Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-1046-840/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-04
Bylos Nr.
2-1046-840/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
N. M.
Suinteresuotas asmuo
P. B., A. B.
Advokatai
Jurgita Žiužnienė
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1046-840/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00812-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 128.2. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 4 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant pareiškėjai N. M., jos atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,suinteresuotam asmeniui P. B.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. B. bei A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims P. B. bei A. B., prašydama teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą. Šį juridinį faktą pareiškėja prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į broliui priklausantį turtą.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos N. M. bei suinteresuoto asmens P. B. brolis, suinteresuoto asmens A. B. sutuoktinis R. B.. Po R. B. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, kadangi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto nebuvo, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Tačiau pareiškėja N. M. brolį palaidojo, sutvarkė jo dokumentus, pasirūpino likusiais brolio daiktais. Nors R. B. mirė būdamas santuokoje su A. B., tačiau kartu su sutuoktine nuo 1983 metų kartu negyveno, santuoka buvo faktiškai iširusi, R. B. su sutuoktine ryšių nepalaikė. 2013 m. vasario 25 d. pareiškėja N. M. gavo pranešimą, siųstą brolio R. B. vardu, kad banko „Swedbank“ pensijų fonde yra sukaupta 1895,80 Lt, todėl prašomo fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi ji turės teisę paveldėti broliui priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. M. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji kartu su broliu R. B. gyveno iki pastarojo mirties, slaugė brolį, prižiūrėjo, po mirties palaidojo. Po brolio mirties ji pradėjo valdyti likusius brolio daiktus – paėmė baldus, drabužius atidavė kitam broliui P. B., paėmė dokumentus.

Atsiliepimas

Pareiškėjos N. M. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad R. B. visą laiką gyveno Karčiupio kaime, Kaišiadorių rajone, o ne Kaune, kaip atsiliepime teigė suinteresuotas asmuo A. B.. R. B. mirė seseriai N. M. priklausančiame name, pastaroji po brolio mirties ėmė valdyti visus likusius daiktus.

Suinteresuotas asmuo P. B. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad jo brolis R. B. visą laiką gyveno Karčiupio kaime, Kaišiadorių rajone, kartu su juo ir seserimi N. M.. Sesuo N. M. po brolio R. B. mirties brolį palaidojo, priėmė likusius brolio daiktus – baldus, drabužius.

Suinteresuotas asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 39). Neatvykimo priežastis teismui nežinoma, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Teisme gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškimą, kuriame A. B. nesutinka su pareiškimu (b.l. 32). Atsiliepime nurodė, kad yra R. B. sutuoktinė, santuoka nebuvo nutraukta, ji yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą, todėl ji turi teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja N. M. yra palikėjo R. B. sesuo (b.l. 8-11). R. B. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 12). Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo (b.l. 16), paveldėjimo byla po R. B. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš „Swedbank“, AB pranešimo (b.l. 19) matyti, 2013-02-25 kad „Swedbank“, AB pensijų fonde R. B. vardu yra sukaupta piniginių lėšų, kurios po pastarojo mirties liko nepaveldėtos.

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. M. pateikė teismui originalius R. B. priklausiusius dokumentus: Gimimo liudijimą; Darbo knygelę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymėjimą; Lietuvos darbo biržos atmintinę; Lietuvos darbo biržos bedarbio registracijos pažymėjimą; Banko sąskaitų sutartis; Karinį bilietą (rusų kalba) bei Kompensuojamųjų vaistų pasą.

Pareiškėja N. M. turi teisę paveldėti brolio R. B. turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš pareiškėjos N. M., suinteresuoto asmens P. B. paaiškinimų bei civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad N. M. iš karto po brolio R. B. mirties (duomenys neskelbtini). pradėjo valdyti mirusiojo paliktą turtą – likusius baldus, apyvokos reikmenis, drabužius, dokumentus, kitus asmeninius daiktus. Suinteresuotas asmuo A. B., nors ir neatvyko į teismo posėdį, tačiau pateikė pareiškimą byloje (b.l. 42), kuriame ginčija pareiškėjos N. M. teisę į R. B. palikimą dėl to, kad ji, kaip mirusiojo sutuoktinė, yra pirmesnės eilės įpėdinė. Suinteresuotas asmuo A. B. savarankiško reikalavimo byloje nereiškė.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatymą tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu pagal įstatyme nustatytą eilę (Lietuvos Respublikos CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad juridiškai reikšmingas faktas, dėl kurio teisė paveldėti pereina kitiems asmenims, yra tai, jog įpėdinis palikimo nepriėmė. Kaip nustatyta šioje byloje, R. B. palikimo notaro biure niekas nepriėmė, suinteresuotas asmuo A. B., būdama palikėjo sutuoktinė bei pirmesnės eilės įpėdinė nei pareiškėja, taip pat jokių veiksmų, kurie patvirtintų jos valią dėl palikimo priėmimo neatliko, savarankiško reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, ar termino atnaujinimo palikimui priimti, byloje nereiškė, nors apie tokią galimybę žinojo ir net ketino ja pasinaudoti (ką patvirtina suinteresuoto asmens A. B. pateiktas atsiliepimas į pareiškimą, b.l. 32), taip pat turėjo pakankamai tam laiko, o ir neprašė papildomo laiko pasirengti savarankiškiems reikalavimams pareikšti. Be to, suinteresuotas asmuo A. B. teismui nepateikė nė vieno įrodymo, paneigiančio pareiškėjos N. M. pareiškime nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, paskesnės eilės įpėdinei – pareiškėjai N. M. – prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, ji turės teisę paveldėti mirusiam broliui priklausantį turtą.

Įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėja N. M. faktiškai priėmė po jos brolio R. B. mirties atsiradusį palikimą, o pirmesnės eilės įpėdinių, priėmusių palikimą, nėra, todėl nustatytinas šis pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškimas teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo kontekste savaime nesukuria faktiško viso palikimo priėmimo teisinių padarinių, nes asmens kreipimasis į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, neužkerta kelio kitiems velionio R. B. galimiems įpėdiniams savarankiškai kreiptis į teismą, prašant nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo, nes sprendimo pagrindu pareiškėja, kaip įpėdinė, gali pretenduoti į jos broliui tenkančią paveldimo turto dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

N. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė jos brolio R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė