Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn S.G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn S.G. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK dėl 2010 m. spalio 19 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

2010 m. spalio 19 d. nutarimu S.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda - 500 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn S.G. patrauktas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. 13 val. 25 min., Šilutės r. sav., kelyje Šilalė-Šilutė 44,75 kilometre, vairuodamas automobilį Land Rover Freelander, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h važiavimo greitį, nes važiavo 90 km/h greičiu ir tuo pažeidė KET 135 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

S.G. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, kaltės neginčija. Tačiau keliamas klausimas, jog pažeidimą įvykdė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes 2010 m. rugpjūčio 19 d. leistiną greitį viršijo važiuodama į Šilutės ligoninę, kur vežė traumą patyrusį sūnų M.G. gim. 2007 m. Teigia, jog buvo labai susijaudinęs, nes buvo iškilusi grėsmė vaiko gyvybei ir nepastebėjo kokiu greičiu važiavo.

Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn šiais ir teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais argumentais prašo panaikinti 2010 m. spalio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Institucija tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 21), atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skundžiamu nutarimu S.G. skirta nuobauda pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, kurioje inter alia įtvirtinta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų. Šiuo atveju ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn manant, kad šiuo atveju jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl ko buvo pagrindas administracinę bylą nutraukti.

Pagal ATPK 17 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas pripažįsta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe tai, jei teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą (R. Drakšas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1 - 98 straipsniai), 198 – 199 psl., 2004 m., Vilnius). Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti nurodytas sąlygas. Viena iš būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gresiantis pavojus. S.G. teigimu, pavojus grėsė jo sūnaus sveikatai ir gyvybei, todėl jis vykdamas į gydymo įstaigą, į kurią buvo pristatytas mažametis sūnus, pažeidė kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus ir viršijo leistiną važiavimo greitį. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų (b.l. 15,16) matyti, kad M.G. susižeidimo metu patyrė galvos odos nubrozdinimus. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad esant tokiems sužalojimams, laiko tarpas, per kurį susižeidęs vaikas bus pristatytas į gydymo įstaigą apžiūrai nėra reikšmingas, todėl būtinumo viršyti leidžiamą greitį nebuvo. Tai, kad M.G. patirti sužalojimai nėra pavojingi jo gyvybei ir sveikatai nurodyta ir minėtuose medicininiuose dokumentuose. Todėl vertinama situacija neatitinka būtinojo reikalingumo požymių visumos, akivaizdu, kad S.G. veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir nėra teisinių prielaidų administracinės bylos nutraukimui.

Tačiau įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, teisingumo ir protingumo kriterijus, akivaizdu, kad yra pagrindas konstatuoti, jog teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas ir tai yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl teismas vertina ar yra visuma aplinkybių, dėl kurių galima švelninti paskirtąją nuobaudą ar yra visos sąlygos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

Kaip jau paminėta šioje teismo nutartyje S.G. kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikė pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas ir tai yra administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Būtina įvertinti ir tai, kad pažeidimas įvykdytas siekiant kuo skubiau nuvykti į gydymo įstaigą bei pristatyti susižeidusį mažametį vaiką, todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, pažeidimo pobūdį ir jo įvykdymo aplinkybes, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuojama, jog pažeidėjo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir už veikos, numatytos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, įvykdymą skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Dėl šių aplinkybių ginčijamas nutarimas, kuriuo S.G. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda, keistinas ir skirtina - 100 litų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

asmens patraukto administracinėn atsakomybėn S.G. skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2010 m. spalio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-532851-10 dalį, kuria S.G. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda, pakeisti ir skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 100 litų baudą.

Kitoje dalyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2010 m. spalio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-532851-10, palikti nepakeistu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.