Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-709-253/2015

2015 m. gegužės 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutarties dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo bankrutuojančio asmens A. N.–Č. bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutuojančios A. N.–Č. bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ atstovas pateikė prašymą patvirtinti A. N.–Č. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą (toliau – mokumo atkūrimo planas). Nurodė, kad 2014-12-10 įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame nepatvirtintas planas dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu. Mano, kad pateiktas tvirtinimui planas yra tinkamai paruoštas, jame numatyta, kokiais terminais, kokiomis dalimis A. N.– Č. ketina atsiskaityti su kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai A. N.– Č. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nutartimi iškelta bankroto byla. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014‑11‑05 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios A. N.– Č. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, iš viso sudarančių 278 063,20 Lt, sąrašas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-12-16 vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai AB DNB bankas, kuriam tenka 81,27 proc. kreditinių reikalavimų sumos, ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuriam tenka 5,52 proc. kreditinių reikalavimų sumos, nepritarė mokumo atkūrimo planui ir balsavo už nutarimo variantą atidėti mokumo atkūrimo plano projekto svarstymą kitam susirinkimui, nes pateiktas planas neatitinka FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų bei įpareigoti bankrutuojančius asmenis patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą pagal kreditoriaus pastabas. Šie kreditoriai išreikštose pastabose nesutiko su plano dalimis dėl numatomo parduoti turto pardavimo kainos nustatymo ir tvarkos, asmens mokumui atkurti skirtų priemonių bei būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų, bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui nuo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą dydžio, kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos (t. 2, b. l. 44–66). FABĮ 8 str. 3 d. numato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ 2014-12-17 pateikė teismui prašymą patvirtinti A. N.– Č. mokumo atkūrimo planą. Šiuo atveju skundžiama Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios A. N.– Č. mokumo atkūrimo planas. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo bei plano atitikimo FABĮ nuostatoms.

Šiuo atveju kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo planui, todėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimas priskirtinas teismo kompetencijai (FABĮ 8 str. 3 d.). FABĮ 8 str. 8 d. nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir tesėtus interesus. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga, tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas turi teisę patvirtinti planą, kuriam nepritarė kreditoriai, jeigu nepritarimo planui priežastys nenurodytos arba šios priežastys nesusijusios su FABĮ 7 str. nustatytais reikalavimais plano projektui. Teismas, nustatęs, kad mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, turi teisę pateikto plano netvirtinti. Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą.

Apeliantė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad mokumo atkūrimo plane nurodytas tik planuojamas parduoti turtas, tačiau nėra nurodyta turto pardavimo terminai, numatoma turto pardavimo kaina. Mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu (FABĮ 7 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju skundžiama nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad vienintelis A. N.– Č. turtas yra 77,60 kv. m. ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turtą numatoma pradėti pardavinėti nedelsiant po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos. Mokumo atkūrimo plane taip pat nurodyta, kad preliminari žinoma nekilnojamojo turto vertė pagal VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo duomenis yra 22 735,17 Eur (78 500 Lt); tikslią jo kainą numatyta nustatyti kreditorių susirinkimui nustačius turto pardavimo kainą ir atlyginimo dydį bankroto administratoriui už šio turto pardavimą. FABĮ 27 str. 1 d. numato, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus; atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad mokumo atkūrimo plane nenurodyta turto kaina bei terminai. Nekilnojamojo turto vertė gali būti nustatoma ne tik atlikus turto vertinimą, bet ir kitais leistinais įrodymais, be to, ji gali būti nustatoma tiek iš anksto, tiek prieš turto pardavimą. Todėl aplinkybė, kad nėra atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, nebūtinai turi būti pagrindas atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą.

Fizinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančiu įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto procese sudaromas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Pažymėtina, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas yra vientisas dokumentas, skirtingos plano dalys gali būti susijusios viena su kita taip, kad kurios nors dalies pakeitimas iš esmės pakeistų bankrutuojančio fizinio asmens valią ir dėl kitų dalių nuostatų.

Kaip pažymima A. N.– Č. mokumo atkūrimo plane pareiškėja mokumo atkūrimo plano rengimo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, jos vienintelės pajamos sudarė 540 Lt/mėn. (156,39 Eur/mėn.), kurias numatyta gauti iki (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu baigsis vaiko priežiūros atostogos ir pareiškėja numato grįžti į (duomenys neskelbtini) darbą, darbo užmokestis priklausys nuo darbo valandų skaičiaus. Nors šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkretaus pareiškėjos ateityje gautinų pajamų dydžio, tačiau FABĮ 16 str. 6 p., reglamentuojantis bankrutuojančio asmens pareigas bankroto proceso metu, numato, kad pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Taip pat FABĮ 8 str. 12 d. numato teisę bankrutuojančio asmens kreditoriams svarstyti plano pakeitimus. Be to, mokumo atkūrimo plane numatytas laikotarpis, kada baigiasi pareiškėjos vaiko priežiūros atostogos, numatyta, kad pareiškėja grįš į ankstesnį darbą. Tad nėra pagrindo sutikti, kad šiuo konkrečiu atveju nekonkretizuota, kokių veiksmų ketinama imtis siekiant atkurti bankrutuojančio asmens mokumą. Mokumo atkūrimo plane taip pat numatytos papildomos priemonės, skirtos asmens mokumui atkurti. Pažymima, kad pareiškėja turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba pagal išsilavinimą, todėl persikvalifikuoti neplanuoja, sieks pakeisti darbą į geriau apmokamą, dės pastangas ir išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas, siekdama susirasti darbą nuolat domėsis darbo pasiūlymais, radusi tinkamą darbo pasiūlymą kandidatuos į siūlomą darbo vietą, esant galimybėms planuoja dirbti papildomus darbus, vykdyti individualią veiklą. Pažymėtina, kad šios priemonės įgyvendinamos visu šio plano įgyvendinimo laikotarpiu. FABĮ 16 str. nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių – pirmiau nurodyta pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu. Tačiau anksčiau paminėti mokumo atkūrimo plano duomenys svarbūs visapusiškai vertinant kitus mokumo atkūrimo plano elementus.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pareiškėja būtinųjų poreikių tenkinimui planuoja skirti 1 300 Lt (376,51 Eur), be to, gaudama pajamų turėtų mokėti 180 Lt (52,13 Eur) plius PVM bankroto administravimo išlaidų, tad yra didelė tikimybė, kad viso mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu iš pareiškėjos gaunamų pajamų nebus skiriama lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti. Kreditorius AB DNB bankas 2014-12-10 balsavimo biuletenio pastabose pažymėjo, kad pareiškėjos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti viršija jos šiuo metu gaunamas pajamas. Mokumo atkūrimo plane nurodoma, jog būtiniesiems A. N.– Č. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1 300 Lt (376,51 Eur) suma, tuo tarpu administravimo išlaidoms iš viso numatyta skirti 200 Lt (57,92 Eur) plius PVM bei numatytas atlyginimas administratoriui už turto pardavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad plano rengimo metu bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų nepakanka net jos būtiniesiems poreikiams tenkinti bei administravimo išlaidoms. Pareiškėja, siekdama atkurti mokumą, ketina grįžti į ankstesnį darbą, o šioje darbovietėje anksčiau gaunamos pajamos, remiantis pareiškėjos ir bankroto administratorės paaiškinimais, sudarė apie 1 500 Lt. Tokie duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad iš gaunamų pajamų neliktų galimybių bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tai turi įtakos vertinant, ar FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. nurodytas ir mokėjimo atkūrimo plane numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas iš esmės gali būti laikomas tinkamu, ar plane numatytos priemonės nepažeidžia kreditorių interesų ir sudaro sąlygas fizinio asmens mokumui atkurti. Kaip jau minėta, mokumo atkūrimo plane numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi ypatingai svarbu, ypač kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo planui ir išreiškus abejones dėl būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinos sumos pagrįstumo, objektyviai įvertinti būtinųjų poreikių tenkinimui būtiną skirti sumą, kartu nustatant, ar yra galimybė atitinkamą gaunamų lėšų dalį skirti atsiskaitymams su kreditoriais, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad mokumo atkūrimo plane įtvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis yra neadekvatus, atsižvelgiant į numatomų darbų apimtį. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankroto administratoriui bus mokamas 180 Lt (52,13 Eur) plius PVM per mėnesį atlyginimas, kanceliarinės ir transporto išlaidos sudarys 20 Lt (5,79 Eur) plius PVM per mėnesį, taip pat nurodyta, kad atlyginimas bankroto administratoriui už nekilnojamojo turto pardavimą bus nustatytas kreditorių susirinkimo po šio turto įvertinimo. Apeliantė nurodo, kad šioje byloje administravimo išlaidos visam mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui (60 mėn.) neturėtų viršyti 3 060 Eur (45 Eur/mėn. administratoriaus atlyginimas ir 6 Eur/mėn. administravimo išlaidos). AB DNB banko nuomone, išreikšta 2014-12-10 balsavimo biuletenyje, protingas administravimo išlaidų dydis šioje bankroto byloje būtų 150 Lt (įskaitant PVM) per mėnesį atlyginimas bankroto administratoriui, 20 Lt (įskaitant PVM) per mėnesį kitoms administravimo išlaidoms, iš viso 10 200 Lt 5 metų terminui, nemokant atskiro atlyginimo administratoriui už turto pardavimą. Iš esmės analogiška pozicija dėl administravimo išlaidų dydžio išreikšta UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2014-12-10 balsavimo biuletenyje.

FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. numato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano 8 dalyje yra nurodyta, kad administratorius bankroto proceso metu vykdys pareigas, numatytas FABĮ 12 straipsnyje. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog plane nurodytos administravimo išlaidos pagrįstos objektyviais įrodymais, tačiau bankroto administratoriaus pareigų, numatytų FABĮ 12 str., nurodymas mokumo atkūrimo plane neturėtų būti laikomas administravimo išlaidų pagrindimu. Administravimo išlaidų suma kiekvienai bylai turėtų būti nustatoma individualiai, atsižvelgus į konkrečius byloje atliekamus administravimo veiksmus, t. y. ar administratorius turės disponuoti nekilnojamuoju turtu, ar turės vykdyti kitas pareiškėjų sudarytas sutartis, kurioms nėra pasibaigę vykdymo terminai ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šių išlaidų pagrįstumo neanalizavo, neįvertino, ar mokumo atkūrimo plane numatytos bankroto administravimo išlaidos yra nustatytos atsižvelgiant į administravimo išlaidų dydį lemiančias aplinkybes, konkrečioje byloje bankroto administratoriaus numatomų atlikti veiksmų kiekį ir sudėtingumą.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje, sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 str. nustatytiems mokumo atkūrimo plano reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo A. N.– Č. bankroto byloje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodytų motyvų pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartį panaikinti ir perduoti bankrutuojančios A. N.– Č. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.