Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, kaltinamajam L. K., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusioms L. B. ir I. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K. (2013-07-27 sudarius santuoką Kauno miesto CMS pavardė pakeista į B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, neturintis teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d., 233 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes jis 2012-09-13 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namo esančio spaudos kiosko, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją L. B., ne mažiau dviejų kartų sudavė mažametei nukentėjusiajai D. S. gim. 2011-12-13, laikomai ant L. B. rankų, padarydamas jai odos nubrozdinimus kaktoje, dešinės ausies sumušimą, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei bei žinodamas, kad nukentėjusioji L. B. yra 7 mėnesį nėščia, vieną kartą spyrė L. B. į pilvą, sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko nukentėjusioji L. B., laikydama ant rankų vaiką, nukrito ant žemės.

L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad nuo 2012-09-13 16.30 val. iki 2012-09-19, rašydamas grasinančio turinio SMS žinutes bei skambindamas telefonu darė poveikį liudytojai I. B., reikalaudamas pakeisti parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie 2012-09-13 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą bei fizinio skausmo sukėlimą mažametei.

Kaltinamasis L. K. teisminio nagrinėjimo pradžioje savo kaltę pripažino iš dalies, vėliau dėl visų kaltinimų prisipažino kaltu ir parodė, kad su I. B. buvo sugyventiniai. Vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, susipyko, ketino gyventi atskirai, todėl kaltinamasis atvežė į kioską, kuriame dirbo I. B., raktus ir daiktus. Kioske buvo L. B., jie susikivirčijo, kaltinamasis įspyrė L. B. į pilvą, sužalojo D. S.. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Vėliau rašė žinutes I. B., buvo supykęs, piktinosi, kad pranešta policijai. Jokių nusikalstamų ketinimų I. B. atžvilgiu neturėjo. Jie dažnai tarpusavyje susipyksta, pasako vienas kitam piktesnių žodžių, tačiau vėliau susitaiko. Savo elgesį vertino kritiškai, nukentėjusių atsiprašė, su jomis susitaikė, prašė atleisti nuo atsakomybės.

Nukentėjusioji ir nukentėjusios D. S. atstovė L. B. parodė, kad jai 2012-09-13 paskambino mama ir pasakė, kad susipyko su L. K., prašė atvykti. Ji nuvyko į kioską, kuriame dirbo I. B.. Po kurio laiko atėjo L. K.. Jis įėjęs kažką pasakė, uždarė kiosko duris ir durimis pataikė dukrai D. Vaikas pradėjo verkti. L. B. pradėjo šaukti „pažiūrėk ką padarei“. L. K. ketino jai trenkti kumščiu, tačiau L. B. smūgio išvengus, pataikė jos dukrai D. Vėliau koja spyrė L. B. į pilvą. Nuo smūgio nukentėjusioji nukrito ant šono. Apie 10 metrų atstumu nuo kiosko buvo žmonių. Vėliau nukentėjusioji nuvyko į policiją ir kreipėsi į medikus. Nukentėjusi informavo, kad teismui pateikė prašymą nutraukti bylą jai susitaikius su kaltinamuoju. L. K. buvo atėjęs, atsiprašė, jie gražiai pakalbėjo. Situacija pasikeitė, L. K. sudarė santuoką su I. B.. Dabar jie yra vienos šeimos nariai.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2012-09-13 pas ją į darbo pabaigą prieš tai susiskambinęs žadėjo atvykti L. K.. Apie 16 val. jai paskambino dukra L. B. ir pasakė, kad atvažiuoja pas ją. L. B. susitikusi su L. K. susikoliojo. L. K. uždarė kiosko duris. Mergaitė pradėjo verkti, tada L. nusivijo L. K. išsiaiškinti. L. K. ranka sudavė Laurai ir ji nukrito. Lauros vyras nutarė vykti į policiją, ten jiems patarė vykti į klinikas. L. K. nuolat supykęs rašo visokias nesąmones, tačiau jo nėra ko bijoti, jis nesimuša. Ji buvo supykusi dėl žinučių. L. K. pyko, kad buvo apkalbėtas. Jis tomis žinutėmis siekė, kad būtų duodami teisingi parodymai. 2012 m. lapkričio mėn. nukentėjusi su L. K. susitaikė, 2013 m. liepos mėn. susituokė. Ji jam atleido.

Liudytoja J. B. parodė, kad ji tyrė bylą, kurioje L. K. buvo įtariamais, o I. B. ir L. B. nukentėjusios. Pradžioje L. K. savo kaltę pripažino, po to paneigė ir motyvavo tuo, kad serga liga, dėl kurios turi vartoti vaistus. L. B. parodymai buvo tvirti, nuoseklūs, išsamūs. I. B. po pirmos apklausos praėjus kuriam laikui paskambino ir pasakė, kad jai grasina, ji bijo, nežino ką jis gali padaryti. Ji atvyko davė parodymus, pateikė telefoną su grasinančio pobūdžio žinutėmis ir paprašė ją apsaugoti. Nukentėjusioji aiškino, kad bijo, grasinimai realūs, ji gali nukentėti. L. K. buvo pareikšti įtarimai. Kiek liudytoja pamena, jis sakė, kad juokavo, kaltę dėl grasinimų neigė. Buvo apžiūrėtas telefonas, fiksuotos žinutės.

Iš 2012-09-20 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas I. B. mobiliojo ryšio telefonas su žinutėmis (T. 1, b.l. 30-37).

Iš 2012-09-17 specialisto išvados Nr.G 2712/12(02) matyti, kad mažametei D. S. konstatuotas odos nubrozdinimas kaktoje, dešinės ausies sumušimas, padaryti kietu buku daiktu ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, sukėlę nukentėjusiajai mažametei D. S. gim. 2011-12-13 nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 1, b.l.25).

Kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. įrodo duomenys, užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusių, liudytojos parodymų protokoluose, specialisto išvadoje, iš kurių matyti, kad kaltinamasis 2012-09-13 viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją L. B., sudavė smūgius jai ir mažametei nukentėjusiajai D. S. gim. 2011-12-13. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-170, galiojusio nuo 2003 07 25 redakcija), nes kaltinamasis suduodamas smūgius mažametei nukentėjusiajai D. S. nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes kaltinamasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl kaltinimo L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. saugoma vertybė – teisingumą vykdančių institucijų veikla baudžiamoje byloje, kurioje liudytoja buvo apklausta I. B.. Įstatymas numato atsakomybę už poveikį liudytojui, siekiant kad jis duotų melagingus parodymus, trukdytų jam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą. Kaltininkas turi suprasti, kad daro poveikį liudytojui, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus ir nori taip veikti. Jo tikslas - sutrukdyti teisingumo vykdymą, t.y. pasiekti, kad būtų duoti melagingi parodymai arba, kad šaukiamas asmuo neatvyktų pagal šaukimą.

Kaltinamasis neneigė rašęs I. B. žinutes, jomis išreiškė savo pasipiktinimą pradėtu ikiteisminiu tyrimu, I. B. parodė gavusi grasinančio pobūdžio žinutes, buvo išsigandusi, tačiau tose žinutėse nebuvo jokių tiesioginių ar netiesioginių nurodymų ar užuominų apie tai, kokius parodymus turėtų duoti I. B., ką pameluoti ir kaip suklaidinti ikiteisminį tyrimą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad toks bendravimas jiems susipykus vyko ne pirmą kartą. I. B. teigė supratusi, kad L. K. siekė, kad būtų duodami teisingi parodymai, nes jautėsi apkalbėtas. Esant tokioms aplinkybėms, L. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. sudėties, todėl dėl šio kaltinimo jis išteisintinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino kaltu, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, atsiprašė nukentėjusių, su jomis susitaikė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nėra. Nukentėjusios jam atleido. Kadangi kaltinamasis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kurie kvalifikuojami, kaip du nusikaltimai, yra neįgalus (55 proc. darbingumo), registruotas darbo biržoje, pasižadėjo nepažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų. Laikytina, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nekentėjusiuoju asmeniu (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.). Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-170, galiojusio nuo 2003 07 25 redakcija), 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. K., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. dėl poveikio liudytojui, išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.