- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-240-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-08172-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė (pran.)
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- N. B.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank
- Advokatai
- Violeta Savickienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ir atsakovo N. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui N. B., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui AB Swedbank dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. B. su ieškiniu (1 t. 1- 6 b. 1.) kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu, pripažįstant dėl santuokos iširimo kaltu atsakovą N. B., paliekant santuokinę pavardę B., priteisti iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio sūnaus I. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti, kad atsakovas galės netrukdomai bendrauti su sūnumi I. B. ir dalyvauti jo auklėjime, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus I. B. išlaikymui priteisti po 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 34000 Lt (34 mėn. x 1000 litų) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-31, paskirti ieškovę tvarkyti sūnaus I. B. turtą uzufrukto teise, nustatyti, kad santuokoje šalys bendrąja santuokine nuosavybe įgijo turtą: 3 kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 87 000,00 litų, po santuokos nutraukimo, vadovaujantis 2002-08-22 ikivedybinės sutarties 5 punktu, turtą padalinti taip: ieškovei D. B., nuosavybės teise priteisti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vidutinė vertė 87 000,00 Lt, iš atsakovo priteisti ieškovei už jį atliktų prievolių dalį - sumokėto buto kredito dalį -
3427,25 Lt, likusio mokėti kredito dalį sumą - 6 294,50 Lt., atsakovo turto dalies išlaikymo mokesčius-3 481,86 Lt, iš ieškovės D. B. už jai tenkančią didesnę turto dalį priteisti atsakovui 15 876,39 Lt piniginę kompensaciją, pripažinti, kad po santuokos nutraukimo kredito prievolė AB Swedbankui pagal 2003-10-10 sutartį 03-033538-FA tampa asmenine D. B. prievole kreditoriui, tarpusavio išlaikymo nepriteisti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas N. B. atsiliepimu į ieškinį (1 t. 120 - 124 b. 1.) su ieškiniu iš dalies sutinka. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, bet ne dėl jo kaltės, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sūnui išlaikymas būtų priteistas po 350 Lt periodinėmis išmokomis, ieškovei būtų nustatyta uzufrukto teisė, tarpusavio išlaikymas nepriteistas, ieškovei būtų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) natūra, o jam būtų priteista piniginė kompensacija, kuri mažintina kredito dalimi. Nesutinka kad yra kaltas dėl santuokos iširimo ir su 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimu, nesutinka su reikalavimu priteisti 1000 Lt išlaikymą sūnui, taip pat su 34000 Lt išlaikymo įsiskolinimu, kad būtų priteista iš jo už buto šildymą nuo 2008 m. sausio 1 d., su buto įvertinimu, nes jo vertė yra 95 000 Lt. Nurodė, kad gyvena ir dirba Airijoje, kad jam 2009-10-10 gimė dukra L., kuri serga nepagydoma liga, todėl negali daugiau lėšų skirti sūnaus I. išlaikymui, nes dukters gydymas iš jo pareikalauja didelių išlaidų. Jo pajamos yra 4833,92 Lt, su draugės pajamomis ir gaunama pašalpa iš viso pajamos yra 7475,31 Lt, bet išlaidos 7095,53 Lt, kurias sudaro kuro išlaidos, komunaliniai patarnavimai, buto nuoma, internetas, maistas, drabužiai, avalynė, vaistai, autobuso bilietas, kelių mokestis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė N. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (Č), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2002-08-24 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 451 dėl atsakovo N. B. kaltės, paliko santuokines pavardes – B., B.; priteisė iš atsakovo N. B. ieškovei D. B. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nustatė nepilnamečio sūnaus I. B. gyvenamąją vietą su ieškove D. B.; nustatė, kad atsakovas N. B. galės netrukdomai bendrauti su sūnumi I. B. ir dalyvauti jo auklėjime; priteisė iš atsakovo N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus I. B. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisė iš atsakovo N. B. sūnui I. B. išlaikymo įsiskolinimą 13600 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-31; paskyrė ieškovę D. B. tvarkyti sūnaus I. B. turtą uzufrukto teise; nustatė, kad santuokoje šalys bendrąja jungtine nuosavybe įgijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 91000,00 litų vertės, kurį, pagal 2002-08-22 iki vedybinės sutarties 5 punktą, padalino taip:
ieškovei D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisė 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 91000,00 Lt;
iš ieškovės D. B. atsakovui N. B. priteisti 30 335 Lt piniginę kompensaciją.
Pripažino, kad po santuokos nutraukimo D. B. ir N. B. kredito prievolė AB Swedbankui pagal 2003-10-10 sutartį 03-033538-FA lieka solidari; tarpusavio išlaikymo nepriteisė; priteisė iš atsakovo N. B. valstybei 2568,10 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skusdama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą apelianto (atsakovo) N. B. atstovė advokatė Violeta Savickienė prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą dalyje dėl apelianto kaltės nutraukiant santuoką, dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. B. priteisimo bei dėl išlaikymo sūnui priteisimo dydžio ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti D. B. ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš apelianto nepilnamečio sūnaus I. B. (a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl apelianto kaltės ir nepagrįstai priteisė iš jo ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Ji iširo dėl skirtingo požiūrio į šeimą, tarpusavio pareigų pasiskirstymą ir atlikimą, pareigų nevykdymo, vienas kito interesų ignoravimo. Tarp šalių neliko tarpusavio supratimo ir moralinės paramos. Nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės ir ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Be to, ieškovė nepateikė teismui pakankamai svarių įrodymų, jog dėl faktinio šeimos iširimo 2008 m. pradžioje, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį skausmą, nerimą dėl ateities. Tai yra tik ieškovės žodžiai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Šalių šeima iširo palaipsniui, abu su tuo apsiprato, tai suvokė, atitolo palaipsniui dar iki šeimos iširimo fakto pripažinimo.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo nepilnamečio sūnaus I. B. išlaikymui
priteisė po 450 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pripažindamas, kad jo
poreikių tenkinimui reikia po 900 Lt kas mėnesį. Sūnui dabar yra 8 metai. Jis neserga kažkokiomis
sunkiomis ligomis, jam nereikalingos kažkokios ypatingos auginimo ar priežiūros sąlygos. Suaugusio
žmogaus minimali alga Lietuvoje yra mažesnė, negu ieškovės ir teismo teigimu, reikia 8 metų vaiko
normalių poreikių patenkinimui. Tai prieštarauja sveikai logikai ir teisingumo, protingumo bei
sąžiningumo principams, kuriais teismas privalo vadovautis. Mano, kad 650 Lt kas mėnesį pilnai
pakanka 8 metų, sveiko vaiko, normalių poreikių patenkinimui. Sprendime teismas konstatavo, kad
išlaikomai dukrai L. B., gim. 2009 m. yra diagnozuota sunki liga, kad byloje nėra duomenų,
jog atsakovas užsienyje nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kad pragyvenimo lygis Airijoje
yra kitoks nei Lietuvoje, tačiau netinkamai įvertino šias aplinkybes, konstatavęs, jog pajėgus sūnaus
išlaikymui mokėti po 450 Lt per mėnesį. Teismas, nustatydamas priteistinų sūnaus išlaikymui
periodinių išmokų kas mėnesį dydį, neįvertino apelianto pajamų ir išlaidų balanso, kurio įrodymus
pateikė, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės materialinė padėtis, padalinus santuokoje įgytą turtą, bus
aiškiai geresnė nei jo, nes jai atitenka 2/3 viso mūsų sugyvento nekilnojamojo turto, liko visas
kilnojamasis turtas ir namų apyvokos daiktai (jis iš namų išėjau tik su lagaminu), be toji turi tik vieną
išlaikytinį. Įvertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovė pajėgi skirti sūnaus išlaikymui
didesnes kasmėnesines pinigų sumas negu jis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu D. B. į apelianto apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas ieškovės nuomone yra teisėtas ir pagrįstas, o padarytos teismo išvados dėl santuokos iširimo priežasčių yra teisingos. Teisingas išvadas teismas padarė ir dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio, dėl ieškovei priteistos neturtinės žalos (3 t. 47 - 48 b. 1.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. B. (3 t. 26 - 29, 34 - 37 b. 1.) prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pakeisti ir iš atsakovo N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus I. B. išlaikymui priteisti po 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės;
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje dėl turto išlaikymo prievolės bei kredito prievolės priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą: iš atsakovo N.
B., jai, apeliantei D. B., priteisti 3481,86 Lt atsakovui priklausiusio nekilnojamojo turto dalies išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-06-01, iš atsakovo N. B., jai priteisti 3427,25 Lt už jį atliktos kredito prievolės pagal 2003-10-10 sutartį 03-033538-FA AB bankui Swedbank, dalį už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-06-01. Priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nesutinka, mano, kad jie prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo ir priteisimo. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovas sūnaus išlaikymui iš pradžių sutiko mokėti po 520 Lt, vėliau tik po 300 Lt. Nurodė, kad gimus dukrai, kuri serga nepagydoma liga, pasikeitė jo turtinė padėtis.
Žinant tai, kad Airijoje didesnis vidutinis darbo užmokestis, atsakovas uždirba 3-4 kartus daugiau, nei ji, bei, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepagrindė savo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, mano, kad teismas turėjo sūnaus išlaikymui priteisti apeliantės prašomą 1000 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas turi didesnes pajamas, todėl turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne suma, todėl teismo priteista 450 litų suma per mėnesį, sūnui yra per maža.
Žemesnės instancijos teismas
2.Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo N. B. 3481,86 Lt už buto šildymą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-06-01 d. ir 3427,25 Lt už atsakovą įvykdytos prievolės dalį bankui už buto paskolą nuo 2008-01-01 iki 2011-06-01 d. Teismas motyvavo, kad byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad atsakovas yra prisidėjęs prie kredito grąžinimo, nes ieškovė pati ieškinyje nurodė, kad atsakovo pervesti pinigai, t.y. 22097 Lt buvo naudojami ir paskolai grąžinti ir butui išlaikyti, teismas sprendė, kad šią sumą padalinus iš dviejų metų, kas mėnesį gaunasi 920 Lt. Pervesta suma didelė, todėl išminusavus išlaikymo 400 Lt kas mėn. ieškovei dar likdavo 520 Lt ir paskolai grąžinti ir butui išlaikyti. Teismas sprendė, kad prie buto išlaikymo atsakovas yra prisidėjęs, pervesdamas lėšas, taip pat yra prisidėjęs ir prie 3427,25 Lt kredito grąžinimo dalies, todėl reikalavimą atmetė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas remdamasis ieškiniu, padarė klaidą, nes 6400,14 eurų arba 22097 Lt., atsakovo buvo pervesti per laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-01-01, bet jis išvyko 2005 rugsėjo mėn. ir iki 2006 sausio nieko nepersiuntė, todėl teismo paskaičiuoti 920 litų per mėnesį netikslūs. Nuo 2005 rugsėjo susidaro 28 mėnesiai todėl vidurkis būtų 789 Lt mokami iki 2008-01-01 atsakovo teikiamų lėšų. Nors vidurkio skaičiavimas gal ir nebūtinas, nes už laikotarpį iki 2008 -01-01 buvo siųsti pinigai ir pretenzijų nereiškianti. Išlaidų padengimo prašo tik nuo 2008 sausio 01 d., kuomet atsakovas nieko nesiuntė. Vaiko išlaikymui teismas priteisė nuo 2008 m., o kitus reikalavimus atmetė. Santuokos metu abu sutuoktiniai, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės savininkai, turi prisidėti prie turto išlaikymo ir gerinimo. Šalių pasirašytoje Ikivedybinėje sutartyje nebuvo numatytos išimtys dėl bendro turto išlaikymo, todėl CK 3.117 straipsnio prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taikoma ir santuokinio turto išlaikymo. Sutuoktiniai bendru sutarimu privalo išlaikyti, rūpintis ir gerinti santuokoje įgytą turtą. Tuo tarpu atsakovas N. B. nuo 2008-01-01 iki 2011-06-01 visiškai neprisidėjo prie santuokinio turto išlaikymo. Todėl ieškovė viena AB „Šiaulių energija" nuo 2008 m. sausio iki 2010 m. rugsėjo sumokėjau 5175,91 Lt. už buto šildymą o nuo 2010-11-01 iki 2011 m. birželio 1 d.-1787,82 litus. Iš viso sumokėjau 6963,73 Lt. Taigi ieškovė viena išlaikė turtą tame tarpe ir atsakovui priklausančią turto dalį. Dėl to iš atsakovo jai turi būti priteista pusė išlaikymo skolos, t.y. 3481,86 Lt.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad dėl santuokos nutrūkimo kaltas atsakovas N. B., iš jo jai priteisė neturtinę žalą. Bylinėjimosi išlaidos taip pat laikytinos turtine žala. Teisės reikalauti atlyginti turtinę žalą neturėtų, jei teismo nebūtų prašiusi priteisti iš kalto sutuoktinio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, ieškinyje šis ieškovės reikalavimas pareikštas buvo, todėl teismas dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nepagrįstai man nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu N. B. atstovė advokatė Violeta Savickienė j apelianto apeliacinį skundą prašo ieškovės D. B. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra neteisėtas, nepagrįstas dėl motyvų, kurie nurodyti atsakovo apeliaciniame skunde, todėl šioje dalyje jis keistinas, tenkinant atsakovo apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Apeliantės (ieškovės) prašymas keisti sprendimą šioje dalyje, priteisiant iš jo nepilnamečio sūnaus I. B. išlaikymui priteisti po 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atmestinas, kadangi pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. B. ieškinyje nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos yra nepagrįstai užaukštintos ir šią išvadą detaliai pagrindė byloje esančių įrodymų analize, nuosekliomis loginėmis išvadomis bei rėmėsi Aukščiausiojo teismo senato rekomendacijomis, jog N. B. turtinė padėtis nėra geresnė už apeliantės, kadangi jis neturi nekilnojamojo turto, veda bendrą ūkį su K. V. bei teikia išlaikymą sergančiai nepilnametei dukrai L. B.. Pragyvenimo lygis Airijoje yra kitoks nei Lietuvoje, todėl, įvertinus atsakovo materialinę padėtį, nėra pagrindo nustatyti, kad jis turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo negu apeliantė (3 t. 50 - 52 b. L).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byla apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka kolegija nematė teisinio pagrindo, nes atsakovas N. B. gyvena ir dirba užsienyje, todėl ką nors daugiai paaiškinti žodinio nagrinėjimo metu negalės dėl nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje. Abi bylos šalys savo išsamius argumentus išdėstė apeliaciniuose skunduose ir abi šalys naudojosi profesionalių advokatų paslaugomis, todėl kolegija apeliacinę bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal abiejų bylos šalių nurodomus argumentus apeliaciniuose skunduose.
Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl išlaikymo dydžio proporcingumo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtina visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi
būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje D.L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Teismas vertino, kad vaiko kambario remontas atliktas, baldai nupirkti, todėl šios lėšos nepagrįstai įtrauktos į išlaikymo išlaidas. I instancijos teismas, taip pat įvertino, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 900 Lt. Tuo pačiu sprendė, kad nors atsakovo pajamos didesnės, tačiau jis turi dar kitą išlaikytinį - dukrą L. B.. Atsakovas nepateikė įrodymų, kiek konkrečiai dukrai išlaikyti teikia išlaikymo, bet išlaikymas teikiamas, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas yra įregistruotas vaiko tėvu, kad dukrai diagnozuota sunki liga, dėl kurios šio vaiko poreikiai yra specialūs. Atsakovas pateikė duomenis, kad nuosavybės teise nekilnojamojo turto užsienyje neturi, pragyvenimo lygis Airijoje yra kitoks nei Lietuvoje, ir išlaidos yra kitokios ir jos yra įvertintos tinkamai, todėl teismas sprendė, kad Atsakovas yra pajėgus sūnui mokėti po 450 Lt. per mėnesį. Toks priteisto išlaikymo dydis yra adekvatus sūnaus būtiniems poreikiams užtikrinti, yra realus pagal ieškovės ir atsakovo finansines išgales, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis yra įvertintas tinkamai bei pagrįstai ir jį koreguoti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl sutuoktinio kaltės
Teismas vertindamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė , kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26-3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. CK 3.60 str. 3d., nustatyta sutuoktinių kaltės prezumpcija, kurios nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Būtina nustatyti tokias atvejais faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš sutuoktinų kaltę. Kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, yra fakto klausimas. Atsakovas dėl santuokos iširimo, net savo skunde pripažįsta, kad jis neištikimas, tačiau jo tolimesni motyvai, kad neištikimybė buvusi ne santuokos iširimo priežastis, o iširusios santuokos pasekmė, tėra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes jo neištikimybė buvo santuokos iširimo pasekmė, o ne priežastis (b. 1. 121, t. 1), nes dar 2008m. pradžioje suprato, kad bendras gyvenimas neįmanomas. Atsakovas tvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai, yra įrodymai apie sutuoktinės lojalumą, meilę, savitarpio supratimą, pagarbą, rūpinimąsi šeima (CK 3.27, CPK 178 str.). Byloje pateiktas vaiko gimimo liudijimas, kuris įrodo, kad 2009-10-10 gimė L. B., kuri yra N. B. ir K. V. dukra. Tai patvirtina ieškovo neištikimybės faktą, esant nenutrauktai santuokai su ieškove. (CPK 178, 185 str.). Kolegija daro išvadą, jog atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo klausimas yra įvertintas tinkamai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto, dėl santuokos iširimo sutuoktinio. LR CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Kasacinis teismas 2008m. vasario d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 nurodo, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginamąją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kaltė, pažeidžiant sutuoktines pareigas, lemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Teismas, nustatęs atsakovo N. B. kaltės dėl santuokos iširimo
prezumpciją suponuojančius faktus, t.y. jo neištikimybę ir šeimos palikimą bei nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus, pagrįstai pripažino Apeliantą kaltu dėl santuokos nutraukimo ir tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, numatančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs atsakovo elgesį šeimoje, pagrįstai iš jo priteisė 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl turto išlaikymo prievolės bei kredito prievolės
Santuokos metu abu sutuoktiniai, kaip bendros jungtinės nuosavybės savininkai, turi prisidėti prie turto išlaikymo ir gerinimo. Ieškovės su Atsakovu pasirašytoje Ikivedybinėje sutartyje nebuvo numatytos išimtys dėl bendro turto išlaikymo, todėl CK 3.117 straipsnio prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taikoma ir santuokinio turto išlaikymui. Ieškovės ir Atsakovo prievolė kreditoriui Swedbankas pagal 2003-10-10 sutartį 03-033538-FA yra solidari. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai privalo atlikti prievolę prieš kreditorių. Teismas pagrįstai ir visapusiškai įvertinęs įrodymus, konstatavo, jog atsakovas teikė lėšas turto-buto- išlaikymui, todėl pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus, ir byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad atsakovas yra prisidėjęs prie kredito grąžinimo, nes ieškovė pati ieškinyje nurodė, kad atsakovo pervesti pinigai, t.y. 22097 Lt. buvo naudojami ir paskolai grąžinti ir butui išlaikyti. Tinkamų įrodymų priešingai išvadai padaryti byloje nesurinkta.( LR CPK178str., 185 str.)
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, daro išvadą, jog teisinis ginčas tarp šalių yra išspręstas tinkamai, tinkamai įvertinti visi įrodymai byloje ir padarytos pagrįstos teismo išvados pagal byloje išaiškintas faktines aplinkybes, todėl naikinti ar keisti I instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Kadangi abu apeliaciniai skundai netenkintini, bylinėjimosi išlaidos lieka šalims.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 29 dienos sprendimą palikti nepakeistą.