Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Pastatu statyba“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimo civilineje byloje Nr.2-53-1359/2004 pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Pastatu statyba“ ieškini atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Amalas“ del sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismas sprendime nurode, kad pagal CK 6.217 straipsni šalis gali nutraukti sutarti, jeigu kita šalis netinkamai vykdo sutarti ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šaliu sudarytos buto statybos rangos sutarties 9.1 punkte numatyta, kad ji netenka galios, jeigu atsakovas UAB „Amalas“ ilgiau kaip 20 dienu uždelsia vykdyti savo isipareigojimus, numatytus finansiniame grafike. Šalys buvo sutare, kad visiškai už buta atsakovas turi atsiskaityti per menesi, t.y. iki 2003 m. spalio 20 d., veliau iki 2003 m. gruodžio 31 d. Atsakovas pažeide atsiskaitymo už buta termina, ir iš viso nutrauke mokejima už ji. Ši pažeidima teismas pripažino esminiu, nurodes, kad netinkamas ivykdymas dave pagrinda ieškovui nesitiketi, kad sutartis bus ivykdyta ateityje. Iš šiu aplinkybiu teismas padare išvada, kad reikalavimas del ginco sutarties nutraukimo tenkintinas. Teismas taip pat nurode, kad tarp ieškovo ir atsakovo susikloste rangos teisiniai santykiai, todel šiuo atveju turi buti taikomos specialiosios normos, reguliuojancios rangovo ir užsakovo santykius. Pagal CK 6.656 straipsni, užsakovui nevykdant isipareigojimo sumoketi rangos sutartyje nustatyta atlyginima, rangovas turi teise išieškoti jam pagal sutarti priklausancias sumas už atlikta darba arba sulaikyti darbo rezultata. Ieškovas 2003 m. rugsejo 26 d. aktu perdave atsakovo nuosavyben ginco buta su garažu, o šis turto perdavimo aktu nekilnojamaji turta iregistravo savo vardu. Šios aplinkybes rodo, kad ieškovas nesieme priemoniu sulaikyti savo darbo rezultato, perdave ji atsakovui ir šis, iregistraves turta, tapo jo savininku. Teismas nurode, kad ieškovas turi teise išieškoti jam priklausanti atlyginima už atliktus darbus, bet ne reikalauti ji priteisti natura. Ieškovas nepareiške reikalavimo priteisti atlyginima už atliktus darbus. Del šiu aplinkybiu ieškinio dali del restitucijos taikymo teismas atmete. Ieškinio dali del hipotekos panaikinimo teismas taip pat atmete, nurodydamas, kad sandoris buvo patikrintas ir patvirtintas notaro bei iregistruotas Hipotekos skyriuje, ieškovas leido atsakovui ikeisti buta treciajam asmeniui, ieškovas teismui nepateike jokiu irodymu, kuriu pagrindu butu galima pripažinti hipotekos sandori negaliojanciu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 265 straipsnio antraja dalimi yra nustatyta, kad teismas turi priimti sprendima del visu ieškovo, atsakovo, treciojo asmens pareikštu reikalavimu, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštu reikalavimu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

Kaip jau mineta šios nutarties aprašomojoje dalyje, patikslintu ieškiniu šioje byloje (b.l. 25-26) ieškovas UAB ,,Pastatu statyba“ praše nutraukti 2003 m. rugsejo 17 d. su atsakovu UAB „Amalas“ sudaryta buto rangos statybos sutarti Nr.54 del buto ir garažo, esanciu Vilniuje, Antakalnio g. 84-22, pastatymo, taikyti restitucija, o taip pat panaikinti buto teisine registracija atsakovo UAB „Amalas“ vardu bei butui Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus teisejo uždetus ikeitimus. Tokius ieškinio reikalavimus ieškovo atstovai palaike pirmosios instancijos teismo posedžio metu, byla nagrinejant iš esmes ir šiu reikalavimu iki bylos išnagrinejimo iš esmes nekeite (b.l. 135-137). Tuo tarpu reikalavimo del buto perdavimo nuosavyben akto pripažinimo negaliojanciu patikslintu ieškiniu ieškovas nereiške bei šio akto negaliojimo pagrindu nenurode, tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nereiške ir žodžiu. Todel pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas ieškovo UAB ,,Pastatu statyba“ šioje byloje pareikšta ieškini, neturejo teisinio bei faktinio pagrindo spresti buto perdavimo nuosavyben akto pripažinimo negaliojanciu klausimo. Priešingu atveju teismas butu perženges byloje pareikštu reikalavimu ribas ir tuo pažeides CPK 265 straipsnio antrosios dalies nuostata. Todel negalima sutikti su apeliaciniame skunde išdestytu teiginiu, kad teismas nepagristai atsisake pripažinti negaliojanciu buto perdavimo akta.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareikštajame ieškinyje nurodytais teiginiais, ieškovu atstovu paaiškinimais bei pateikta šaliu sudaryta 2003 m. rugsejo 17 d. buto rangos statybos sutartimi Nr.54, padare pagrista išvada, kad ieškova ir atsakova siejo statybos-rangos teisiniai santykiai, kad, nesumokejes ieškovui 115 000 Lt už buta ir garaža, atsakovas padare esmini sutarties pažeidima, ir pagristai nutrauke rangos sutarti. Šios teismo sprendimo dalies (del sutarties nutraukimo) apeliantas iš esmes negincija. Taciau nei pareikštame ieškinyje, nei teismo posedžio metu ieškovas nenurode ir neirodinejo aplinkybes, kad 2003 m. rugsejo 17 d. buto ir garažo statybos rangos sutartis savo turiniu yra buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartis. Priešingai, savo patikslintame ieškinyje ieškovas nurode, kad atsakovas buto statybos rangos sutartimi isipareigojo etapais finansuoti mineto buto statyba, o teismo posedžio metu patvirtino, kad ieškovas pagal mineta sutarti buvo isipareigojes pastatyti buta ir butas buvo pastatytas (b.l. 137). Todel taip pat negalima sutikti ir su tuo apelianto teiginiu, kad teismas, spresdamas ginca, neatsižvelge i tikruosius šaliu ketinimus. Aplinkybes, kad šaliu sudaryta sutartis savo esme yra pirkimo-pardavimo, o ne rangos sutartis bei kad 2000 m. spalio 10 d. ieškovo su užsakovu visuomenine organizacija „Amerikos lietuviu kulturos namai“ sudarytos sutarties 2.2.2 punktu užsakovas suteike UAB ,,Pastatu statyba“ nuosavybes teise i statomus butus ieškovas nurode tik savo apeliaciniame skunde. Todel apeliantas nepagristai teigia, jog pirmosios instancijos teismas byla išnagrinejo neobjektyviai, šališkai ir paviršutiniškai. Pažymetina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo posedžio, vykusio 2004 m. rugsejo 23 d., kuriame byla buvo išnagrineta iš esmes, metu nepateike jokiu prašymu, papildymu, tame tarpe ir prašymu atideti bylos nagrinejima, pripažinti butinu atsakovo atstoves S. Lekstutienes bei treciojo asmens dalyvavima butinu bei užtikrinti ju dalyvavima teismo posedyje. Priešingai, ieškovo atstovai sutiko, kad butu pradetas bylos nagrinejimas iš esmes, palaike pareikštaji ieškini ir jokiu kitu prašymu nereiške. Todel apelianto teiginiai, kad teismas netyre aplinkybiu del jo sutarties su užsakovu visuomenine organizacija „Amerikos lietuviu kulturos namai“, išnagrinejo byla parengiamajame teismo posedyje, nesuteikdamas ieškovui galimybes pateikti trukstamus irodymus, i teismo posedi neiškviete treciojo asmens S. P. , teismo posedyje nedalyvavo atsakovo direktore S.Lekstutiene, negali buti pagrindu teigti, jog teismas pažeide proceso teises normas ir del to neteisingai išnagrinejo byla.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnio nuostata šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo tarpu ieškovas, reikšdamas reikalavima del ginco butui Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus teisejo taikytu ikeitimu panaikinimo, visiškai nenurode nei faktinio, nei teisinio šio reikalavimo pagrindo. Šio reikalavimo nepagrinde ir pirmosios instancijos teismo posedyje dalyvave ieškovo atstovai (b.l. 135-137). Todel pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje esancius dokumentus, susijusius su hipotekos sandoriu, pagristai nurode, kad šis sandoris buvo patikrintas ir patvirtintas notaro bei iregistruotas Hipotekos skyriuje, ieškovas leido atsakovui ikeisti buta treciajam asmeniui, o teismui nepateike jokiu irodymu, kuriu pagrindu butu galima pripažinti hipotekos sandori negaliojanciu, t.y. teismas patikrino gincijamo sandorio turinio ir formos atitikima bendriesiems istatymo reikalavimams ir šia ieškinio dali pagristai atmete, ieškovui neirodžius šio sandorio negaliojimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nurodytu aplinkybiu, t.y. kad hipotekos sandoris buvo patikrintas ir patvirtintas notaro bei iregistruotas Hipotekos skyriuje, ieškovas leido atsakovui ikeisti buta treciajam asmeniui, apeliantas iš esmes ir negincija. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes apie kasos pajamu orderio LAE Nr. 5686048 (b.l. 99), pagal kuri S. P. imokejes i UAB „Amalas“ kasa 100 000 Lt, suklastojima, byla nagrinejant iš esmes pirmosios instancijos teisme ieškovas nesiejo su hipotekos sandorio negaliojimu. Iš esmes ši aplinkybe gali buti siejama tik su paskolos sutarties, kuri buvo sudaryta tarp Sofijos Lekstutienes bei treciojo asmens S. P. (b.l. 89) vykdymu, bet ne su sudaryti hipotekos sandorio galiojimu. Pažymetina ir tai, kad ieškovas nepateike jokiu irodymu, kurie pagristu jo teigini apie šio dokumento suklastojima.

Kolegija taip pat pažymi, kad apelianto teiginys, jog 2000 m. spalio 10 d. jo ir užsakovo visuomenines organizacijos „Amerikos lietuviu kulturos namai“ sudarytos sutarties 2.2.2 punktu jam buvo suteikta nuosavybes teise i ginco buta, taip pat nera pagristas. Kaip jau mineta, apeliantas pats teigia, kad pagal 2000 m. spalio 10 d. sutarti jis, kaip generalinis rangovas, buvo igaliotas pastatyti visuomenines paskirties patalpas ir gyvenamaji nama su garažais, o šios statybos užsakovas buvo visuomenine organizacija „Amerikos lietuviu kulturos namai“. Toki apelianto teigini patvirtina jo paties pateiktas minetos sutarties nuorašas (b.l. 154-155). Iš šios sutarties bei kitu apelianto pateiktu dokumentu - 2000 m. spalio 25 d. leidimo vykdyti statybos darbus, 2002 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto, žemes nuomos sutarties bei pažymejimo apie žemes sklypa ir teises i ji (b.l. 149- 153) - matyti, kad žemes sklypo, kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas su garažais, kuriame ir yra ginco butas, nuomininkas bei šio namo statytojas buvo visuomenine organizacija „Amerikos lietuviu kulturos namai“. Tuo tarpu ieškovas UAB ,,Pasatu statyba“ buvo tik generalinis rangovas, vykdes statybos darbus. Byloje nera jokiu duomenu, kad atsakovui butu perleista nuosavybes teise i ginco buta: atsakovas nepateike jokiu istatymo reikalavimus atitinkancio šio buto perleidimo sandorio ar kitokiu irodymu, patvirtinanciu nuosavybes teisiu i ši nekilnojamaji turta perejima ieškovui. Taigi vien 2000 m. spalio 10 d. statybos sutarties 2.2.2 punkte nurodyta salyga, kad pirmoji šalis (visuomenine organizacija „Amerikos lietuviu kulturos namai“) suteikia antrajai šaliai (UAB ,,Pastatu statyba“) pilna nuosavybes teise i statomus butus, negali buti pagrindu nuosavybes teisei i nekilnojamaji turta igyti. Todel ieškovas, kaip generalinis rangovas, pagal mineta sutarti bei rangovas pagal 2003 m. rugsejo 17 d. su atsakovu UAB „Amalas“ sudaryta buto rangos statybos sutarti, neigijes nuosavybes teises i ginco buta, mineta rangos sutarti nutraukus, negali reikalauti restitucijos, t.y. buto gražinimo nuosavyben, nes istatymas tokios galimybes nenumato. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.656 straipsnio pirmosios dalies nuostata, tuo atveju, kai užsakovas nevykdo savo isipareigojimo sumoketi rangos sutartyje nustatyta atlyginima arba kitokia šaliu sutarta suma, rangovas turi teise išieškoti jam pagal sutarti priklausancias sumas už atlikta darba iš užsakovui priklausanciu medžiagu, irenginiu, likusiu medžiagu ir kito užsakovui priklausancio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbo rezultata tol, kol užsakovas tinkamai neivykdys savo prievoles. Kaip pagristai nustate pirmosios instancijos teismas, šia istatymo suteikta galimybe sulaikyti darbo rezultata ieškovas, kaip rangovas, nepasinaudojo, o reikalavimo priteisti iš ieškovo likusia nesumoketa dali rangos sutartyje nustatyto atlyginimo nepareiške. Todel teismas, laikydamasis CPK 265 straipsnio antraja dalimi nustatyto draudimo peržengti byloje pareikštu reikalavimu ribas, patenkines ieškinio dali del sutarties nutraukimo bei atmetes ieškinio reikalavima del restitucijos taikymo, neturejo teises ir pagrindo priteisti pagal sutarti nesumoketa suma. Pažymetina, kad toki reikalavima ieškovas gali pareikšti atskiru ieškiniu.

Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad isiteisejusiu Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu yra nustatyta, kad Sofija Lekstutiene isipareigojo iki 2003 m. spalio 20 d. atsiskaityti su UAB ,,Pastatu statyba“ už buto, esancio Vilniuje, Antakalnio g. 84-22, su garažu pastatyma, iki minetos datos neatsiskaite, 2003 m. spalio 8 d. ikeite S. P. , tokiu budu apgaule savo naudai igijo UAB ,,Pastatu statyba“ priklausancius pinigus, tuo padarydama 115 000 Lt turtine žala, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 straipsnio antrojoje dalyje (b.l. 282-308). Tuo paciu nuosprendžiu uždarajai akcinei bendrovei ,,Pastatu statyba“ pripažinta teise i baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio del žalos atlyginimo (b.l. 249) patenkinima. Taigi isiteisejusiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad del žalos, kuria patyre ieškovas, su juo neatsiskaicius už buto pastatyma, padarymo yra kalta S. Lekstutiene ir ieškovas turi teise i ieškinio del šios žalos patenkinima. Taigi ieškovas turi alternatyvia galimybe vietoj sumos, kuria už buto pastatyma jam skolingas atsakovas UAB ,,Amalas“ išieškojimo iš pastarojo, gauti žalos atlyginima iš Sofijos Lekstutienes.

Remdamasi aukšciau išdestytomis aplinkybemis, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal šioje byloje pareikštus ieškovo reikalavimus ir jo nurodytas aplinkybes byla išnagrinejo pilnai ir visapusiškai ir padare bylos duomenimis bei istatymu pagristas išvadas, todel byla išnagrinejo teisingai ir pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, del kuriu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turetu buti panaikinta apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, o taip pat absoliuciu šio sprendimo negaliojimo pagrindu, nera, todel apeliacinis skundas netenkinamas.

Atmetus apeliacini skunda, iš ieškovo priteisiamos apeliacineje instancijoje patirtos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 96 str. 2 d., b.l. 175, 316).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcines bendroves ,,Pastatu statyba“ 63 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.