Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, pradėti gydytis nuo alkoholizmo, kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – 50 parų arešto bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. A. 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,93 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugyventinei J. K. dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, šiais savo veiksmais sukeldamas J. K. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas apie abi akis ir viršutinėje lūpoje, tuo nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą. Taip A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis A. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko pirmadienį vakare, apie 20.00 val. Padaugino alaus, dėl kažko susiginčijo su drauge J. K., su kuria gyvena kartu. Kaltinamojo teigimu, jis pastūmė J. K. ir sudavė per veidą 2 kartus. J. K. pradėjo verkti, prašė, kad nelystų, nemuštų. Kadangi balkonas buvo atidarytas, kažkas iškvietė policiją. Kaltinamojo teigimu, tuo momentu nematė, kokius sužalojimus jai padarė, nes jos tušas buvo nubėgęs. Jį iš karto išvežė į areštinę, atrodo, kad dar buvo greitoji pagalba atvažiavusi. Jis nevartoja alkoholio, bet kai išgeria sunku sustoti. Yra lankęs smurtinį elgesį keičiančią programą, gydėsi „Minesotoje“. Yra problemų su alkoholiu. Gailisi dėl įvykio, progos nukentėjusios nebuvo atsiprašyti. Jai tik parašė SMS ir atsiprašė.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Iš 2020 m. rugsėjo 28 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pacientė J. K. skundėsi, jog apie 20.00 val. namuose sumušė sugyventinis, sąmonės praradusi nebuvo, tačiau mušta jau ne kartą. Sumuštas galvos ir veido sritis skauda, silpna. Sužalojimo pobūdis – kraujosruvos abipus, viršutinės lūpos kraujosruva (b. l. 34).

11. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., 22.03 val. A. A. buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas, o 23.56 val. – 1,78 promilės girtumas (b. l. 63-64).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

13. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

14. Kaltinamasis A. A. kaltę nežymiai sutrikdžius nukentėjusios J. K. sveikatą pripažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko pirmadienį vakare, apie 20.00 val. Padaugino alaus, dėl kažko susiginčijo su sugyventine J. K.. Kaltinamojo teigimu, jis pastūmė J. K. ir sudavė per veidą 2 kartus. J. K. pradėjo verkti, prašė, kad nelystų, nemuštų. Tuo momentu nematė, kokius sužalojimus jai padarė.

15. Tokie kaltinamojo parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį bei kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų turinį. Štai nukentėjusioji J. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu detaliau parodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. jie nuvažiavo apie 8.00 val. į naktinį barą, kur sugyventinis nuo pačio ryto pradėjo vartoti alų. Apie 18.30 val. grįžus namo, A. A. prie jos pradėjo kabinėtis ir apie 19.00 val. konflikto metu, priėjęs prie jos, dešinės rankos kumščiu trenkė ne mažiau 6 kartų į veido sritį. Po smūgių ji nukrito ant žemės, o gulint sugyventinis pradėjo kojomis spardyti į pilvo, šonų bei peties sritį. Smūgių buvo daug, ne mažiau 15 kartų į įvairias kūno dalis. Dėl šių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusios teigimu, nuolat verkė iš skausmo ir šaukėsi pagalbos, kadangi A. A. iš jos buvo atėmęs telefoną, todėl pati pagalbos negalėjo išsikviesti. Po kurio laiko atvykę pareigūnai išlaužė duris, iškvietė medikus, kurie išvežė į ligoninę. Ligoninėje diagnozavo galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą (b. l. 26-27). Kartu nukentėjusios parodymus detalizuoja bei patvirtina 2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo(b. l. 6-7) ir 2020 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matoma, kad kaip policijos pareigūnai filmuoja vyriškį, klausia jo kodėl rankos kruvinos, kodėl mušasi, o šis atsako, kad išėjo ginčas paprasčiausiai. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip aplink J. K. akis yra tamsesnės spalvos oda, po to matyti, kaip J. K. apžiūri medikai, kuri paaiškina, kad ją mušė rankomis ir kojomis už nieką. Sako, kad buvo galvos svaigimas, pykinimas. Medikui nurodo, kad tokie simptomai pasireiškė po smūgių (b. l. 16-21). Pirmiau minėtas aplinkybes, o kartu ir nukentėjusios parodymų patikimumą sustiprina ir liudytojo K. A., apklausiamo ikiteisminio tyrimo metu, parodymai apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 20.20 val. vedžiodamas šunį išgirdo moters riksmus, keiksmažodžius sklindančius iš (duomenys neskelbtini), daugiabučio ketvirto aukšto. Girdėjo ir vyrišką balsą, kuris rėkė „necenzūrinis žodis, aš tave užmušiu“, o moteriškas balsas rėkė, „nemušk“. Pasak liudytojo, dar prieš tai apie 20.00 val. rūkant balkone, girdėjo kažką rėkaujant. Pagalvojo, kad vėl tame name kažkas prisigėrė ir nusprendė parėkauti (b. l. 43). Šiuos liudytojo parodymus detalizuoja policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog išties, 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 20.29 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vedžiodamas šunį išgirdo triukšmą ir pamatė, kaip 3 aukšte vyras mušė moterį, kuri šaukėsi pagalbos (b. l. 3). Tuo tarpu aplinkybę, jog nusikalstamą veiką A. A. padarė būdamas neblaivus, patvirtina byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. rugsėjo 28 d., 22.03 val. jam buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas, o 23.56 val. – 1,78 promilės girtumas (b. l. 63).

16. Teismo vertinimu, susiejus pirmiau aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus į vieningą visumą matyti, kad būtent A. A. smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusios J. K. sveikatą. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku nukentėjusios J. K. patirtą smurtą bei sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir detalizuoja ne tik byloje esantis 2020 m. rugsėjo 28 d. medicinos dokumentų išrašas (b. l. 34), bet ir 2020 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokole užfiksuota specialisto J. M. Paliulio išvada, kurioje konstatuota jog J. K. 2020 m. rugsėjo 28 d. RVUL nustatyta poodinės kraujosruvos apie abi akis ir viršutinėje lūpoje, tai padaryta ne mažiau kaip dviem kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiais prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 39). Taigi, aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad A. A. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją J. K., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nežymiu sveikatos sutrikdymu.

17. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jie yra sugyventiniai, gyvena kartu. Kadangi A. A. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl skirtinos bausmės

18. Teismas, skirdamas bausmę A. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

19. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. A. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis A. A. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas (b. l. 69-73), beveik visos prieš tai padarytos veikos yra analogiškos, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taigi šią veiką padarė neišnykus teistumui už panašaus pobūdžio nusikaltimą. Be to, teismas įvertina ir A. A. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, nevedęs, nedirbantis (b. l. 82-84), jo paties teigimu, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 78-80), paskirtų baudų nemoka. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas nustato A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertinama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu.

20. Teismo vertinimu, A. A. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad A. A. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, iš esmės tokį jo elgesį nulemia alkoholio vartojimas. Kaltinamajam jau buvo skirta arešto bausmė, kuri tam tikram laikotarpiui izoliavo nuo visuomenės, tačiau bausmė pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 1 d. dar iki šio nuosprendžio paskelbimo A. A. paskelbtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto panaudojimo, nors nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau vertintinas kaip asmenį apibūdinantis medžiaga. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik pagal BK 140 straipsnio 2 dalį A. A. paskyrus – laisvės atėmimą, šios bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam. Teismo vertinimu, pagal A. A. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

21. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

22. Kaltinamasis A. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiais nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 21.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 13.44 val. (b. l. 51, 88). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

23. Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. skirti galutinę bausmę – keturis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 21.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 13.44 val., t. y. 2 dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.