Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-05-04 · Administracinė byla Nr. I-701-662/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-04
Bylos Nr.
I-701-662/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
Advokatai
Arūnas Merkys
Administracinė byla Nr. I-701-662/2009Procesinio sprendimo kategorija 15; 15.2.3.2; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas,sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui S. V., jo atstovui advokatui Arūnui Merkiui,atsakovės atstovei Žydrai Klevinskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui dienraščio „Kauno diena“ redakcijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 5 250 000 Lt neturtinę žalą.

S. V. patikslintame skunde (I t., b. l. 2–3, 5–8) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir viešosios informacijos rengėjas veikė kartu, siekiant paniekinti, apšmeižti bei sukurstyti visuomenę prieš pareiškėją, jo žmoną ir uošvienę, kad baudžiamojoje byloje būtų priimti palankūs sprendimai nusikalstamo susivienijimo naudai. Viešosios informacijos rengėjas publikacijoje paskleidė tikrovės neatitinkančią, šeimos garbę ir orumą žeminančią ir neskelbtiną informaciją, kuri padarė didelę žalą S. V. ir jo šeimai. Pareiškėjas nurodė, kad minėtos Institucijos savo veiksmais, jam ir jo šeimai padarė didelę žalą, patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, pažeminimą, minėti įvykiai pakenkė sveikatai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t., b. l. 1–4) paaiškino, kad išnagrinėjęs S. V. skundą, inspektorius 2008 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-73, kuriuo nustatė, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas publikaciją, teisės skleisti informaciją ribų neperžengė ir vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 1 p. pripažino S. V. skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. S. V. skundas išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, atsižvelgiant į jame išdėstytus argumentus, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl asmens garbės ir orumo, privataus gyvenimo apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Nurodė, kad inspektoriaus priimtu sprendimu pareiškėjui nebuvo padaryta jokia realiai pagrįsta turtinė ar neturtinė žala, todėl sprendžiant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, yra akivaizdu, kad savo skundais inspektoriui ir teismui S. V. reiškia nepasitenkinimą padarytos baudžiamosios veikos kvalifikavimu ir įsiteisėjusiu 2007 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, o ne viešosios informacijos rengėjo publikacijoje paskelbta informacija. Tai reiškia, jog teisėtais inspektoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmais, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti padaryta jokia žala. Todėl žalos atlyginimo reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė pareiškėjo S. V. skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2008-01-15 su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, prašydamas ištirti dienraštyje „Kauno diena“ straipsnyje „Šeimos karas baigėsi mirtimi ir kalėjimu“ pateiktą informaciją bei kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn (II t., b. l. 7–10). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pareiškėjo skundą dalyje dėl galimo žurnalistės G. Č. padaryto profesinės etikos pažeidimo persiuntė nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriui (II t., b. l. 6). Žurnalistų etikos inspektorius 2008-02-28 raštu Nr. S–135 „Dėl skundo patikslinimo“ S. V. paprašė pašalinti trūkumus ir patikslinti skundą (II t., b. l. 11). Pareiškėjas 2008-03-13 ir 2008-07-22 pateikė patikslintus skundus (II t., b. l. 12–21). Atsakovas 2008-09-10 raštu Nr. S–485 „Dėl Jūsų skundo“ informavo pareiškėją, kad minėti skundai bus išnagrinėti gavus pilną tyrimui reikalingą medžiagą (II t., b. l. 28). Išnagrinėjęs skundus, Žurnalistų etikos inspektorius 2008-11-24 sprendimu Nr. SPR–73 „Dėl publikacijoje „Šeimos karas baigėsi mirtimi ir kalėjimu“ („Kauno diena“, 2007-10-17, Nr. 238/18301) paskelbtos informacijos“ pripažino pareiškėjo S. V. skundą kaip nepagrįstą (I t., b. l. 24–28).

Tiek skunduose Žurnalistų etikos inspektoriui, tiek ir teismui, S. V. kelia jo garbės ir orumo bei privataus gyvenimo slaptumo pažeidimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad dienraštyje „Kauno diena“ išspausdintoje publikacijoje „Šeimos karas baigėsi mirtimi ir kalėjimu“ vartojama sąvoka „žudikas“, kuri žeidžia jo garbę ir orumą. Kaip galima spręsti iš minėto straipsnio turinio, dienraštyje „Kauno diena“ jis buvo išspausdintas Kauno apygardos teismo 2007-10-15 paskelbto nuosprendžio pagrindu, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 2 dalį, skirti jam 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, 5 (penkis) metus bausmės atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose (I t., b. l. 102–108). Vadinasi, anksčiau nurodytame straipsnyje paskelbta informacija atitinka tikrovę, tik gal vartojama ne visiškai juridinė terminologija (vietoj sąvokos „kaltinamasis“, „nuteistasis“ pora kartų pavartota sąvoka „žudikas“). Sulaikymo faktų neneigia ir pats pareiškėjas (teismo posėdžio protokolas, baudžiamosios b. l. 120–122, I t.), o be to, jie konstatuoti liudytojų D. G. ir A. G. apklausos protokoluose (baudžiamosios b. l. 166–168, 181–182, I t.). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nesutiko su anksčiau minėtame straipsnyje paskelbta informacija, jog sulaikymo metu sėdėdamas troleibuse jis gurkšnojo alų. Liudytojos E. G. 2007-01-08 apklausos protokole nurodyta, jog <... įlipusi į troleibusą pastebėjo, kad už jos yra dvi laisvos vietos, pasižiūrėjusi į asmenis tuo metu sėdėjusius pamatė, jog šalia tų laisvų vietų sėdi S. V.. Jis sėdėjo su alaus buteliu rankoje, užsitempęs ant galvos juodos spalvos sportinio tipo kepurę ...>.

Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurių pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje sąlyga yra žeminančių ir neatitinkančių tikrovės žinių paskleidimo fakto nustatymas, kuris apima: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, jog duomenys yra apie pareiškėją; 3) faktą, kad duomenys yra žeminančio pobūdžio ir 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Taigi straipsnyje „Šeimos karas baigėsi mirtimi ir kalėjimu“ paskelbta informacija, nepaisant vartojamos terminologijos specifikos, iš esmės atitinka tikrovę, t. y. bylos aplinkybes ir medžiagą (pagrinde Kauno apygardos teismo 2007-10-15 nuosprendį ir liudytojos E. G. apklausos protokole fiksuotus parodymus), todėl Žurnalistų etikos inspektorius padarė pagrįstą išvadą, kad nesant garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui būtinos faktinių aplinkybių visumos, pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimas nekonstatuotinas.

Žurnalistų etikos inspektoriui pateiktuose skunduose pareiškėjas taip pat netiesiogiai kelia šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo klausimą. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X–752 redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Tuo tarpu nagrinėjamame straipsnyje aprašomas viešo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paskelbta informacija apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pateikta prokuroro pozicija, pareiškėjo paaiškinimai apie nusikaltimo faktines aplinkybes, S. V. žmonos I. B. pozicija teismo posėdžio metu. Taigi aptariama publikacija iš esmės grindžiama informacija, kuri buvo gauta viešo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, todėl negali būti laikoma pažeidžiančia S. V. ir jo šeimos privatų gyvenimą.

Pagal anksčiau minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2007-10-15 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 2 dalį, skirta jam 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, 5 (penkis) metus bausmės atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose (I t., b. l. 102–108), į tai, kad publikacijoje iš esmės atkartojamos viešo teismo posėdžio metu nustatytos faktinės aplinkybės ir taip pat į tai, jog straipsnis publikuotas po dviejų dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje reglamentuoto draudimo nepažeidė.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. Žurnalistų etikos inspektorius neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

Pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žurnalistų etikos inspektoriaus prašo priteisti 5 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta didelė neturtinė žala, pasireiškusi dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais, kas pakenkė jo sveikatai. Tuo tarpu jokių nurodytą moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų S. V. teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl emocinės būsenos pakitimų į Psichologinę tarnybą nesikreipė.

Žurnalistų etikos inspektorius visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo S. V. 2008-01-15, 2008-03-13 ir 2008-07-22 skundus bei pateikė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, atitinkantį tokio pobūdžio atsakymams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktą. Kita vertus, remiantis anksčiau išdėstytu, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijų (Žurnalistų etikos inspektoriaus) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus 2008-11-24 sprendimas Nr. SPR–73 „Dėl publikacijoje „Šeimos karas baigėsi mirtimi ir kalėjimu“ („Kauno diena“, 2007-10-17, Nr. 238/18301) paskelbtos informacijos“ S. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Byloje nenustatyti atsakovę atstovaujančios institucijos neteisėti veiksmai, pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kaip anksčiau nurodytų atsakovų veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo S. V. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Bakaveckas