- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2-1805-808/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01515-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- K. D., I. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 42 notaro biurui, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų K. D. ir I. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 42 notaro biurui, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas D. D., miręs 2010-06-26, po palikėjos J. D., mirusios 2003-05-05, mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė 25 proc. palikimo savo vardu ir 75 proc. palikimo savo nepilnamečių vaikų (pareiškėjų) vardu faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Nurodė, kad 2003-05-05 mirus pareiškėjų motinai J. D., atsirado palikimas į butą su rūsiu, esantį G. g. 9-5, Vilniuje, kuris buvo įgytas pareiškėjų tėvų J. D. ir D. D. santuokos metu. J. D. testamento sudariusi nebuvo. Pareiškėjų tėvas D. D. po pareiškėjų motinos mirties dėl palikimo priėmimo savo ir nepilnamečių vaikų (pareiškėjų) vardu į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusi palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. (b.l. 1-3).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareikštu pareiškimu sutiko. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovo nedalyvaujant (b.l. 39).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 42-as notarų biuras, nors procesiniai dokumentai (pareiškimas, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) jam buvo įteikti tinkamai (b.l. 37) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 203-05-05 mirė J. D. (b.l. 9). Po jos mirties liko turtas – butas su rūsiu, esantis G. g. 9-5, Vilniuje (b.l. 6). J. D. testamento sudariusi nebuvo (b.l. 16, 17). Po J. D. mirties atsiradusį palikimą Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. pagrindu turėjo teisę priimti jos įstatyminiai įpėdiniai sutuoktinis D. D. (b.l. 8) ir vaikai dukra I. D. (b.l. 14) ir sūnus K. D. (b.l. 12) (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Po sutuoktinės mirties pareiškėjų tėvas D. D. per įstatymo nustatytą terminą dėl J. D. palikimo priėmimo savo ir nepilnamečių vaikų vardu nesikreipė (b.l. 16), tačiau, pareiškėjų teigimu, palikimą priėmė jų tėvas D. D., pradėdamas jį faktiškai valdyti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad D. D. po sutuoktinės mirties su nepilnamečiais vaikais (pareiškėjais) liko gyventi bute adresu G. g. 9-5, Vilniuje (b.l. 27), ir jame gyvena iki šiol, trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjos J. D. mirties mokėjo, o pareiškėjai tebemoka mokesčius už į minėtą butą teikiamas komunalines paslaugas (b.l. 18-26), prižiūri jį, tvarko.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija taip pat neprieštarauja tam, jog palikėjos sutuoktinis D. D., kaip įpėdinis pagal įstatymą, turėjo teisę paveldėti po palikėjos mirties savo ir nepilnamečių vaikų (pareiškėjų) vardu atsiradusį palikimą (b.l. 44). Nors pareiškėjų tėvas D. D. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (LR CK 5.50 str. 3 d.) nesikreipė, tačiau po J. D. mirties butą su rūsiu, esantį G. g. 9-5, Vilniuje (b.l. 18-20, 21) faktiškai pradėjo valdyti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktiką paveldėjimo bylose, akivaizdi ir nereikalaujanti išsamesnio įrodinėjimo yra aplinkybė, kad asmuo, naudodamasis namų valda, joje gyvendamas tuo užtikrina ir namų valdos priežiūrą, tinkamą jos eksploatavimą. Kada asmuo gyvena namų valdoje, ją prižiūri, tai reiškia, kad jis šiuo turtu naudojasi kaip savo (LAT 2003-03-31 nutartis Nr. 3K-3-416/2003). Pareiškėjų tėvas D. D. iki savo mirties (2010-06-25) valdydamas turtą – butą su rūsiu, esantį G. g. 9-5, Vilniuje, - kaip jam priklausanti, įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą savo ir savo nepilnamečių vaikų (pareiškėjų ) vardu.
Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostata, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog D. D. po sutuoktinės J. D. mirties (mirė 2003-05-05) atsiradusį palikimą priėmė savo ir tuo metu savo nepilnamečių vaikų vardu, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 96 str., 189 str., 197 str., 259 str., 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2010-06-25, po palikėjos J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003-05-05, atsiradusį palikimą pagal įstatymą savo ir tuo metu nepilnamečių vaikų I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 4 apylinkės teismą.