Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-817-230/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2A-817-230/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01719-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Galina Blaževič
Pareiškėjas
O. U.
Suinteresuotas asmuo
M. Ž., Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento
Kategorijos
  • 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
xCivilinė byla Nr. 2A-817-230/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01719-2010-1
Pirmosios instancijos teisėja Eglė Kriaučiūnienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 26.3, 121.18, 121.21, 128.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant pareiškėjai O. U.,

suinteresuoto asmens M. Ž. atstovei adv. Virginijai Limantienei, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento atstovėms Daivai Gineikaitei, Hertai Gurskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5727-848/2010 pagal pareiškėjos O. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui ir M. Ž. dėl M. Ž. pripažinimo neveiksniu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. U. pareiškimu prašė pripažinti M. Ž. neveiksniu, paskirti ją M. Ž. globėja. Pareiškėja nurodė, kad 1990 metais jos sūnus M. Ž. patyrė galvos traumą, 1999 m. jam buvo suteikta I invalidumo grupė. Pažymėjo, kad M. Ž. dažnai gydosi Lazdijų ligoninėje, 2 kartus per metus būna sanatorijose, jo psichinė sveikata blogėja. Pareiškėjos sūnus lengvai įkalbamas, pats to nesuprasdamas daro pažeidimus ir nusikaltimus, nesivaldo, elgiasi agresyviai ir neadekvačiai, nesuvokia esamų problemų, nuolat skundžiasi galvos skausmais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Byloje nėra jokio teisinio pagrindo atmesti ekspertizės akte suformuluotas išvadas kaip nepagrįstas, neišsamias, nepatikimas, ydingas ar prieštaraujančias kitiems byloje surinktiems įrodymams, ekspertų išvada yra motyvuota. Teismas, remdamasi ekspertizės išvada, kuria nustatyta, kad M. Ž. dėl savo ligos pobūdžio – potrauminio sindromo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, pripažino, kad nėra pagrindo M. Ž. pripažinti neveiksniu.

Šalies argumentai

Pareiškėja O. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nebuvo pilnai ištirtos prašomo pripažinti neveiksniu asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, apsiribota M. Ž. patvirtinimu, kad jis sutinkąs su pareiškimu. 1999 metais po traumos M. Ž. buvo nustatytas neįgalumas ir suteikta I invalidumo grupė, 2009 m. gruodžio 22 d. dėl diagnozuotos sunkios formos smegenų trauminės ligos taip pat dėl diagnozuoto organinio asmenybės sutrikimo jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis iki 2050 m. kovo 13 d. Eksperto išvada nors teismui ir yra reikšminga, tačiau neprivaloma, ir sprendimas turi būti priimtas pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Byloje buvo pridėtos asmens sveikatos kortelės, vekseliai, prijungta baudžiamoji byla, kurių teismas neįvertino, teismas taip pat nevertino M. Ž. veiksmų ir tai, kaip jis supranta savo elgesį, sudarydamas sandorius, disponuodamas piniginėmis lėšomis, bendraudamas su aplinkiniais. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Toks prašymas buvo paremtas tuo, jog 2009 m. rugpjūčio 06-25 d. ekspertizės Nr. 83TPK-127 išvadose buvo nurodyta, jog „... specialių išsamaus dėmesio koncentracijos perkėlimo ypatumų parametrus atspindintį testą (Burdono lentelės) tiriamasis neatliko (skauda akis)...“. Nepaskyrus stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės, liko nepašalintos abejonės dėl jos pilnumo. Nevertinta, kad pareiškėja, kaip motina, su M. Ž. bendrauja dažnai, stebi jo būklės blogėjimą – jis darosi nekontroliuojamas, juo vis dažniau pasinaudoja apsukrūs, naudos sau iš tokio nemokančio savo elgesį įvertinti asmens gauti norintys asmenys. Ekspertizės akte taip pat nurodytas organinis asmenybės sutrikimas, emocinis nebrandumas, impulsų kontrolės problemų buvimas ir bendravimo įgūdžių stoka. Pareiškėjos sūnų nuolat reikia kontroliuoti, nes jis periodiškai turi laikytis gydytojo rekomendacijų, vartoti medikamentus. Dėl savo emocinio nebrandumo, jis dažnai ignoruoja tokius apsilankymus, neįvertina jų būtinumo, tuo keldamas sau grėsmę. Sprendimas priimtas nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento atstovui, tuo pažeidžiant procesinės teisės normas. Pareiškėja buvo klaidingai informuota apie posėdžio laiką. Sprendimą priėmusi teisėja žinojo aplinkybę, kad pareiškėja atvyko į teismo posėdį. Pareiškėja negalėjo pasinaudoti savo teise užduoti klausimus sūnui teismo posėdžio metu, dėl to negalėjo pilnai atskleisti jo būklės. Iš suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento atsiliepimo nėra aišku, kodėl jis nesutinka su O. U. pareiškimu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad neveiksniu asmuo gali būti pripažintas tik ypatingais atvejais. Vien psichinės ligos diagnozė nesudaro pagrindo pripažinti asmenį neveiksniu. Pareiškėjos O. U. skunde minimi įrodymai (vekseliai, sandorių sudarymą patvirtinantys dokumentai ir kt.) patvirtina galimą M. Ž. psichikos sutrikimų egzistavimą, tačiau neįrodo, kad šie sutrikimai yra tokio sunkumo, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų bei nesugeba jų valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertai 2010 m. spalio 7 d. ištyrę M. Ž. psichinę sveikatą nustatė, kad jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei savo veiksmus valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo šį asmenį pripažinti neveiksniu.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliantė iš esmės kelia įrodymų vertinimo šioje byloje problemą, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, savo išvadas grindė vien eksperto išvada, nepasisakydamas dėl kitų byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių M. Ž. psichinę būseną. Fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pagrindai yra numatyti CK 2.10 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Tai reiškia, kad šiuo atveju turi būti nustatyti du medicininiai asmens pripažinimo neveiksniu kriterijai: 1) asmens psichikos liga ar silpnaprotystė ir 2) gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kadangi tam būtinos specialios medicininės, o būtent psichiatrijos žinios, šiuos kriterijus iš esmės gali nustatyti tik teismo psichiatrijos ekspertizė (CPK 212, 466 straipsniai). Byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (b.l. 64-65) M. Ž. buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – potrauminis sindromas, tačiau kartu dėl kito medicininio kriterijaus, būtino pripažįstant fizinį asmenį neveiksniu, buvo duota išvada, kad M. Ž. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nors pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų M. Ž. psichinės sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų, t.y. sveikatos kortelės duomenų, pačių M. Ž. veiksmų, pareiškėjos paaiškinimų apie nuolat blogėjančią sūnaus psichinę sveikatą, tačiau visi duomenys apie M. Ž. psichinę sveikatą buvo nurodyti pirmosios instancijos teismo nutartyje skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 60), ir šie duomenys buvo įvertinti teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Tokiu būdu visi pareiškėjos nurodyti duomenys apie M. Ž. psichinę būseną medicininiu požiūriu buvo įvertinti šios medicinos srities specialistų – teismo psichiatrų ekspertų ir teismo psichologės ekspertės, o teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, iš esmės neturi galimybės jų savarankiškai įvertinti. Teismas gali tik spręsti, ar atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Nesant nustatytų medicininių kriterijų pripažinti asmenį neveiksniu, nėra įstatyme numatytų pagrindų pripažinti tokį asmenį neveiksniu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad abejoti ekspertų išvada nėra jokio pagrindo. Ekspertizę atliko trys teismo psichiatrai ekspertai ir teismo psichologė ekspertė, be to, tokia pat išvada buvo duota ir atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę atliekant ikiteisminį tyrią (b.l. 39-42). Jokių prieštaravimų ekspertizės išvadose nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas skirdamas ekspertizę yra apsvarstęs pareiškėjos prašymą skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 60, 79-81), atliekant ekspertizę nebuvo nurodyta, kad ekspertams nepakanka duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai duoti, dėl ko būtų pagrindas skirti stacionarinę ekspertizę (CPK 467 straipsnio 4 dalis). Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ambulatorinės ekspertizės išvadomis ir nėra jokios būtinybės skirti pakartotinę stacionarią psichiatrijos ekspertizę (CPK 219 straipsnis).

Kolegija taip pat nenustatė procesinės teisės normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento atstovui. Pareiškėja teismo posėdyje buvo atstovaujama advokatės (b.l. 79-81), ir tai yra pripažįstama tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 straipsnio 5 dalis). Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 77). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Todėl nebuvo procesinių kliūčių nagrinėti bylą teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Galina BlaževičVirginija Gudynienė