Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-1001-880/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
2-1001-880/2014
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-000650-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
O. S.
Advokatai
Česlovas Bakasėnas, Juozas Kunca
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–1001–880/2014(Proceso Nr. 2-44-3-000650-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija 30.2 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovei R. Š., jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,atsakovei O. S., jos atstovui advokatui Juozui Kuncai,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. T.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Meilutei Saidienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Tultra“ atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovei O. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. T., UAB „Tultra“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl įpareigojimo žemės sklypo bendrasavininką pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų planą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę O. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Širvintų raj., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą, o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovei R. Š. atlikti šiuos teisinius veiksmus. Ieškovė nurodė, kad 2003 metais įsigijo 2/3 dalis žemės sklypo, esančio Širvintų rajone, (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo bendrasavininkai yra O. S. ir A. T.. Ji paaiškino, kad turėdama tikslą atsidalinti jai priklausančio sklypo dalį (10,46 ha) iš bendro sklypo, 2012-10-22 ieškovė sudarė sutartį su UAB „Tultra“ atlikti žemės sklypo geodezinius – topografinius darbus, UAB „Tultra“ specialistai ieškovės lėšomis atliko sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribas, dalyvavo visi žemės sklypo bendrasavininkai ir gretimo žemės sklypo savininkas ir naudotojas – Ukmergės miškų urėdijos atstovas. 2013 m. birželio mėnesį UAB „Tultra“ inžinierius pagal įstatymų reikalavimus atliko tikslius žemės sklypo, jame esančių statinių matavimus, parengė sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo bendrasavininkas A. T. pasirašė reikiamus kadastro duomenų bylos dokumentus, tačiau bendrasavininkė O. S. atsisako pasirašyti paruoštus dokumentus. 2013 m. liepos mėnesį O. S. buvo raštiškai informuota, kad žemės sklypo byla parengta žemės sklypo bendrasavininkės R. Š. užsakymu ir O. S. buvo priminta, kad ji yra pasirašiusi žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą. Ieškovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų teritorinio padalinio specialistai konstatavo, kad žemės sklypo planas sudarytas, nesuderinus su visais žemės sklypo savininkais. Tuo pačiu O. S. buvo prašoma raštiškai nurodyti, kokie jos manymu yra plano netikslumai ar kitos priežastys, dėl kurių ji atsisako pasirašyti paruoštus dokumentus. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ir po raštiško raginimo atsisakė raštu išdėstyti pretenzijas, jokių žodinių pretenzijų bei paaiškinimų tuo klausimu iš atsakovės irgi negauta. Nesuderinus žemės sklypo plano su visais sklypo savininkais, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nepriima sprendimo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, kaip to reikalauja Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės. Ieškovės teigimu, O. S. klaidingai įsitikinusi, kad ji ir ateityje galės savo nuožiūra naudotis visu sklypu. Ieškovė nurodė, kad dėl tokio atsakovės elgesio ji negali pagal savo poreikius disponuoti jai priklausančia nuosavybe, todėl prašo teismo įpareigoti žemės sklypo bendrasavininkę – atsakovę O. S. pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų planą.

Atsakovė O. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad apie žemės pirkimo-pardavimo sutartį nežinojo. Ji nepasirašė jokių dokumentų ir jos niekas neinformavo, kad žemė parduodama. Ji nurodė, kad yra šios žemės palikuonė, todėl nesupranta kaip galėjo žemę parduoti be jos žinios. Žemės sklypo plano ji nematė, Žemės sklypo paženklinimo akte nepasirašė, vykstant kadastriniams matavimams, ji nedalyvavo, prie jos žemės matininkas nematavo. Ji patvirtino, kad 2003 m. buvo pas notarą, pasirašė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau, forminant žemės pardavimą, pasirašė tik dėl 5 ha ploto žemės. Atsakovės nuomone ieškinys atmestinas, kadangi planas paruoštas neteisingai, pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, plane nenurodyti sklype esantys statiniai, jų savininkai. Be to, atlikus matavimus paaiškėjo, kad sklypas padidėjo 1,19 ha, t.y. atkūrus nuosavybę, bendras žemės sklypo plotas buvo 15,69 ha, o atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad žemės sklypo plotas dabar sudaro 16,882 ha.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kadastrinių matavimų planą bei žemės ribų paženklinimo aktą pasirašė, su juo sutiko, pretenzijų dėl kadastrinių matavimų bylos neturi.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškovės ieškiniu atsakovei O. S. dėl įpareigojimo žemės sklypo bendrasavininką pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų planą sutiko. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažinę su byloje pateiktais dokumentais mano, kad ieškinys pagrįstas.

Trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tultra” su ieškovės ieškiniu atsakovei O. S. dėl įpareigojimo žemės sklypo bendrasavininką pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų planą sutiko. Nurodė, kad pagal 2012 m. spalio 22 d. sutartį UAB „Tultra” atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, o nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo visi žemės sklypo bendrasavininkai bei gretimo sklypo savininkas ir naudotojas – Ukmergės miškų urėdijos atstovas. Nurodė, kad visi žemės sklypo bendrasavininkai pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą. Nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį UAB „Tultra” inžinierius atliko tikslius žemės sklypo, jame esančių statinių matavimus ir parengė sklypo kadastro duomenų bylą. Nurodė, kad ieškovė su bendrasavininku A. T. pasirašė reikiamus kadastro duomenų bylos dokumentus, tačiau bendrasavininkė O. S., nenurodydama jokių argumentų, atsisakė pasirašyti paruoštus dokumentus. Nurodė, kad 2013 m. liepos mėnesį O. S. raštu informavo, kad žemės sklypo byla parengta R. Š. užsakymu, o O. S. priminta, kad ji yra pasirašiusi žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, prašant per mėnesį laiko raštiškai nurodyti, kokie jos manymu yra plano netikslumai ar kitos priežastys, dėl kurių ji atsisako pasirašyti paruoštus dokumentus. O. S. pretenzijų dėl sklypo kadastro duomenų bylos neišsakė, o bylos dokumentų nepasirašė. Nurodė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų bendrovė UAB „Tultra” negali užbaigti sutartyje sudarytoje su ieškove nurodytus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š., O. S. ir A. T. yra 15,69 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Širvintų rajone, bendrasavininkai, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 9-10). Ieškovė R. Š. su UAB „Tultra“ sudarė sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Tultra“ įsipareigojo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti šio sklypo kadastrinių matavimų bylą (b.l. 11). UAB „Tultra“ sutartus darbus atliko (b.l. 14). Byloje nustatyta, jog žemės sklypo planą pasirašė ieškovė ir trečiasis asmuo A. T., o atsakovė pasirašyti atsisakė. Atsakovė pasirašė tik žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (b.l. 14). Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę O. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintų raj., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą, o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos teisinius veiksmus. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad žemės sklypo planas yra paruoštas netinkamai, nes jis nebuvo tikrintas su kadastrinių matavimų byla. Atlikus sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog ginčo žemės sklypas viršija teisės aktais numatytą paklaidą, nes skirtumas tarp sklypo atliktuose preliminariuose matavimuose nustatyto ploto, atkuriant nuosavybės teisę, ir atliekant kadastrinius matavimus yra 1,190 ha. Nustačius, kad maksimali sklypo paklaida žymiai viršija leistiną, jokie veiksmai nebuvo daromi, teritorijų planavimo dokumentai nebuvo tikrinami ir tikslinami, tai leidžia manyti, kad tokiu neleistinu būdu buvo bandoma perleisti ieškovei žemės viršplotį 1,19 ha ploto. Atsakovė taip pat nurodo, kad Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 2.3 p. teigiama, kad valstybiniai žemės ūkio paskirties sklypai parduodami tik suformavus žemėvaldos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose ir tik įregistravus Nekilnojamo turto registre. Šiame nutarime ir juo patvirtintose Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse nustatytą tvarką ieškovė niekaip negali įsigyti nustatyto matavimu 1,19 ha žemės sklypo viršpločio, todėl trečiųjų asmenų NŽT atstovės, tiek UAB „Tultra“ atstovo, vykdžiusio matavimus, tiek ieškovės aiškinimas, kad sklypo nustatytas viršplotis bus parduotas tik pagal minėtą sklypo planą yra neteisingas. Nurodo, kad plane nenurodyti atsakovei priklausantys statiniai ir statinių užimamas plotas.

Teismo vertinimu byloje pateiktas žemės sklypo planas atitinka LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) ir LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – taisyklės) reikalavimus, o atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti žemės sklypo planą.

Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog pamatuotas žemės sklypas yra su 1,190 ha viršpločiu, o viršplotis viršija leistiną ribą, todėl toks sklypas negali būti matuojamas. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos Kadastro nuostatų 21 punkto ir Taisyklių 24 punkto nuostatos, pagal kurias kai sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vadovą ir matavimai gali būti tęsiami po to kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuotos sklypo ribos.

Iš bylos kadastro duomenų bylos matyti, kad 2013 m. kovo 7 d. UAB „Tultra“, t.y. vykdytojas raštu informavo Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrių, kad atlikus šalims priklausančio žemės sklypo matavimus nustatytas žemės sklypo viršplotis, kuris viršija leistiną ribinę ploto paklaidą ir prašė leisti tęsti žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus. (Kadastro matavimų bylos 16 l.) Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrius išnagrinėjęs UAB „Tultra“ prašymą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo planavimo dokumente būtinumo, leido UAB „Tultra“ tęsti kadastrinių matavimų darbus vadovaujantis 2013 m. kovo 25 d. išvada (Kadastro matavimų bylos 17 l.). Taigi, minėtų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti ir žemės sklypas turi būti matuojamas pagal esamus riboženklius ir jų keisti negalima.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pamatavus žemės sklypą pagal jo ribas ir nustačius, kad žemės sklypo plotas viršija leistiną ribą, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo nuostatos. Pagal šio aprašo 9 ir 10 punktus, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, savininko pageidavimu už šį žemės sklypo ploto skirtumą savininkui gali būti perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis žemės plotas (jeigu žemės sklypo savininkas turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę) arba žemės sklypo savininkas žemės sklypo ploto skirtumą valstybei kompensuoja pinigais. Apie galimybę kompensuoti valstybei žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų nuo kadastro duomenų bylos patikrinimo ir žemės sklypo plano suderinimo raštu (registruotu laišku) praneša žemės sklypo savininkui ir nurodo, kad šis per mėnesį nuo pranešimo gavimo raštu praneštų žemėtvarkos skyriui apie sutikimą žemės sklypo ploto skirtumo vertę kompensuoti valstybei pinigais arba kad žemės sklypo ploto skirtumo nepageidauja įsigyti nuosavybėn. Jeigu žemės sklypo savininkas turi teisę atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, žemės sklypo ploto skirtumo vertę pasiūloma kompensuoti perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės ar miško plotą, o jeigu ne, – žemės sklypo ploto skirtumo vertę kompensuoti valstybei pinigais. O tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas nepageidauja kompensuoti valstybei žemės sklypo ploto skirtumo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka priima įsakymą dėl privačios žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kurią sudaro nustatytas žemės sklypo ploto skirtumas, įregistravimo (Aprašo 13 punktas).

Taigi, šiuo atveju nustačius žemės sklypo viršplotį žemės sklypo savininkai galės proporcingai jų daliai išsipirkti viršplotį iš valstybės, o jeigu nepirks, plotas viršijantis leistiną ribą atiteks valstybei. Ir šiuo atveju kitaip žemės sklypas negalėjo būti matuojamas.

Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė nėra ūkininkė, turi daugiau kaip 10 ha žemės ir ji negalės išsipirkti viršpločio, nes tai draudžia teisės aktai. Ribojimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas ir jis yra taikomas sudarant daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandorį, taip pat juridinio asmens, nuosavybės teise valdančio daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa daugiau negu 25 procentų minėto juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju (įstatymo 1 str. 3 punktas), tačiau šis įstatymas nagrinėjamu atveju netaikomas, nes šiuo atveju žemės viršplotis būtų perkamas iš valstybės ir žemės pirkimo tvarką reglamentuoja minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 patvirtintas Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas.

Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad žemės sklypo plane turėjo būti nurodyti visi gretimų žemės sklypų savininkai, kurie turėjo būti kviečiami ir pasirašyti ant plano. Taisyklių 26 punkte numatyta, kad kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Šiuo atveju riboženkliai buvo, jų atstatyti nereikėjo, todėl UAB „Tultra” pagrįstai nekvietė besiribojančių žemės sklypų savininkų, kurių žemės sklypų matavimai buvo atlikti geodeziniais prietaisais, o plane nurodė tik unikalų numerį.

Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad Kernavės girininkijos girininkas Rimas Kazlauskas nėra įgaliotas atstovauti Ukmergės miškų urėdiją, todėl jis negalėjo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto. Teismo posėdžio metu apklaustas girininkas Rimas Kazlauskas nurodė, kad girininkai yra įgalioti pasirašyti žemės sklypų parodymo – paženklinimo aktuose, nes jie geriausiai žino girininkijos miškų ribas. Tai patvirtina ir jo pateiktas 2008 m. rugpjūčio 14 d. Ukmergės miškų urėdijos miškų urėdo įsakymas Nr. T1-102, kuriuo jis įpareigoja visų girininkijų girininkus dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus ir pasirašyti valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus ir kitus kadastrinių matavimų bylos dokumentus.

Nors atsakovė nurodo, kad žemės sklypo plane nenurodyti statiniai, kurie priklauso atsakovei ir todėl atidalijant žemės sklypą jos namų valdos teritorija gali būti sumažinta. Tačiau iš kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo plano aiškiai matyti, kad statiniai nubraižyti ir pažymėti N ir G simboliais, pastatų koordinatės pažymėtos koordinačių žiniaraštyje su kodu NK, 16, 17, 18 ir 20, o taip pat punktyrine linija pažymėta pastatų užimama teritorija, kuri yra 0,2104 ha. Be to, šiuo atveju buvo matuojamas bendras viso žemės sklypo plotas ir nebuvo braižomas žemės sklypo atidalijimo planas. Šiuo atveju atliekami tik tikslieji viso visiems bendrasavininkiams priklausančio žemės sklypo matavimai.

Teismas sutinka su atsakovės atstovu, kad plano priede turėjo būti nurodyta kam priklauso statiniai, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra esminis plano neatitikimas dėl kurio negalima būtų jo pasirašyti. Bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė atsisakė pasirašyti žemės sklypo planą nemotyvuodama kodėl, t.y. ji nenurodė su kuo nesutinka. Teismo posėdžio metu ji nenurodė jokių plano trūkumų, o atsisakymą motyvavo tuo, kad jai neva turėtų priklausyti didesnė žemės sklypo dalis, negu yra įregistruota registrų centre, t.y. jai turi priklausyti A. J. žemės dalis bendrame žemės sklype, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie A. J., o žemės sklypas priklauso ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui A. T.. Tretysis asmuo UAB „Tultra“ pataisė priedą ir nurodė, kad statiniai priklauso atsakovei, tačiau ir toks planas atsakovei netinka, o ji teismo posėdžio metu nurodė, kad plano nepasirašys kol neatgaus jai priklausančios žemės. Atsižvelgdamas į tai ir į tai, kad Kadastrinių matavimų bylą pateikus Nacionalinei žemės tarnybai, kuri yra įpareigota tikrinti ir tvirtinti kadastrinių matavimų bylas, visi netikslumai tikrinimo stadijoje būtų buvę patikslinti ir ištaisyti, kad atsakovė nenurodo jokių žemės sklypo ribų neatitikimų žemės sklypo planui, teismas sprendžia, kad ieškinys turi būti tenkinamas ir, kad jo atmetimas tik dėl vieno priedo netikslumo, ne dėl kurio atsisako pasirašyti planą atsakovė, pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principus, nes, kaip jau minėta, ir patikslinus priedą dėl pastatų registracijos atsakovė atsisako pasirašyti žemės sklypo planą, todėl ieškovė pakeitusi vieną priedą vėl turėtų kreiptis į teismą.

Teismo vertinimu ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą, nes ji negali įgyvendinti atsakovės teisės pasirašyti ieškovės paruoštą planą. Atsižvelgiant į ieškovės ir jos atstovo pasisakymus teismo posėdžio metu jis tikslintinas, nurodant, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti žemės sklypo planą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl visos ieškovės turėtos išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 - 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad O. S. nepagrįstai atsisakė pasirašyti UAB „Tultra“ 2013 m. birželio 21 d. paruoštą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Širvintų rajone, planą.

Priteisti R. Š. iš O. S. 144 Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš O. S. 39,07 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius