Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui L. S. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. ir E. S., institucija teikianti išvadą – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu L. S. bendravo apie metus. Bendravo artimai, susituokę nebuvo. Turėjo intymių santykių. 2019-01-05 gimė dukra E. J., kuri šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Po dukros gimimo, su atsakovu jokio ryšio nebepalaiko. Atsakovas vaiko gyvenimu, vystymusi visiškai nesidomi, prie išlaikymo neprisideda ir nepripažįsta, kad yra dukros E. tėvas. Dėl šių priežasčių ji priversta kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta tėvystė, priteistas išlaikymas bei nustatyta dukros gyvenamoji vieta. Gimimo įraše apie tėvą duomenų nėra, tačiau neabejodama teigia, kad biologinis dukros tėvas yra atsakovas. Pagrindiniai tėvystės įrodymai yra moksliniai tyrimai (ekspertizės išvada, paneigianti ar patvirtinanti giminystės ryšį) ir kiti įrodomieji faktai. Kadangi šių aplinkybių, kad atsakovas yra vaiko biologinis tėvas kitokiais įrodymais patvirtinti negali, prašys teismo skirti DNR ekspertizę (jei atsakovas nesutiks su ieškiniu). Nustačius tėvystę, prašys priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai. Ji pati jokio nekilnojamo turto neturi. Jos pajamos minimalios, todėl vien jos pajamų neužtenka, kad būtų galima užtikrinti pilnavertį vaiko vystimąsi ir pačių būtiniausių poreikių patenkinimą. Nustačius tėvystę, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, jo sveikatos būklę bei darbingumą, laikytina, kad atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Todėl teismo prašys iš atsakovo priteisti po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. J. paaiškino, kad su L. S. susipažino 2017 m. žiemą. Su juo kartu gyveno nuo 2018 m. pavasario. 2018 m. pavasarį kartu išvyko į Olandiją, ten gyveno ir dirbo. Olandijoje ji pastojo (gegužės mėn.). Apie tai pranešė savo ir atsakovo tėvams. 2018 m. liepos mėn. pradžioje jie grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas atsakovo mamą (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovui rūpėjo draugai, jie pykosi, dėl ko ji išvyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Tėvai jai buvo nupirkę atskirą butą (duomenys neskelbtini), kurį remontavo. Šiame bute ji planavo gyventi kartu su atsakovu ir vaiku. Atsakovas taip pat atvyko pas jos tėvus. Ten jie pagyveno apie mėnesį ir rugsėjo mėn. įsikėlė į jai nupirktą ir įrengtą butą (duomenys neskelbtini). Butą apstatė baldais, kuriuos nusipirko iš bendrai su atsakovu uždirbtų lėšų. Su atsakovu susipyko ir liko viena gyventi bute. Jos tėvai važiavo pas atsakovo tėvus, bandė kalbėtis, nes atsakovas prisiekinėjo, kad gyvens kartu, rūpinsis šeima ir jos tėvai jį spaudė dėl to. Kai pagimdė, atsakovas buvo atvykęs į ligoninę ir daugiau ji jo nematė. Kai vaikas apsirgo, parašė ir paprašė atsakovo, kad atsiųstų pinigų. Jis atsiuntė 100 eurų. Atsakovas norėjo susitarti su ja, mokėti po 100 eurų išlaikymo, bet jai atrodė, kad tai per maža suma. Atsakovas jai sakė, kad nenori pripažinti tėvystę, bet sutiko mokėti po 100 eurų. Atsakovas su ja norėjo susitarti (skambino telefonu), kai sužinojo, kad ji kreipėsi į teismą, nes policija apsilankė pas jo mamą. Atsakovas visiškai nesidomi vaiku, jokių santykių ir ryšių su juo nepalaiko, prie išlaikymo neprisideda. Jai padeda tėvai. Ji gauna iš valstybės 219,00 Eur socialinę pašalpą ir vaiko pinigus. Vaiko išlaidų čekių netaupė. Vaikui reikalingos lėšos maisteliui, rūbams, vaistams, jei serga. Mokesčius stengiasi susimokėti pati (gauna lengvatą vandeniui). Malkomis kurui aprūpina tėvai, maistu taip pat.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad buvo tikimasi atlikti DNR ekspertizę, bet atsakovui vengiant dalyvauti procese, tokie jo veiksmai vertintini ieškovės naudai ir ieškinys dėl tėvystės nustatymo turi būti patenkintas. Atsakovas bendravo, gyveno kartu su ieškove, tai patvirtina jo paties apklausos protokolas. L. J. tai irgi patvirtino. K. J. padarytas 100 eurų pavedimas 2019 m. balandžio mėn. taip pat rodo, kad atsakovui ir atsakovo mamai A. S. apie mergaitę žinoma ir jie ją pripažįsta. Netikėti šiais įrodymais nėra pagrindo. Prašo tenkinti ieškinį, nustatyti tėvystę. Nustačius tėvystę, priteisti išlaikymą vaikui ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovės K. J. mama. Dukrai buvo 17 m., kai ją išleido į užsienį kartu su atsakovu, kuris patikino, kad rūpinsis ir prižiūrės ieškovę. Kai duktė išvyko, po kiek laiko paskambino ir pranešė, kad laukiasi. Galvojo ir dėl nėštumo nutraukimo, tačiau atsakovas buvo prieš, prašė, kad jie leistų susilaukti vaiko, žadėjo už tai mašiną atiduoti. Iš užsienio duktė grįžo pas atsakovo mamą, nes tuo metu jie įrenginėjo butą, kad duktė turėtų kur su vaiku ir atsakovu gyventi. Duktė su atsakovu pirkinėjosi į tą butą baldus. Jie spaudė, kad reikia rūpintis ir kraiteliu vaikui. Atsakovas žadėjo viskuo pasirūpinti. Jie lankė dukrą bute ir matė, kad atsakovo vis nėra, maisto irgi nėra. Dėl to priekaištavo atsakovui. Vieną dieną rado dukrą vieną bute. Vyras vyko pas atsakovo tėvų, bet durų niekas neatidarė. Norėjo su atsakovu pabendrauti, bet nepavyko. Atsakovas grasino, dėl ko kreipėsi į policiją. Viskas vyko iki vaiko gimimo. Kai gimė mergaitė, bandė ieškoti atsakovo. Atsakovas pats paskambino, paklausė, kas gimė, pasiteiravo, ar galėtų atvykti. Žino, kad atsakovas buvo atvykęs į ligoninę. Daugiau ji jo nėra mačiusi, kontakto su juo neturi. Kai buvo užsienyje, duktė rašė ir skambino per skype, kalbėdavosi kartu su atsakovu. Atsakovas dalyvaudavo šeimos šventėse. Ji su vyru spaudė atsakovą, kad reikia dirbti, rūpintis vaiku ir ieškove, nes ji net mokslų nėra baigusi. Dukra su anūke yra jų priežiūroje, padeda viskuo, veža maistą, padeda mokesčius susimokėti. Dukrai nupirko automobilį, perka degalus, draudimą.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ieškovės tėvas. Duktė draugą L. susirado ir paprašė leisti jai išvykti kartu su juo į užsienį. Jie buvo susitikę su atsakovu, jis prisiėmė atsakomybę ir jie dukrą išleido. Po kiek tai laiko žmona pasakė, kad duktė laukiasi. Duktė su atsakovu grįžo į Lietuvą. Buvo pas atsakovą, paskui grįžo pas jų. Galvojo, kad vaikai kartu gyvens. Po to jis pamatė, kad atsakovui duktė nereikalinga. Jis bandė su juo pasikalbėti, bet atsakovas pasakė, kad jam vis tiek. Atsakovas žadėjo mašiną atiduoti, kad tik jie atsakovo nepultų. Telefonu taip pat bandė su atsakovu kalbėtis, bet atsakovas jam sakė, kad jie nieko neįrodys, kad jis vaiko tėvas. Jis matė, kad duktė bendravo, draugavo kartu su atsakovu, miegojo. Kai gimė, atsakovas ligoninėje apsiverkė. Jis buvo nuvykęs pas atsakovo mamą, matė atsakovą, bet jis užtrenkė jam duris. Vėliau atsakovo mama durų iš viso neatidarė. Duktė su vaiku gyvena atskirai nuo jų. Jie padeda dukrai: maistą perka, padeda sumokėti mokesčius. Duktė viena neišgyventų.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamuosius bei teismo posėdžius neatvyko, jam adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai, informuojantys apie posėdžių vietą ir laiką įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir -CPK 130 straipsnis), po atsakovo paieškos ir duomenų apie jo buvimo vietą nenustatymą.

Atsakovas 2019-01-10 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijoje deklaravo išvykimą į JAV, nurodydamas, kad išvykimo data 2019-01-12. Iki tol jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota pas mamą (duomenys neskelbtini). Į teismo paklausimą, JAV ambasada pranešė, kad informacijos apie atsakovą neturi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad atsakovas 2019-03-31 baustas administracine tvarka Kretingoje už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas, vykdydamas atsakovo paiešką, lankėsi trečiojo asmens A. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuri pranešė, kad atsakovo nuo 2019 m. balandžio mėn. nėra mačiusi, mano, kad jis išvyko pas tėvą į Švediją. Pakartotinai A. S. policijai nurodė, kad su sūnumi telefonu kalbėjosi gegužės mėn., nei jo, nei vyro jokių kontaktų ji neturi.

Įstatymas įpareigoja teismą imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šalims įstatymas numato pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Iš surinktų duomenų teismas daro išvadą, kad atsakovui apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą greičiausiai yra žinoma ir jis vengia bylos proceso: ieškovė jam apie tai buvo užsiminusi, atsakovas iš gyvenamosios vietos išsideklaravo, kai vaikas jau buvo gimęs ir ieškovė ketino kreiptis į teismą dėl išlaikymo, melagingai nurodydamas apie išvykimą į JAV 2019-01-12, kai tuo tarpu dar 2019-03-31 buvo Kretingoje, atsakovo mamos (trečiojo asmens) žinojimas apie bylos esmę ir jos nagrinėjimą, ir bendravimas su atsakovu telefonu po policijos pareigūnų apsilankymo, vykdant atsakovo paiešką. Procesiniai dokumentai ir šaukimai atvykti į parengiamuosius bei teismo posėdžius jam įteikti tinkamai, CPK leidžiama, nustatyta tvarka, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų atsakovas nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, jos atstovas sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, kad pateikė visus įrodymus, teismas išnaudojo visas galimybes informuoti atsakovą apie jo pareigą dalyvauti teismo posėdyje, bet teismo taikytos priemonės nebuvo rezultatyvios: 2019-04-01 nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, tačiau byloje gauti policijos pranešimai, informuojantys, kad atsakovas galimai yra išvykęs į užsienį (Švediją) ir nėra galimybės nustatyti jo buvimo vietos. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 388 straipsnio 2 dalis).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-03-02 pateikė išvadą Nr. 5SD-905, kurioje nurodė, kad rengiant išvadą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2019-02-26 lankėsi K. J. bei jos dukros E. J. gyvenamojoje vietoje ir vertino jų buities bei gyvenimo sąlygas. E. J. gyvena kartu su savo motina K. J. dviejų kambarių bute, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, reikalingos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Bendraujant su K. J., moteris pažymėjo, jog rūpintis naujagime dukra visokeriopai padeda jos tėvai, o vaiko tėvas L. S. dukra nesirūpina, nesidomi, išlaikymo jai neteikia. Vaiko teisių apsaugos skyrius pažymi, jog neturi duomenų apie K. J. asmeninius bruožus, moralines bei dorovines savybes, kurios turėtų neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Susisiekti su L. S. ir išklausyti jo nuomonę dėl K. J. ieškinyje pateiktų reikalavimų Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nepavyko. Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintais vaiko teisių apsaugos ir gynybos principais bei vertindamas turimą informaciją, daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko E. J. tikrosios kilmės nustatymas visiškai atitiks vaiko interesus, o E. J. gyvenamosios vietos su jos motina K. J. nustatymas bei išlaikymo E. J. iš jos tėvo priteisimas po 215,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai K. J., neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 8 nurodyta, kad jos motina yra K. J., duomenų apie tėvą nėra. Ieškovė teigia, kad atsakovas L. S. yra E. J. biologinis tėvas, su kuriuo ji metus draugavo, taip pat kartu kurį tai laiką gyveno užsienyje Olandijoje, atsakovo mamos (duomenys neskelbtini) ir savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Byloje DNR ekspertizė, su kuria ieškovė sutiko ir prašė ją atlikti, nebuvo paskirta ir atlikta, po paieškos veiksmų, nesuradus atsakovo.

Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Šiuo atveju DNR ekspertizė byloje neatlikta dėl objektyvių priežasčių, nesuradus ir nenustačius atsakovo buvimo vietos. Ieškovė teismui paaiškino apie bendro gyvenimo aplinkybes su atsakovu, taip pat pateikė fotonuotraukas su atsakovu, du mokėjimo pavedimus ieškovei 2019-02-05 150,00 Eur ir 2019-04-26 – 100, 00 Eur, kurių mokėtoja atsakovo mama A. S., vienu atveju mokėjimo paskirtyje nurodė „N. L. E. elementai“. Teismui pareikalavus, policijos įstaiga pateikė medžiagos Nr. M-1-01-81041-18 kopijas, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K. J. pareiškimą dėl atsakovo L. S. veiksmų, iš kurios matyti, kad ieškovės nurodytas aplinkybes apie bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą patvirtino ir pats atsakovas. Ieškovės tėvai, apklausti kaip liudytojai byloje, taip pat teismui nurodė aplinkybes apie bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą, planus ateičiai, būsto įsirenginėjimą (apstatymą baldais). Netikėti šiais visais įrodymais teismas neturi pagrindo.

Atsakovo veiksmai dėl gyvenamosios vietos išsideklaravimo ir nurodymas, jog išvyksta į JAV, kai tuo tarpu ir toliau buvo Kretingoje, atsakovo mamos žinojimas apie bylą ir tuo pat metu bendravimas su atsakovu, policijos pareigūnų paieškos vykdymo procese, teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas žinojo apie bylos procesą ir vengė jame dalyvauti, tokiu būdu patvirtindamas ieškovės nurodytų aplinkybių tikrumą.

Kadangi teisme ištirtos aplinkybės patvirtina ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą iki vaiko gimimo, yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti atsakovą L. S. nepilnamečio vaiko E. J. tėvu, o E. J. jo dukra.

Nustačius tėvystę (išnagrinėjus bylą), atsakovo byloje paskelbta paieška nutraukiama.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė ieškinyje rašė, kad prašys nustatyti dukters E. J. gyvenamąją vietą su ja, bet prašymuose šio reikalavimo nenurodė. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Pagal bylos duomenis nepilnamečio vaiko tėvai – ieškovė ir atsakovas yra nesusituokę ir gyvena skyrium. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. J. bei nepilnametė E. J. gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančiame bute. Ieškovės ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametė šalių duktė gyvena su ieškove, kuri rūpinasi vaiku, prižiūri ir išlaiko dukrą nuo pat jos gimimo, o atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui gyventi, augti ir vystytis, ką patvirtina buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina K. J. neprieštarauja vaiko interesams.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės nekilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis dukra ar elgiasi priešingai vaiko interesams nėra, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 2.14 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 215,00 Eur kas mėnesinį, mokant periodinėmis išmokomis, kol dukra sulauks pilnametystės. Nurodo, kad dukrą jai padeda išlaikyti tėvai, kurie perka maistą, padeda sumokėti mokesčius, perka malkas šildymui, sumoka jos mašinos draudimą, nuperka degalus, nes ji nedirba, augina vaiką ir gauna tik socialinę pašalpą 219,00 Eur (2019 m. sausio mėn. išmokos dydis buvo 183,23 Eur) bei vaiko pinigus – 50, 00 Eur. Su vaiku ieškovė gyvena viena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) mieste, Kretingos rajone. Ieškovė 2018 m. rugsėjo mėn. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos suaugusiųjų IV klasėje ir šiuo metu turi vidurinį išsilavinimą. Ieškovė turi 1998 m. laidos automobilį Opel Tigra ir nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame ir gyvena su dukra.

Duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas byloje nėra (ieškovė jų neturi ir nežino, Sodros duomenų bazėje apie atsakovo darbo vietą nėra). Pagal policijos pateiktus duomenis atsakovas turi turtą - automobilį BMW, kito nekilnojamo turto neturi, Lietuvoje yra dirbęs tik keletą mėnesių 2013 m. (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys). Bylos eigoje surinkti duomenys (trečiojo asmens A. S. paaiškinimai policijai) rodo, kad atsakovas gali būti užsienyje. Nesant duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, pastarasis turi galimybę dirbti ir gauti pajamas.

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios reikalingos vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 555,00 Eur (kas prilygsta 430,00 Eur pagal iki 2019 m. pradžios galiojusią mokesčių sistemą). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog 1 MMA išlaikymo dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą vaikui, tačiau kiekvienu atveju teismas priteistino išlaikymo dydį nustato, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 215,00 Eur, t. y. puse MMA išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Visų pirma atsižvelgtina į vaiko poreikius. Ieškovė dukters poreikių nedetalizavo. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti ir nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Iš ieškovės paaiškinimų ir gaunamų pajamų, teismas mato, kad patenkinti būtiniausius vaiko fiziologinius poreikius, ieškovei padeda jos tėvai. Tuo tarpu būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti tenkinami ne tik poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, bet ir saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, apie ką ieškovė net neužsiminė, galimai nesant tam pajamų, bet šie poreikiai vaikui yra būtini ir su vaiko amžiumi tik didės.

Teismas, atsižvelgdama į ieškovės argumentus, į tai, kad ji viena augina vaiką be atsakovo pagalbos ir jai tenka visa kasdieninė vaiko priežiūros našta, taip pat į vaiko amžių, aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie specialius šalių dukters poreikius bei tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka šalių nepilnametės dukters poreikius ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai, todėl priteistinas iš atsakovo. Teismas vertino ne tik tai, kad atsakovas galimai nedirba ir neturi turto, bet ir tai, kad ieškovei dar laukiantis vaiko nesiėmė priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (grįžus iš užsienio į Lietuvą 2018 m. vasarą jis nedirbo ir iš viso Lietuvoje yra dirbęs tik 2013 m. keletą mėnesių).

Išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019-02-08. Kadangi atsakovo mama 2019-02-05 pervedė ieškovei 150,00 Eur, nurodydama, kad tai išlaikymas vaikui nuo atsakovo, iš priteistos išlaikymo už vasario mėn. sumos, šios gautos lėšos išskaičiuotinos.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė 2019-11-21 pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 263,50 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba šioje byloje, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Byloje visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista: 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 58 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, viso 208 Eur., taip pat procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, sudarančios 16,60 Eur sumą ir 263,50 Eur už ieškovei advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo, šaukimai į posėdžius buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, sprendimas už akių taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Nustatyti ir pripažinti, kad L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)) tėvas, o E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 8 d. iki E. J. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš 2019 m. vasario mėn. išlaikymo sumos išskaičiuoti atsakovo sumokėtus 150,00 Eur.

Paskirti vaiko motiną K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 224,60 Eur (du šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660)

Priteisti iš atsakovo (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 263,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 50 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Nutraukti atsakovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paiešką, pranešant apie tai paiešką vykdančią instituciją - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą.

Įteikti atsakovui L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą viešo paskelbimo būdu.

Išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.