Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-719-397/2015

2015 m. spalio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nuteistojo M. K. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015-06-05 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant poilsio dienomis, bei M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant poilsio dienomis.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš A. K. ir M. K. 63,62 Eru (šešiasdešimt trys eurai 62 euro centai) išlaidų nukentėjusiojo I. Š. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžeto naudai.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. K. ir M. K. 236,55 Eru (du šimtai trisdešimt šeši eurai 55 euro centai) civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Nukentėjusiojo I. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. K. ir M. K. 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. už tai, kad, veikdami kartu, 2014-10-06 I. Š. atsisakius grąžinti reikalaujamą skolą už išnuomotą automobilį, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, 2014-10-10 apie 00 val. 30 min. prie Kleboniškio miško esančios antrosios aikštelės Kaune, M. K. paprašius I. Š. nuvežti jį į Kleboniškio gatvę ir čia kartu atvažiavus taksi automobiliu „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu Audi užblokavo I. Š. vairuojamą taksi automobilį, M. K. sudavus ne mažiau 3 - 4 kartus I. Š. į veido ir galvos sritį bei ne mažiau 2 smūgius į krūtinę, A. K. plaktuku išdaužė automobilio „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės abiejų durelių stiklus 86,97 eurų vertės, bei sudavė I. Š. ne mažiau 2 - 3 smūgius į galvos ir veido sritį, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje, muštines žaizdas dešinio ir kairio momens srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų - skruosto srityje, kairės akies vokuose, dešinio smilkinio srityje, smakro - žando dešinėje, sprande, krūtinės ląstos dešinėje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą dešinėje, kas sukėlė nukentėjusiajam I. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, savavališkai vykdė ginčijamą, savo tariamą teisę, padarė didelės žalos nukentėjusiojo I. Š. teisėtiems interesams.

Nuteistasis nesutinka su Kauno teritorinei ligonių kasai priteista suma, nes, A. K. teigimu, jis nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio ir smurto prieš nukentėjusįjį neorganizavo, taip pat nesutinka su priteista suma UAB (duomenys neskelbtini). Dviejų šoninių automobilių stiklų kaina paskaičiuota už naujus automobilių stiklus, todėl būtina įvertinti ir detalių nusidėvėjimą, o administruojant žalą padarytą įmonei, ji daugiausiai galėjo siekti 80 Eur. I. Š. priteista neturtinė žala per didelė, kadangi jis negavo pajamų už dvi dienas, o po dviejų dienų sėkmingai dirbo, todėl neturtinė žalajam gali būti padaryta minimali. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusysis buvo sustabdytas dėl skolos už automobilio nuomą, jo apgadinimą naudojimosi metu, nuo skolų jis slapstėsi, oficialiai atsiimti patirtų nuostolių nebuvo galimybės, nes jis neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei oficialių pajamų, o taip pat yra skolingas daugeliui kitų taksi įmonių už panašias paslaugas, todėl neturtinė žala perskaičiuotina pagal nurodytus faktus, pateiktus dokumentus ir teismų praktiką.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjus, prašiusius nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, jog nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. K. ir M. K. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.), teisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimus. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis M. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, nuteistasis V. K. ginčija padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, priteistų civilinių ieškinių dydį, abu nuteistieji apeliaciniais skundais nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, kvalifikuodamas V. K. ir M. K. veiką pagrįstai ją vertino kaip savavaldžiavimą, padarytą bendrininkų grupėje.. BK 294 str. nustato dvi nusikalstamo savavaldžiavimo sudėtis: pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas savavaldžiaudamas padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o 2 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui. Tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra įstatymais ar kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Taigi pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Byloje šios aplinkybės nustatytos tinkamai – t. y. nuteistieji reiškė nukentėjusiajam pretenzijas dėl skolos grąžinimo, tiek A. K., tiek M. K. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo atitinkamai psichinę ir fizinę prievartą, siekiant įgyvendinti tikrą, bet nukentėjusiojo ginčijamą teisę dėl įsiskolinimo atlyginimo už automobilio naudojimą ir nors apeliaciniame skunde V. K. nurodė, kad jo veiksmai atitinka BK 284 str. dispoziciją, tačiau byloje ištirti ir įvertinti duomenys visiškai pagrįstai teismui leido spręsti apie A. K. ir M. K. veiksmus, numatytus BK 294 str. 2 d.

A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje pripažino, jog jis sugalvojo ir suplanavo nukentėjusįjį pagąsdinti, nuvežti į mišką, priversti grąžinti skolą, tuo tikslu M. K. kaip keleivis su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu (taksi) nuvažiavo į Kleboniškio mišką, o iš paskos su kitais pažįstamais asmenimis, kitu automobiliu atvyko ir jis pats. Nuteistasis M. K., apklausiamas pirmos instancijos teisme, pripažino, kad nukentėjusiojo vairuojamu taksi automobiliu į Kleboniškio mišką vyko A. K. nurodymu, suprato, kad taip nukentėjusysis specialiai nuviliojamas į vietą, kur su juo galėtų susitikti A. K.. M. K. taip pat pripažino, kad atvykus į sutartą vietą, jis sudavė nukentėjusiajam tris smūgius, po ko girdėjo dūžtant automobilio stiklus.

Iš nukentėjusiojo I. Š. parodymų seka, kad Kauno m. Kęstučio gatvėje į jo vairuojamą taksi automobilį įsodo keleivis ir paprašė nuvežti į Kleboniškį, kur atvykus prie miško, jam kelią užblokavo kitas automobilis ir iš jo išlipo pažįstamas A. K.. Pamačius A. K., jis užblokavo automobilio dureles ir tuo pačiu metu jį per galvą pradėjo mušti keleivis, o pribėgęs A. K. išdaužė automobilio stiklą ir dar sudavė jam smūgius, po ko nuteistieji pabėgo.

Taigi jau pačių nuteistųjų paaiškinimai rodo, kad jie veikė pagal iš anksto aptartą planą, kaip apgaule, vienam iš nuteistųjų (kurio nukentėjusysis nepažinojo) apsimetus keleiviu, nuvilioti nukentėjusįjį į nuošalią vietą, tam tikslui parinko mišką, tai yra vietą, kur galėtų veikti netrukdomi ir nepastebėti pašalinių asmenų. Šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad nuteistieji su nukentėjusiuoju siekė santykius aiškintis nesilaikant visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių, o atvirkščiai, naudojant psichinę prievartą ir smurtą, ką patvirtina ir tolimesni įvykiai, jų eiga. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie patvirtinami ir objektyviais byloje nustatytais duomenimis apie kūno sužalojimo padarymą, apie automobilio sugadinimą, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, todėl visiškai pagrįstai jais rėmėsi, nustatnt konkrečius nuteistųjų atliktus neteisėtus veiksmus ir jų mastą.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pasekmes.

Nustatyta, jog buvo atsižvegta į tai, kad A. K. padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, nusikaltimu nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas, taip pat bendrovei padaryta turtinė žala. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje. A. K. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, vykdantis individualią veiklą.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą dėl parinktos bausmės rūšies – arešto – ir jo atlikimo poilsio dienomis, kadangi nuteistasis dirbantis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo A. K. skundo argumentais dėl priteistų civilinių ieškinių dydžio. Kauno teritorinės ligonių kasos, UAB (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiojo I. Š. civilinių ieškinių priteisti dydžiai nuosprendyje tinkamai aptarti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dydis pagrįstas objektyviais duomenimis – nustatytais kainų dydžiais už suteiktas gydymo paslaugas, todėl abejoti jo pagrįstumu teismas neturi jokio pagrindo. Nuteistojo A. K. skunde išdėstyti pasvarstymai apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jo išvaizdą, medicinos specialistų kompetenciją, vertinami tik kaip subjektyvi nuteistojo nuomonė, neįtakojanti nuosprendžiu priteistos žalos dydžio.

Aukštesnysis teismas taip pat visiškai sutinka su priteistu cviliniu ieškiniu UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Bendrovės civilinis ieškinys pagrįstas PVM sąskaita-faktūra (t 1 b. l. 70), kurioje nurodytos patirtos transporto priemonės remonto išlaidos, taip pat pateikti duomenys dėl automobilio transportavimo išlaidų (t 1 b. l. 71). Nuteistojo skunde išdėstas transporto priemonės remonto administravimo planas, nuteistojo nuomone, kuris būtų leidęs patirti bendrovei mažesnes automobilio remonto sąnaudas, tėra tik nuteistojo nepagrįsti teiginiai, siekiant dėl savo padarytų veiksmų patirti kuo mažesnius finansinius padarinius.

Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde ginčydamas iš jo nukentėjusiojo naudai priteistą neturtinę žalą, dėstė argumentus susijusius su nukentėjusiojo galimai patirta turtine žala. Tačiau civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos nepriteistas. Negautos pajamos nėra neturtinė žala. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertina bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis bei kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, sveikatos sutrikdymo pobūdį ir kitas aplinkybes.

Tiek nuteistojo A. K., tiek M. K. apeliaciniuose skunduose išdėstytas prašymas pakeisti arešto bausmes bauda arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, atmestinas. BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta, kad už šios veikos padarymą galimos skirti bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų spręsti klausimą dėl švelnesnės bausmės skyrimo nei numatyta straipsnio sankcijoje ar dėl griežtesnės – laisvės atėmimo, skiriant nuteistiesiems realią laisvės atėmimo bausmę ir ją atidėti, t. y. sunkinti nuteistųjų teisinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. K. ir M. K., atsižvelgė į bausmės tikslus ir motyvuotai paskyrė švelnesnę bausmės rūšį, numatytą straipsnio sankcijoje, nustatant jos atlikimą nedarbo dienomis.

Neigiamų pasekmių atsiradimas, šiuo atveju arešto bausmės atlikimas ne darbo dienomis, t. y. savaitgaliais, neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, kaip ir nuteistųjų darbinė veikla bei A. K. močiutės slauga, sudarančiomis pagrindą dar labiau švelninti paskirtas bausmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, numatytas įstatyme, įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus įvykdytą nusikalstamą veiką, pripažįstama, jog A. K. ir M. K. paskyrus dar švelnesnę bausmę, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, o nuteistųjų patiriami nepatogumai yra adekvatūs jų padaryto baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatui.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2015-06-05 nuosprendyje išvadas dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o A. K. ir M. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3427 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. K., išlaidas sudarė 38,56 Eur.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą M. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų A. K. ir M. K. apeliacinius skundus atmesti.