Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-493/2012

Teisėja Vaidutė Stangvilienė (Proceso Nr. 1-52-1-00848-2009-0)

2012 m. gegužės 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistųjų L. S. ir S. M. gynėjui advokatui Antanui Pliaugai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. gynėjo advokato Antano Pliaugos, nuteistojo S. M. gynėjo advokato Antano Pliaugos ir nukentėjusiosios – civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios M. V. įstatyminės atstovės I. V. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteista 15 MGL dydžio – 1950 Lt bauda, paskirtą baudą sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – užstatas;

S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteistas 15 MGL dydžio – 1950 Lt bauda.

Remiantis LR BK 65 str. 1 d. 2 a p. ir 66 str. į bausmės atlikimą įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-08-13 iki 2009-08-25 (12 dienų) ir S. M. laikomas bausmę atlikusiu. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – užstatas.

Priteista solidariai iš L. S. ir S. M. nukentėjusiosios I. V. naudai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 183,08 Lt turtinei žalai atlyginti, 42 Lt proceso išlaidų, turėtų dėl dokumentų vertimo, ir 2000 Lt advokato paslaugoms padengti.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš L. S. ir S. M. 1158,89 Lt gydymo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatas – 10 000 Lt bus grąžintas užstato davėjai R. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2009-08-13 apie 18 val. Alytaus mieste (duomenys neskelbtini) name, aštuntame aukšte, viešoje vietoje - laiptinės aikštelėje tyčia, iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais – L. S. kilusio konflikto metu, mažametės M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, sugriebusi I. V. už plaukų ištempė iš buto į laiptinę, kur S. M., suėmęs už kaklo, palenkė nukentėjusiąją link žemės, o šiai suklupus, abu kaltinamieji bendrais veiksmais sudavė I. V. ne mažiau dešimties smūgių rankomis į galvą ir viršutinę kūno dalį, tuo padarydami jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinio žasto-dešinės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimo kaklo dešinėje pusėje bei kliniškai nustatytos lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos (galvos smegenų sukrėtimo) ir potrauminio streso sutrikimo. Tokiais veiksmais kaltinamieji L. S. ir S. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Nuteistosios L. S. ir nuteistojo S. M. gynėjas savo apeliaciniais skundais prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio mėn. 16 d. nuosprendį, juos išteisinti ir bylą nutraukti.

Nuteistųjų gynėjas savo analogiškuose skunduose nurodė, kad nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistieji nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai nedemonstravo, visuotinės rimties ir tvarkos nesutrikdė. Jeigu I. V. nebūtų pati atėjusi aiškintis ir priekaištauti L. S., tai jokio konflikto nebūtų kilę. Nagrinėjant šią bylą, ir, vertinat bylos įrodymus, yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai LR BPK pažeidimai. Alytaus rajono apylinkės teismo priimtame nuosprendyje nepakankamai detaliai išanalizuoti liudytojų parodymai, jie vertinti šališkai, neįvertinus pačios situacijos, nukentėjusiosios I. V. elgesio, kuri savo elgesiu išprovokavo buitinį konfliktą, o L. S. tik gynėsi, o S. M. apskritai nieko nepadarė, tik išskyrė moteris.

Atsižvelgiant į tai, neįvertinti I. V. veiksmai - ir konflikto buitinė priežastis, kuri yra akivaizdi. Dėl ko yra pakankamas pagrindas manyti, kad teismas padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 str. 3 d.), nes įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių vertinimu, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei teisiškai argumentuotą nuosprendį. Šias klaidas gali ištaisyti apygardos teismas, ir pripažinti, kad konfliktas yra buitinis, kilęs iš asmeninių paskatų, kad tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, kad nuteistųjų veiksmuose nėra vieno būtino nusikaltimo sudėties elemento, subjektyvinės tyčios pažeisti viešąją tvarką ir trikdyti piliečių rimtį, o todėl jų veiksmuose nėra ir nusikaltimo sudėties.

Kad teismas subjektyviai vertino visas bylos aplinkybes matyti ir iš to, kad neteisingai priteisė nustatė neturtinės žalos dydį. Teismas, tiek skirdamas piniginę baudą, kaip bausmę už padarytą nusikaltimą, tiek vertindamas neturtinę žalą, padarytą I. V., visiškai nevertino, kad S. M. dirba tik atsitiktinius darbus ir iš to išlaiko šeimą, stengiasi gyventi dorai, užsidirbti ir nenusikalsti, nepažeidinėti įstatymų tiek Italijoje, tiek Lietuvoje. Šiuo metu šeimoje trys vaikai , du mažamečiai 2-jų ir 5-ių metų, bei 15 metų. Šeimos materialinė padėtis sunki, įtakojama bendra Italijos ekonomine padėtimi.

Teismas neatsižvelgė, kad konfliktą provokavo ir pirmoji pradėjo I. V., kad po šio konflikto L. S. gimdymas buvo komplikuotas, kad gimusi mergaitė, pastoviai gydoma ir gydytojai jos sveikatos būklę sieja su buvusiu konfliktu. I. V. teisme neigė ir aiškias aplinkybes, kad jų santykiai iki to buvo draugiški.

Dėl netinkamo parodymų vertinimo, nuteistųjų veiksmai buvo vertinami visiškai kitu teisiniu aspektu, ko pasėkoje teismas nepagrįstai S. M. ir L. S. veiksmų nevertino kaip būtinosios ginties situacijos. Teismas kruopščiai ir visapusiškai neįvertinęs nuteistųjų duotų parodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, nenustatinėjo kitų šios bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių (tokių kaip būtinoji gintis ir kas pirmasis išprovokavo konfliktą).

Skirdamas baudą, teismas neatsižvelgė į galimybę įvykdyti paskirtas bausmes. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad nuteistieji dirbtų, turėtų pastovius, legalius pajamų šaltinius, taip pat nėra duomenų apie turtą, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, užtikrinti nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, dar daugiau, nuteistąją L. S. charakterizuojantys duomenys (administracine tvarka bausta vieną kartą, 2003 m. KET vairavo neblaivi, paskirta bauda - 1500 Lt, bauda nesumokėta) rodo, kad nuteistoji piktybiškai vengia bet kokių piniginių prievolių ar valstybės įgaliotų institucijų paskirtų baudų įvykdymo.

Be to, nuteistieji visiškai savo kaltės nepripažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėliau teisminio nagrinėjimo metu keitė parodymus, tai rodo, jog jie yra nenuoširdūs, nesigaili dėl savo padaryto nusikaltimo, siekė suklaidinti teismą bei sušvelninti savo teisinę padėtį, į tai taip pat turi būti atsižvelgta skiriant bausmę.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėją, prašiusį apeliacinius skundus dėl L. S. ir S. M. tenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti, prokurorę, prašiusią nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus ir nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų gynėjo skundai ir nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

L. S. ir S. M. gynėjo apeliaciniuose skunduose suformuluotas analogiškas reikalavimas nuteistuosius išteisinti, apeliaciniai skundai grindžiami analogiškais argumentais, nukentėjusioji pasisako bausmės klausimu ir prašo bausmę griežtinti, todėl apeliacinių skundų teiginiai analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados.

Nuteistųjų L. S. ir S. M. gynėjo skunduose neigiama nuteistųjų kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau pripažindamas juos kaltais pagal LR BK 284 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų I. V., M. V., liudytojų O. R., A. L.. K. S., R. K. ir kitų liudytojų, iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, tarnybiniu pranešimu, protokolu – pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, teismo medicinos ekspertizės aktu. Įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jie nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip L. S. ir S. M. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., įrodymus.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti.

Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, L. S. ir S. M. nusikalstamas veikas pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d., nes yra nustatyti visi minėto nusikaltimo sudėties privalomieji požymiai. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, jų įžūlus elgesys pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis, viešoji tvarka, kadangi nuteistųjų veiksmai sukėlė mažametei nukentėjusiajai, kitiems įvykio liudytojams nejaukumo ir nesaugumo jausmą. Iš bylos faktinių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad L. S. ir S. M. veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė daromos veikos pavojingumo pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2009 metų birželio mėnesį dėl vandentiekio avarijos buvo aplietas apačioje, septintame aukšte esantis butas. Po to šiame bute vyko remontas, atrodė, kad kaimynai pretenzijų neturėjo. Įvykio išvakarėse tame bute vėlai vakare buvo kalama, gręžiama, todėl, nuėjusi, paprašė baigti darbus. Kalbėjo su kaltinamosios L. S. tėvu P. N.. Nors kaimynas pokalbiu buvo nepatenkintas, bet tuoj viskas aprimo. Sekančią dieną, grįžus po darbo, buvo vonios kambaryje, kai kažkas paskambino į butą. Buto duris atidarė dukra Miglė ir pasakė, kad atėjo L. S. su draugu. Užsidėjusi chalatą atėjo prie durų. Lina pradėjo priekaištauti dėl vakarykščio pokalbio su jos tėvu. Ji šaukė, todėl nenorėjo su ja kalbėti ir uždarinėjo buto duris. Lina neleido uždaryti durų, kažką itališkai šaukė savo draugui. Paskui griebė jai už plaukų ir ištempė į laiptinę. Tada laiptinėje buvęs vyras jai suėmė už kaklo ir galvą lenkė žemyn. Sukniubo ant žemės ir veidą dengėsi rankomis nuo suduodamų smūgių. Pagal smūgių gausą suprato, kad ją mušė abu - Lina ir su ja atėjęs vyras. Bute būdama dukra Miglė ėmė spiegti. Prašiusi jos kviesti policiją, skambinti tėčiui. Tuo metu gretimo buto Nr. 66 kaimynė bandė atidaryti savo buto duris, bet negalėjo, nes ji (I. V.) buvo suklupusi prie šio buto durų. Kaimynė pradėjo klausinėti kas čia vyksta. Tuomet ją paleido ir vyras laiptais nubėgo į apačią. L. S. netrukus nuėjo jam iš paskos. Dėl sužalojimų ir pergyvenimų, patirtų įvykio metu, tą patį vakarą buvo paguldyta į ligoninę. Gydėsi 5 dienas, po to ambulatoriškai.

Nukentėjusioji M. V. parodė, kad vėlai vakare pas kaimynus apačioje gręžė, kalė, todėl mama nuėjo pasikalbėti. Kitą dieną dienos metu buvo sutikusi L. S., kuri klausė, kada į namus grįžta mama. Nurodžiusi, kad apie 18 val. Panašiai tokiu metu kažkas paskambino į duris. Mama tuo metu prausėsi, todėl nuėjusi atidaryti durų. Pamatė kaimynę L. S. su vyru. Ji liepė pakviesti mamą. Tarpduryje jie apie kažką kalbėjosi. Paskui mama pasakė, kad nenorinti kalbėti ir bandė uždaryti duris. L. S. užkišo koją ir neleido durų uždaryti. Sugriebė mamai už plaukų ir ją ištraukė į laiptinę, kažką rėkė kartu atėjusiam vyrui. Vyras griebė mamai už kaklo ir jai sukniubus, mušė kumščiais per galvą bei nugarą. L. S. mamą mušė su bateliu. Išsigandusi ėmė spiegti, šaukė, kad gelbėtų mamą. Tuo metu gretimo buto kaimynė pravėrė duris. Tada vyras mamą paleido ir iš karto nusileido į apačią. L. S. dar likusi rėkė, nusispjovė pataikydama į ją, bet tuoj nuėjo. Mama grįžo į butą, matėsi sužalojimai kakle, veide, alkūnėje. Perbraukus per plaukus, jos rankose liko kuokštas išrautų plaukų, kuriuos numetė ant žemės buto koridoriuje.

Liudytoja O. R., gyvenanti aštuntame aukšte bute Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad gyvena gretimai su Vertinskais. Įvykio metu, būdama bute, išgirdo laiptinėje triukšmą. Netrukus viskas aprimo. Bet vėl prasidėjo šurmulys, išgirdo mergaitės verksmą. Bandė atsidaryti buto duris, tačiau negalėjo, nes į kažką atsirėmė. Per durų tarpą matė kaimynų buto koridoriuje stovinčią M. V.. Uždariusi duris viską stebėjo per durų akutę. Tuomet pamatė prie durų vyrą, kuris kažką kumščiavo. Iš mergaitės šauksmo, kad muša mamą, suprato, jog vyras mušė kaimynę I. V.. Vyras tuoj pabėgo. Kai I. V. atsistojo, išėjusi į laiptinę, pamatė L. S.. Ši nieko nesakė, nuo žemės pasiėmė basutes ir tuoj nusileido į apačią. Nebendravusi ir su I. V., nes ji nuėjo į savo butą. Dėl įvykio labai pergyveno bei išsigando. Po kiek laiko matė ant Ingridos kaklo bei rankų kraujosruvas.

Liudytojai K. S., R. K. patvirtino, kad aštuntame aukšte pamatė dvi moteris, kurios mosikavosi rankomis, tempė viena kitai už plaukų, gal sudavė smūgius. Nieko joms nesakę, į konfliktą nesikišo. Vyro aikštelėje nepastebėję.

Teismas pagrįstai vadovavosi kitų liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu, kad policijoje gauta informacija iš Alytaus apskrities St.Kudirkos ligoninės, jog į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi I. V.. Jai nustatyta galvos smegenų trauminė liga, stresinė reakcija, paguldyta į neurologinį skyrių, protokolu-pareiškimu I. V. nurodė, kad 2009-08-13 apie 18 val. laiptinėje ją sumušė kaimynė L. S. su savo vyru, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta –Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės aštuntame aukšte. Namas devynių aukštų. Aštunto aukšto laiptinės aikštelėje keturi butai Nr. (duomenys neskelbtini). Yra liftas. Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad I. V. padaryta kraujosruvos odoje dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinio žasto-dešinės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje bei kliniškai nustatyta lengvos formos trauminė galvos smegenų liga ir potrauminio streso sutrikimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, padaryti mažiausia 10 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Užsitęsęs ambulatorinis gydymas sietas su iki sužalojimo buvusių lėtinių susirgimų pablogėjimu. Šios teismo medicinos specialisto išvados bei argumentacija patvirtintos ekspertizės akte.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad L. S. kliniškai nustatytas galvos sumušimas, tačiau, neesant objektyvių trauminio poveikio žymių, sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo kvalifikuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu gauti duomenys buvo įvertinti laikantis LR BPK 20 str. nuostatų. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad L. S. ir S. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, ir pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir teisingai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d.

Nuteistųjų gynėjo skunduose nurodytos aplinkybės, kuriomis jis neigia savo ginamųjų kaltę, yra nepagrįstos, deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinos kritiškai, kaip siekis nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino ir anksčiau paminėti liudytojai.

Atmetamas kaip nepagrįstas ir nuteistųjų gynėjo skundų teiginys, jog jų - nuteistųjų veiksmuose buvo būtinosios ginties požymių. BK 28 str. 1 d. nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šioje byloje, jokių aplinkybių, patvirtinančių būtinosios ginties galimą buvimą ginantis ar ginant kitą asmenį nenustatyta, priešingai, aiškiai ir neginčytinai konstatuotas faktas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurį iniciavo patys nuteistieji asmenys.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įstatymo nustatyta tvarka gautus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, motyvuotai kvalifikavo nusikalstamą veiką, nuosprendyje nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados ir padarė pagrįstas išvadas dėl L. S. ir S. M. kaltės, padarius viešosios tvarkos pažeidimą, todėl apeliantų gynėjo prašymai juos išteisinti, atmetami kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems L. S. ir S. M., tinkamai vadovavosi įstatymu, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą, bausmės parinktos tinkamai, yra ne per griežtos ir ne per švelnios, jos padės sulaikyti nuteistuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Įvertinant visas būtinas aplinkybes, sprendžiant civilinių ieškinių dydžio klausimus, ieškiniai priteisti pagrįstai, todėl ir nukentėjusiosios skundo argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės nuteistiesiems ir neatlygintos visos patirtos žalos, atmetami, kaip nepagrįsti.

Įvertinus tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios L. S. gynėjo advokato Antano Pliaugos ir nuteistojo S. M. gynėjo advokato Antano Pliaugos, nukentėjusiosios – civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios M. V. įstatyminės atstovės I. V. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti spausdinimo klaidą, kad nukentėjusioji I. V. buvo ištempta iš buto Nr. (duomenys neskelbtini).