuo 2023 m. lapkričio mėn.). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2023 m. spalio 23 d. Fizinio asmens anketą su joje nurodytais priedais, išrašu apie pareiškėjos lėšų likutį akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ sąskaitoje 2023 m. spalio 23 d., pažymą apie pareiškėjos banko sąskaitų „REVOLUT“ banke statusą, siūlomą Mokestinės paskolos sutarties mokėjimų grafiko pakeitimą, paaiškinimus dėl pareiškėjos galimybių atsiskaityti su biudžetu.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl VMI 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos pakartotinai pateiktas prašymas pakeisti mokestinės paskolos dydį ir įmokų mokėjimo laikotarpį, panaikinimo. Pareiškėja skunde iš esmės teigia, kad VMI netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos pakartotinį prašymą, nepasisakė dėl naujai pateiktų dokumentų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, VAĮ, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (akto redakcija galiojanti nuo 2020 m. birželio 19 d.), Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijos, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38.
MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Pagal Taisyklių 46 punktą mokesčių administratorius priima sprendimą pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti mokestinės paskolos sutarties grafiką arba pratęsti atidėtą arba išdėstytą mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą ir pan.) gavęs mokėtojo prašymą, kuris pateikiamas ir nagrinėjamas tokia pat tvarka, kaip ir prašymas. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.
Rekomendacijų 18 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu taip pat vertinami fizinio asmens pateikti dokumentai: 18.1. anketos duomenys (vertinamos anketą užpildančio fizinio asmens ir jo šeimos narių gaunamos pajamos, santaupos (lėšos esančios bankų sąskaitose, grynieji pinigai), gautų paskolų įtaka sumokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpiui ir kt. duomenys); 18.2. dokumentai, kurie įrodytų realias fizinio asmens galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką ir (ar) baudą už administracinį nusižengimą; 18.3. kai prašymą pateikia individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo, papildomai vertinami: 18.3.1. duomenys apie pajamas, išlaidas per paskutinius 3 mėnesius; 18.3.2. kreditorių, debitorių sąrašai, jų susidarymo laikotarpis; 18.3.3. piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose, kasoje. Rekomendacijų 20 punkte nustatyta, kad kiti fizinių asmenų prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą galimi nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai yra nurodyti 3 priede „Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai“.
Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, asmens veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.
Mokesčių mokėtojo prašymu Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. išvadoje yra nurodyta, kad: 1) pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą piniginių lėšų likutis 147,68 Eur yra nepakankamas sumokėti mokestinę nepriemoką; 2) pagal pateiktus banko išrašus, pareiškėjai 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. išmokėtas vidutinis darbo užmokestis sudaro 613 Eur; 3) pareiškėja kartu su sutuoktiniu turi ilgalaikių įsipareigojimų bankui 698 Eur per mėn.; 4) pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe registruoti du nekilnojamojo turto objektai, kuriems taikoma hipoteka; 5) transporto priemonių neturi; 6) pareiškėja su sutuoktiniu yra sudarę povedybinę sutartį; 7) pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Taip pat nustatė, kad nuo 2022 m. iki 2023 m. rugsėjo mėn. gautos pajamos 11 920 Eur, pradelsti pagal mokestinės paskolos sutartį mokėjimai sudaro 10 454,73 Eur, iš jų mokesčio 7 101,08 Eur, palūkanų 3 043,48 Eur, palūkanų delspinigių 196,95 Eur ir padidintų palūkanų 113,22 Eur, atlikti mokėjimai pagal mokestinės paskolos sutartį 2 492,02 Eur, pareiškėja nurodė, kad be darbo užmokesčio (613 Eur) jokių kitų pajamų negauna.
Pareiškėjos teiginiai, kad VMI neįvertino pareiškėjos prašymo pagal Taisyklių 7 punktą atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad VMI netenkino pareiškėjos pakartotinio prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį tuo pagrindu, kad pareiškėja pateikė VMI pakartotinį prašymą. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Minėta, kad Sprendimas priimtas remiantis Išvada. Įvertinus išvados turinį darytina išvada, kad Išvadoje analizuota ir paaiškinta pareiškėjos finansinė padėtis (duomenys apie gaunamas pajamas, kitą turtą, žinomus ilgalaikius įsipareigojimus, pradelstus įsipareigojimus pagal mokestinės paskolos sutartį, mokestinės paskolos sutarties vykdymo aplinkybes ir pan.), įvertinti pareiškėjos pateikti su prašymu dokumentai (banko sąskaitos išrašai, anketa, paaiškinimas dėl pareiškėjos atsiskaitymo galimybių su biudžetu), kitos reikšmingos aplinkybės. VMI nustatė, kad pareiškėja nuo 2022 m. iki 2023 m. rugsėjo mėn. iš viso gavo 11 920 Eur pajamų, o pagal mokestinės paskolos sutartį pradelstas įsipareigojimų dydis yra 10 454,73 Eur, taigi, vien dėl to, kad pareiškėja netinkamai vykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygas VMI kilo abejonės, kad pareiškėja būtų pajėgi mokėti mokestinę nepriemoką didesnėmis dalimis, nei buvo sutarta 2022 m. spalio 14 d. Pareiškėja su skundu teismui nepateikė duomenų, kad jos finansinė padėtis po VMI atlikto įvertinimo pasikeitė. VMI atsiliepime pagrįstai nurodo, kad patenkinus pareiškėjos prašymą ji laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. turėtų mokėti VMI kiekvieną mėnesį po 125 Eur, o nuo 2024 m. rugsėjo mėn. turėtų kas mėnesį mokėti 4 329,64 Eur dydžio įmokas. Todėl, įvertinus visus pareiškėjos pateiktus įrodymus bei VMI turimus duomenis, pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjos galimybių padengti mokestinę nepriemoką. Įvertinus pareiškėjos gaunamų mėnesio pajamų bei turimų ilgalaikių įsipareigojimų dydį, pradelstų įsipareigojimų dydį, numatomos sudaryti mokestinės paskolos sutarties mėnesio įmokos dydį, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja neturi realių finansinių galimybių sumokėti visas įmokas. Pareiškėjos teiginiai, kad ji turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė nei visa mokestinės paskolos sutarties suma, ir mokesčių administratorius, esant būtinybei, galės išsiieškoti mokestinę nepriemoką iš jo, vertintini kaip nesusiję su mokestinės paskolos sutarties pakeitimo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti pareiškėjos galimybes sumokėti visas įmokas pakeitus įmokų dydį, šioje byloje nėra nagrinėjamas mokestinės paskolos sutarties neįvykdymo pasekmių klausimas (nepriemokos išieškojimo priverstine tvarka klausimas).
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad VMI klaidingai nurodo, kad pareiškėja pagal mokestinės paskolos sutartį nesumokėjo 7 101,08 Eur įmokų, nes pareiškėja teigia negavusi iš VMI jokių pranešimų apie netinkamą mokestinės paskolos sutarties vykdymą (įmokų nemokėjimą). Šie pareiškėjos teiginiai stokoja pagrįstumo. VMI pateikė duomenis, kad pareiškėjai per Mano VMI portalą teikė pranešimus apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, kuriuose pareiškėja buvo informuota, kad jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 7 163,60 Eur, mokestinės paskolos sutartis bus nutraukta. Be to, VMI 2023 m. spalio 10 d. įspėjimą Nr. (23.24-08) 327-58261 pareiškėjai išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad ji tinkamai vykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygas (laiku ir tinkamo dydžio įmokas sumokėjo VMI), todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji galėjo nežinoti apie susidariusių pradelstų mokėjimų pagal mokestinės paskolos sutartį, laikytini deklaratyviais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ir VMI buvo susitarusios dėl nepriemokos įmokų dydžio, mokėjimo grafiko ir dėl laikotarpio, todėl darytina išvada, kad pareiškėja turėjo žinoti, jog nemokant nustatyto dydžio įmokų pagal susitartą grafiką, jai susidarys pradelstų įsipareigojimų dydis.
Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su VMI apskaičiuotomis palūkanomis ir palūkanų delspinigiais, dėl jų apskaičiavimo nepagrįstumo kreipėsi į teismą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad VMI Išvadoje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniuose sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VMI Sprendime, vertinant jį kartu su Išvada, yra nustatytos aplinkybės, būtinos sprendimo priėmimui, nurodyti jo teisiniai pagrindai, nurodyti motyvai, dėl kurių pareiškėjos pakartotinis prašymas negalėjo būti patenkintas. Todėl nepagrįsti yra skundo teiginiai, kad VMI sprendimas yra nemotyvuotas ar kad jame būtų nurodyta akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti informacija.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties pakeitimo, pareiškėjos skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos O. E. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė