Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės D. Ž. atstovei adv. I. Petkienei, atsakovo A. Ž. kuratorei J. K., Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. Ripinskienei, nedalyvaujant atsakovui A. Ž., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (ŠRVTAS), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kreditorius UAB ,,MBC Finance“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. Ž. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo A. Ž. sudarytą santuoką, pripažįstant ji kaltu dėl santuokos iširimo, nustatyti vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą su motina D. Ž., priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, bei patenkinti kitus su santuokos nutraukimu susijusius prašymus.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2010 metų liepos 22 d., Šiaulių m., civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 320. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje 2010-10-06 gimė sūnus A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris yra nepilnametis.

Ieškovė ieškinyje pateikė šiuos motyvus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Ji teigė, kad praėjus maždaug metams nuo santuokos pradžios atsakovas pradėjo smurtauti. Pykčio priepuoliai dažniausiai prasidėdavo, kai atsakovas būdavo neblaivus. Atsakovas nesiliovė smurtauti ir kai ieškovė pagimdė kūdikį. Atsakovas grasindavo nužudyti ieškovę. Gimus kūdikiui šeimos santykiai nepagerėjo. Atsakovas menkai rūpinosi šeimos gerbūvio kūrimu. Ieškovei reikėjo vienai rūpintis šeimos išlaikymu. Dėl atsakovo smurto ir priekabiavimo ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos ir į vietos teisėsaugos įstaigas. Tačiau atsakovui A. Ž. nebuvo iškelta byla, nes ieškovė jam atleido. Atsakovas 2013 metų gruodžio mėnesį išėjo iš namų ir gyventi į šeimą negrįžo. Atsakovas nuo 2014 metų sausio mėnesio išlaikymo sūnui nemoka.

Pagal ieškovę skyrybų priežastis yra nuolatinis atsakovo girtavimas ir smurtas, kurį atsakovas kelia būdamas neblaivus. Ieškovei būvimas kartu su vyru tampa vis labiau nesaugus. Ieškovė bijo ne tik dėl savo, bet ir dėl sūnaus gyvybės. Pagrindinis atsakovo priešas yra alkoholis, kuris žudo jį, o taip pat sugriovė ir jų santuoką. Ieškovė bandė su atsakovu kalbėtis ir dėl skyrybų bendru sutarimu, tačiau suprato, jog atsakovas skyrybų nenori. Ieškovei dėl to vėl buvo grasinama.

Minėtas atsakovo elgesys - fizinio ir psichologinio smurto naudojimas prieš ieškove, bei viso to neigiamos materialinės ir moralinės pasekmės šeimai, tai yra lojalumo pareigos (CK 3.27 str. 1 d.), pažeidimas, reiškiančios, kad sutuoktinis visada privalo veikti tiek kito sutuoktinio, tiek šeimos interesais. Anot ieškovės atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas išvardytas daugelyje CK straipsnių (3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36 str. ir kt.) - tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, bei kitas pareigas. Ieškovė mano, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Nuolatos girtaudamas, keldamas triukšmą ir smurtaudamas, atsakovas pamynė santuokos šventumą.

Esant išvardytoms aplinkybėms, ieškovė mano, kad toliau gyventi kartu su atsakovu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl nori santuoką nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos.

Ieškovei santuokoje su atsakovu gimė sūnus A. Ž., kuris yra nepilnametis. Sūnus yra mažametis, natūraliai yra prisirišęs prie ieškovės, kartu gyvena nuo gimimo, taip pat sūnus su ieškove gyvena ir dabar, atsakovui palikus šeimą ir kartu nebegyvenant.

Santuokos nutraukimo bylose, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, dėmesys kreipiamas į vaiko teisę augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis, todėl ieškovės manymu būtina priimti sprendimą remiantis vaiko interesais. Atsižvelgdama į vaiko interesus, ieškovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, nes ji gali geriau užtikrinti vaiko poreikius ir suteikti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai juo pasirūpinti ir prižiūrėti.

Vadovaudamasi LR CK 3.170 str. normomis, kurios numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl ieškovė nurodė, kad įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštaraus nepilnamečio sūnaus interesams. Nurodė, kad sutinka leisti atsakovui su sūnumi matytis tik tuomet, kai atsakovas nėra išgėręs. Kadangi jų sūnus yra dar labai mažas (ketveri metai) ir atsakovas kėlė grėsmę ieškovės bei sūnaus sveikatai, prašė teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri atitiktų vaiko interesus.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko poreikių.

CK 3.194 str. numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė sūnaus išlaikymui iš atsakovo prašė priteisti po 400 litų kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia apie 800 litų per mėnesį. Į šias išlaidas įeina mokesčiai už komunalines paslaugas, maistas, drabužiai, mokestis už darželį, žaislai, pramogos, vaistai, vitaminai.

Atsižvelgdama į sūnaus poreikius ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo po 400 Lt vaiko išlaikymui, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė teigė, kad tokia suma būtų pakankama vaikui išlaikyti, atitinkanti vaiko poreikius, bei atsakovo turtinę padėtį.

Atsakovas yra sveikas ir darbingas, tačiau tikslių jo pajamų ieškovė dabartiniu metu nežino, bet mano, kad jo materialinė padėtis nėra bloga. Jis neturi sveikatos sutrikimu ir atsižvelgiant į jo amžių, bei profesines galimybes gali gauti pajamų, kurios turi būti skirtos vaiko išlaikymui, mokant po 400 litų kas mėnesį. Ieškovė pati vaiko išlaikymui taip pat skirs apie 400 litų. Ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, išmokų iš VSDFV Šiaulių skyriaus negauna, todėl jai vienai yra labai sunku išlaikyti sūnų, nors ji stengiasi patenkinti visus vaiko poreikius. Nurodė, jog Šiaulių m. socialinės paramos skyrius jai ir šalių vaikui moka 583,20 Lt socialinę išmoką ir pastoviai jiems padeda jos tėvai, be kurių paramos ji neišgyventų.

Sūnus yra ikimokyklinio amžiaus, jam reikalingos ugdymo, lavinimo priemonės. Vaikui pinigų reikia ne tik kasdieniniam jo poreikių tenkinimui, tačiau ir jo lavinimui bei asmenybės tobulinimui. Ieškovė stengiasi, kad sūnui nieko netrūktų, siekia, jog būtų ugdoma ir lavinama jo asmenybė ir būtų užtikrinti jo kasdieniniai poreikiai, turiningas, bei įdomus laisvalaikis.

Anot ieškovės paskaičiavus vidutiniškai vieno mėnesio sūnaus A. Ž. poreikiai būtų apie 800 Lt (išlaidos maistui apie 300 litų, už daželio paslaugas – 25 Lt, patalynei, drabužiams ir avalynei – 100 Lt, higienos prekėms - 80 litų, vaistams ir vitaminams – 80 Lt, komunaliniams mokesčiams – 75 Lt, ugdymo, lavinimo priemonėms - 50 litų, kitoms išlaidoms – 90 Lt.

Ieškovė teigė, kad A. Ž. visiškai jokio išlaikymo vaikui neskiria ir šeima nesirūpina, bei nutraukė bet kokius ryšius su šeima. Atsakovas nuo ieškinio pateikimo dienos nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, todėl ieškovė teismo prašė nuo šio momento priteisti iš atsakovo sūnui reikalingą išlaikymą ir paskirti ją tvarkyti gautas lėšas uzufrukto teise. Taip pat prašė teismo iš atsakovo priteisti ir vaikui skirtą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2014-07-31, po 400 Lt, iš viso: 2 000 Lt.

Ieškovė su atsakovu gyvendama santuokoje jokio nekilnojamojo ar kitokio vertingo registruotino kilnojamojo turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybės teise, kurį reiktų pasidalinti, neįgijo. Tačiau gyvendama santuokoje su atsakovu 2012 metais sudarė su UAB ,,MCB Finance“ vartojimo paskolos sutartį. Pagal suteiktą paskolą ieškovė kreditoriui grąžino 1175,00 Lt ir liko skolinga 2 553,86 Lt. teigė, jog paskola buvo skirta šeimos poreikiams, todėl norėtų, kad ir atsakovas grąžintų minėtam kreditoriui 1/2 dalį gautos paskolos.

Kreditoriui apie skyrybų bylos iškėlimą yra pranešta. Apie kitus galimus atsakovo kreditorius ieškovei nėra žinoma.

Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo prašė palikti jai ikisantuokinę T. pavardę.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismas 2014-08-08 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl sūnui laikinojo išlaikymo iš tėvo atsakovo priteisimo ir priteisė po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo jos ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos paliktina nuostata, jog jis bendrauja pagal šalių susitarimą. Teigė, jog atsakovas nuo 2013 metų gruodžio mėnesio su šeima negyvena. Nuo to laiko atsakovas nebendrauja su vaiku ir neteikia šeimai materialinės paramos. Ieškovė nurodė, jog ji net nežino tiksliai kur atsakovas šiuo metu gyvena, nes jis jai net nepaskambina telefonu ir nesako kur gyvena. Kadangi šeima yra faktiškai iširusi, o sutuoktiniai jau apie metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nėra galimybės atkurti šeimą ir prašė santuoką nutraukti neskiriant termino susitaikymui, pripažįstant atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo.

Pats atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių įrodymų jo neatvykimą pateisinančias aplinkybes, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2014-08-04 nutartimi skyrė byloje atsakovui kuratorę. Pastaroji 2014-09-09 pateikė atsakovo vardu teismui atsiliepimą į bylą, nurodydama, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Teigė, jog šalių santuoka gali būti nutraukta, paliekant ieškovei ikisantuokinę pavardę. Sutinka, jog sūnaus A. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, priteisiant pastarajam išlaikymą iš atsakovo po 200 Lt mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, o ne po 400 Lt, kaip prašė ieškovė. Taip pat prašė teismo atmesti ieškovės prašymą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, kadangi į bylą nėra pateikta duomenų, jog nurodytu laikotarpiu atsakovas neteikė sūnui išlaikymo. Be to prašė atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1/2 dalies vartojimo kredito iš atsakovo priteisimo, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų davęs sutikimą šiam kreditui.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą. Po to pateikė teismui į bylą ir 2014-07-15 Klausimyną, bei 2014-07-15 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. BGTV -32. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė pakartojo išvados motyvus, kartu papildomai nurodydama šiuos argumentus.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymą, bei kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3,192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai, esant galimybei turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nurodydama, jog sūnaus poreikiams patenkinti vidutiniškai reikia 800 Lt mėnesiui. Motina geriausiai žino vaiko poreikius. Todėl anot ieškovės prašoma suma geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Nurodė, kad skyriui nėra žinoma atsakovo A. Ž., turtinė padėtis, jo išlaikomų asmenų skaičius.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai.

Atskirai nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia virš 1 000 Lt per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo vaikas lieka gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Todėl mano, kad atsakovas neturėtų mokėti vaiko išlaikymui mažesnio dydžio išmokų nei pusę MMA. Be to nurodė, kad didesnė vaiko išlaikymo našta turėtų tekti atsakovui, o ne ieškovei.

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2010-07-22 sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 320 (5 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje 2010-10-06 gimė sūnus A. Ž. (11 b.l.). Ieškovė su vaiku gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, kaip ir atsakovas (7, 30 b.l.), tačiau faktinė jo gyvenamoji vieta šiuo metu yra nežinoma (62-63 b.l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2013 metų gruodžio mėnesio (1-2 b.l.). Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2013 metų gruodžio mėnesio palikus likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš ją smurtavo ir dėl to jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (69-73 b.l.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau ne tik daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, bei į vaiką, o taip pat nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo fizinį ir psichologinį smurtą ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė įrodymus (69-73, 100 b.l.). Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių, bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (1-2 b.l.). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine bei jų vaiku, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 str. 3d. konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės, nes jis ne tik paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, bet ir dėl jo žiauraus elgesio su sutuoktine. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui galimai yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą, bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Taip pat atsakovas ryšium su byla nesuteikė duomenų ir jo interesus atstovaujančiai kuratorei (91-92 b.l.). Apie teisme ieškovės iškelta bylą prieš atsakovą yra informuota pastarojo sesuo R. P. (33 b.l.). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas, kaip ir jo kuratorė sutinka iš dalies. Be to ieškovė teigė, kad atsakovas ir į jos pasiūlymą nutraukti santuoka bendru sutikimu ne tik nesutiko, bet ir po to ėmė jai grasinti, todėl remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Tenkintinas ieškovės prašymas ir dėl nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Ieškovė su vaiku šiuo metu ir gyvena kartu, todėl nėra teisinio pagrindo netenkinti šio jos prašymo. Be to atsakovas dėl to prieštaravimo nepareiškė. Šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, jo interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Iš dalies tenkintinas ir ieškovės, bei jos atstovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su sūnumi ir jo dalyvavimo jį auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu irgi yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, juos turi spręsti tarpusavio sutarimu, esant būtinumui ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jis gali būti sprendžiamas teisme. Todėl tenkintina ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Pirmiausia, tokia teismo išvada yra sietina su tuo, jog duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaiku byloje nėra. Antra, LR šeimos teisės nuostatos kalba apie bendravimo tvarką, o ne apie būdą, dėl to teismui tokiu atveju nėra teisinio pagrindo remtis ieškovės siūlymu dėl atsakovo bendravimo su vaiku tik pastarajam esant blaiviam. Trečia, atsakovo atžvilgiu LR teisėsaugos pareigūnai, įskaitant ir teismą, nėra priėmę jokių apribojimo jo bendravimui su vaiku. Ketvirta, teismas pažymi, kad esant teisiniam pagrindui gali kilti atsakovo bendravimo su vaiku aktualijos remiantis LR teisėsaugos pareigūnų priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau tokiu nesant, nėra ir teisinio pagrindo suvaržyti atsakovui jo bendravimą su sūnumi.

Ieškovės ir atsakovo vaikas A. Ž. yra nepilnametis, todėl jam būtinas išlaikymas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes vaikas lieka gyventi su motina. Ieškovės nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos šiandien yra realios ir atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius (49-58, 67-68, 102, 104-110 b.l.). Įstatymas nustato, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų nuo 2014-08-01, tai yra pagal tikslinto ieškinio reikalavimą iki vaiko pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaiko išlaikymo, o atsakovas bylos duomenimis jo ir neteikė (CK 3.194 str, 3.200 str.). Pažymėtina, kad teismas priteisdamas iš atsakovo vaiko išlaikymui reikalingą išmokų dydį, turi tenkinti saikingus vaiko poreikius, o ne toleruoti išlaidavimą. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš A. Ž. priteistas pinigines lėšas.

Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikui išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaiko tėvo, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius (67-68 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas gera valia nesutinka kompensuoti.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas savo sprendimu. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam sutuoktinių vaikui priteisimo iš atsakovo (CPK 150 str. 3d.) (82-83 b.l.).

Vienas iš ieškovės prašymų susijęs su reikalavimų atsakovui priteisti iš jo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2014-07-31 (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovui negyvenant kartu jis neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir ji viena turėjo jį išlaikyti arba jai padėdavo jos tėvai. Atsakovas kaip jau minėta teismui atsikirtimų ir dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Tačiau atsakovo kuratorė nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui tinkamų įrodymų, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu neteikė vaikui išlaikymo. Iš bylos duomenų seka, kad atsakovas neturėjo darbo santykių minėtu laikotarpiu ir galimai jis neteikė nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo (31 b.l.).

Kadangi atsakovas kartu su kuratore šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė, dėl to teismas atsižvelgdamas ir į Sodros pateiktą pažymą pripažįsta, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu (nuo 2014-03-01 iki 2014-07-31 irgi neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir dėl to liko jam įsiskolinęs. Todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo jis priteistinas už nurodytą laikotarpį, tačiau ne po 400 Lt, o po 200 Lt, kaip ieškovė ir buvo nurodžiusi pradiniame ieškinyje (CK 3. 200 str.). Tuo pačiu atmestinas ieškovės prašymas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą minėtu laikotarpiu iš atsakovo po 400 Lt kaip įsiskolinimą, kadangi apie tokio dydžio reikalingą išlaikymą duomenų byloje nėra. Todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas. Atskirai pastebėtina, kad ieškovė vaiko išlaikymui skirtų išlaidų detalesnį paskaičiavimą teismui pateikė tik nuo 2014-09-01 (104-110 b.l.).

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (16-18 b.l.).

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas jai iš kito sutuoktinio nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai ikisantuokinę pavardę - Tifelytė (CK 3.69 str. 1d.).

Byloje kylo ginčas dėl įsipareigojimų kreditoriui UAB ,,MCB Finance“ pobūdžio. Ieškovė nurodė, kad ji ėmė paskolą iš šio kreditoriaus bendriems šalių poreikiams tenkinti. Kreditorius dėl ieškovės ieškinio reikalavimo nustatyti, kad ir kitas sutuoktinis (atsakovas) yra jam skolingas 1/2 dalį paskolos sumos, atsiliepimo nepateikė. Iš bylos duomenų seka, kad ieškovė skolinosi iš UAB ,,MCB Finance“, kai ji dar vedė bendrą ūkį su atsakovu ir jie gyveno kaip šeima.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas (CK 3.109 str. 1-3 d.). Todėl pripažintina, kad esama ieškovės ir atsakovo skola minėtam kreditoriui yra ne tik solidari, bet ir ją turi sumokėti abu skolininkai. Ginčo atveju šalių solidari prievolė kreditoriui nėra dali ir tarp sutuoktinių nedalintina, tačiau pripažintina, kad ieškovė sumokėjusi viena visą skolą, įgyja regreso teisę į atsakovą dėl už jį sumokėtos dalies išieškojimo iš pastarojo (CK 6.9 str. 1d.).

Atskirai pažymėtina, kad visos esamos ir galimos atsakovo skolos kitiems kreditoriams ar kiti jo kreditoriniai įsiskolinimai, laikytini jo asmeninėmis piniginėmis prievolėmis šiems kreditoriams. Pirmiausia, šios asmeninės turtinės prievolės galėjo atsirasti dėl vienasmenių atsakovo veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo ieškovė, o be to šios prievolės nėra susijusios su šeimos poreikiais ir jos ieškovei nežinomos. Antra, šių prievolių pagrindu, galimai atsirasiančios teisės ir pareigos, yra tik tarp atsakovo ir kreditorių, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditoriumi, bei negali būti sietinos su ieškove. Todėl galimas skolininkas A. Ž. už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsirasiančios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.).

Kadangi ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (3-4, 60-61 b.l.), tai šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes jis be to pripažintinas ir kaltu dėl santuokos nutraukimo (CPK 88 str. 1d. 6p.) (112 b.l.). Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1d.). Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktą baudžiamosios bylos Nr. 41-1-01368-13 originalą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto nepilnamečiam vaikui nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str., 282 str. 2 d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2010 m. liepos 22 d. Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 320, nutraukti dėl sutuoktinio A. Ž. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „Ž.“ ir ,,T“.

3. Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti, kad A. Ž. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. Ž. bei dalyvauti jo auklėjime, bet kuriuo metu, pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaiko motina D. Ž. dėl bendravimo datos, laiko ir vietos, bei būdo.

5. Priteisti nepilnamečiam vaikui A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) arba 115,85 EUR (vieną šimtą penkioliką eurų ir 85 euro centus) nuo 2014-08-01 iki jo pilnametystės.

6. Priteisti nepilnamečiam vaikui A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt (du šimtus litų) arba 57,92 EUR (penkiasdešimt septynis eurus ir 92 euro centus) nuo 2014-03-01 iki 2014-07-31.

7. Įpareigoti D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

8. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo registruotino turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

9. Ieškovei D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas nepriteisiamas.

10. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 093,76 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris litus 76 ct) arba 316,77 EUR (tris šimtus šešioliką litų 77 euro centus) už advokatų teisines paslaugas ieškovei pagal VGTP Šiaulių tarnybos sprendimus ir kuratoriaus išlaidoms atlyginti.

11. Įpareigoti VGTP Šiaulių tarnybą išmokėti kuratorei J. K. (gim. 1982-09-15, adv. S. Šulcaitės padėjėjai) 240,56 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų 56 ct) arba 69,67 EUR ( šešiasdešimt devynis eurus ir 67 euro centus).

12. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 144, 00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 174,00 Lt, žyminio mokesčio už nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išmokas ir 30,55 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per LR pašto bendrovę išlaidų atlyginimui, iš viso: 348,55 Lt (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 55 ct) arba 100,95 EUR (vieną šimtą eurų 95 euro centus).

13. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

14. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

15. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai baudžiamąją bylą Nr. 41-1-01368-13.

16. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2014-08-08 priimtą nutartį dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš tėvo A. Ž. ( a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.