Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nukentėjusiajam L. A., jo atstovei advokatei V. G., kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui M. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., teistas: 2009-06-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 265 str. 1 d. - 65 MGL bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. 2015 m. birželio 30 d. apie 00.30 val. priėjęs prie gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., stovėjusio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo L. A., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu trenkė į automobilio vairuotojo durelių stiklą, taip jį išdaužydamas, ko pasėkoje dūžtančio stiklo šukės L. A. padarė odos nubrozdinimą kaktoje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, abiejų ragenų erozijas, lydimas potrauminio ūmaus dešinės akies ragenos ir junginės uždegimo, sutrikdžiusio jo sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t. y. tokiais savo veiksmais D. B. sukėlė L. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad birželio 30 dieną pas jį po 24 valandos atvažiavo E. R., automobilį pastatė prie Žaliosios gatvės, rankinę paliko automobilyje, jie atsisėdo ant laiptų už 10 metrų nuo automobilio parūkyti. Baigiant rūkyti prie E. automobilio iš kitos pusės privažiavo automobilis ir sustojo važiuojamoje dalyje, per vidurį gatvės. Jam tai sukėlė įtarimą. E. automobilis buvo neužrakintas, todėl po 5 sekundžių nuėjo paklausti ,,ką tu čia veiki“. Vairuotojo nepažino. Priėjus apie pusę metro nuo automobilio vairuotojo durelių, langui esant per sprindį pravertam, vairuotojas bandė suduoti durimis, jis, gindamas su delnais, į stiklo kraštą smūgiuodamas atsirėmė ir stiklas sudužo. Jam (kaltinamajam) jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Durys nuo smūgio užsidarė ir vairuotojas, nė žodžio nepasakęs, nuvažiavo, o jis grįžo pas E.. Po to, kas įvyko, pagalvojo, kad tai galėjo būti buvęs E. vaikinas, nes ji sakė, kad jis (E. vaikinas) jos negali pamiršti. Kokiu automobiliu jis važinėjo, nežinojo, E. apie tą automobilį nieko nesakė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nesijaučia kaltas. E. jam sakė, kad jis (E. vaikinas) atsiims kaltinimus, jei ji grįžtų pas jį (E. vaikiną) ir nutrauktų santykius su juo (kaltinamuoju). Tuo metu su juo (vaikinu) E. apie pusmetį santykius buvo nutraukusi. Po to, kai susipažino su byla, pakabino skelbimą apie asmenis, mačiusius įvykį, į kurį atsiliepė vyriškis, kuris pasakė, kad išgirdo dūžį, matė jį (kaltinamąjį) nueinantį ir nuvažiuojantį automobilį. Paties įvykio šis liudytojas nematė, jis (kaltinamasis) įvykio metu, žmogaus praeinančio su šunimi, nematė. Skelbimo iš karto po įvykio nepakabino, nes manė, kad policija padės ir geriau išsiaiškins aplinkybes.

Iš nukentėjusiojo L. A. parodymų matyti, kad iki įvykio su E. 3-4 valandas kalbėjo telefonu, aiškinosi santykius, ji pasakojo, kad su D. išsiskiria. Norėdamas patikrinti jos versiją nuvažiavo prie namo, kur B. gyvena, sustojo apie 1 metro atstumu nuo E. mašinos, po kelių sekundžių pamatė juos, B. nubėgo, pasiėmė lazdą iš E. automobilio ir pribėgęs išdaužė jo automobilio stiklą, šukės sužeidė akis, veidą. Tuomet jis iš karto nuvažiavo tolyn, stovėdamas variklio nebuvo išjungęs. Važiavo į Klinikas, su viena akimi beveik nematė, po įvykio negalėjo dirbti, išvažiuoti į kelionę verslo reikalais, dėl to patyrė moralinę traumą. Dokumentų dėl kelionės neturi, tarėsi važiuoti padangų pirkti telefonu. Negalėjo vairuoti, negalėjo pasirodyti verslo partneriui su sužalojimo žymėmis. Akis tik per mėnesį atsistatė, vairuoti negalėjo. Patyrė žalą dėl stiklo įdėjimo, salono valymo, pirko vaistus. Viskas vyko staigiai, automobilio durys buvo uždarytos, jų atidaryti neketino, nes B. su lazda atbėgo, automobilio langas taip pat nebuvo pravertas.

Iš liudytojos E. R. parodymų matyti, kad ji atvažiavo pas D. B. apie 24 valandą su mamos mašina Mercedes Benz. Jis pasitiko ją prie Žaliosios gatvės, pasakė kur pastatyti mašiną. Berūkant 5 minučių bėgyje pamatė atvažiuojantį automobilį BMW, kuris sustojo prie pat jos mašinos, kuri buvo neužrakinta. Jie nuo privažiavusio automobilio buvo 15-20 metrų. Ji kilo mintis, kad jos buvęs draugas atvažiavo, tačiau to D. nesakė. D. ėjo link tos mašinos, ji liko ir stebėjo kaip D. priėjo iš vairuotojo pusės, išgirdo dūžtančio stiklo duslų garsą, po to automobilis BMW nuvažiavo. Įtarė, kad čia L.. Automobilis sustojo šalia jos automobilio, todėl sukėlė įtarimą. Po to mamai skambino, buvo pasimetusi, šoke. Nuvažiavo pas mamą, o paskui ji ją atgal parvežė. Kol važinėjo, tą pačią naktį, nukentėjusysis jai rašė, skambino. Įvykis apie pusę pirmos nakties įvyko. Dėl ko nukentėjęs buvo atvažiavęs tą naktį, nesiaiškino. Automobilyje jokių įrankių nesivežioja, mama su ta mašina važinėja, tik jai kartais leidžia pavažiuoti. Girdėjo, kad nuvažiuodamas automobilis BMW labai stipriai „spaudė gazą“. Kai po įvykio buvo pas nukentėjusįjį atvažiavusi paklausti ko jis nori, jis sakė, kad jei nori, kad D. nieko nebūtų, turi grįžti pas jį.

Iš liudytojos R. R. parodymų matyti, kad kaltinamasis draugauja su jos dukra, apie įvykį smulkiai sužinojo vėliau. Tą dieną dukra E. apie 22 valandą pasakė, kad važiuoja pas D. į Garliavą pasikalbėti. Apie 24 valandą paskambino ir pasakė, kad L. atvažiavo į Garliavą jos ieškoti. E. grįžo namo automobiliu ir ji ją vėl nuvežė į Garliavą, tiksliai vietos nežino, o pati automobiliu grįžo namo. L. kitą dieną paskambino, jis apie tą įvykį nieko nesakė, jo prašė nekenkti E.. Jis sakė jai nekenks, o va D., ir nutylėjo. Tuo kalba pasibaigė. Po dviejų mėnesių sužinojo, kad tas mašinos stiklas sudužo. L. persekiojo E., niekaip nenutraukė draugystės, nors jam buvo aiškiai pasakyta. Mašinoje jokių įrankių, lazdų, pagalių nesivežiojo.

Iš liudytojo M. G. parodymų matyti, kad kaltinamojo nepažįsta, jokių ryšių su juo neturi. Gruodžio pradžioje pamatė prie namo skelbimą, ar kas matė įvykį. Perskaitęs nuėjo į gretimą namą pas tą žmogų. Birželio gale, eidamas namo po 24 valandos vakaro iš draugo, išgirdo panašų į stiklo dūžį, pamatė, kad staiga pro jį nuvažiuoja automobilis, po kiek laiko pamatė vyruką, einantį link merginos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, pro 7 A praeina. Buvo apie 20-30 metrų nuo nuvažiavusio automobilio. Automobiliui nuvažiavus, vaikinas rankose, kai ėjo link merginos, nieko neturėjo. Automobilis švietė į jį šviesomis. Girdėjo trenksmą, dūžį, matė automobilį nuvažiuojantį ir vaikinuką, einantį į kitą gatvės pusę link merginos. Mergina buvo toj pusėj kur jis ėjo. Žaliosios gatvės dešinėje pusėje automobiliai važiuoja, o kairėje automobilius stato. Lempos nuvažiavusio automobilio degė visą laiką kol ėjo, aiškiai kaltinamojo silueto nematė. Gatvė buvo apšviesta. Prieš dūžį vaikino nematė. Šukių pažiūrėti nebuvo priėjęs. Kaltinamasis apsirengęs tamsiai buvo, ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Kai nuėjo pas kaltinamąjį, papasakojo, kad ėjo tuo metu gatve ir matė sidabrinį BMV nuvažiuojantį.

2015-06-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota pirminiai L. A. parodymai bei įvykio vietos, esančios adresu: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) yra raudonų plytų elektros skydinė, tie kuria gatvėje įvyko įvykis. Grumtynių pėdsakų nepastebėta, vaizdo fiksavimo kamerų nėra, liudytojų nerasta. Apgadintas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su išdaužytu vairuotojo durelių stiklu, automobilis patrauktas iš įvykio vietos. Neužfiksuota, kad įvykio vietoje rasta stiklo duženos. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, pridėtos fotolentelės. Fotolentelėse užfiksuotas bendras automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdas. Taip pat matyti, kad visiškai išdaužtas vairuotojo pusės priekinių durelių stiklas (b. l. 1-2, 10-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1753/15(02) patvirtina, kad L. A. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, abiejų ragenų erozijos. Sužalojimus lydėjo išsivystęs potrauminis dešinės akies ūmus ragenos ir junginės uždegimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-06-30 bukabriauniais ir aštriabriauniais daiktais, galimai, dužusio stiklo šukėmis. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akies ragenos erozijų, lydimų potrauminio ūmaus dešinės akies ragenos ir junginės uždegimo L. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo D. B. kaltė dėl jam pareikštų kaltinimų įrodyta.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje neįvardinti šio nusikaltimo padarymo motyvai, bet teismų praktikoje laikoma, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl asmeninių priežasčių. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad automobiliui BMW privažiavus prie automobilio, kuriuo atvyko E. R., ir sustojus, jis priėjo prie pat automobilio ir smūgiuodamas rankomis į automobilio durelių stiklą, uždarė vairuotojo atidaromas dureles. Tačiau šios kaltinamojo versijos nepatvirtina surinkti įrodymai byloje ir teismas ją vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jeigu stiklas po kaltinamojo smūgio būtų dužęs durelėms esant atidarytoms, dalis duženų turėjo iškristi ant gatvės, tačiau iš įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų matyti, kad įvykio vietoje jokių pėdsakų neužfiksuota. Iš to seka, kad visos stiklo duženos po smūgio sukrito į automobilio saloną, o tai reiškia, kad į stiklą buvo smūgiuota automobilio durelėms esant uždarytoms. Be to, nei vienas iš apklaustų asmenų negirdėjo uždaromų automobilio BMW durelių garso, o girdėjo tik dūžtančio stiklo garsą, kas patvirtina nukentėjusiojo versiją, kad durelės nebuvo atidarytos. Kadangi kaltinamasis, išdaužęs, jo teigimu, rankomis, automobilio stiklą, visiškai nebuvo sužalotas, įvertinus automobilio stiklo tvirtumą, darytina išvada, kad stiklą jis išdaužė ne rankomis, o panaudojęs nenustatytą daiktą.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo kas sėdi automobilyje, tačiau šią jo versiją paneigia tiek objektyvi įvykių eiga, tiek E. R. parodymai, iš kurių matyti, kad privažiavus automobiliui BMW jai kilo mintis, jog čia gali būti nukentėjęs L. A., o automobiliui nuvažiuojant ji įtarė, kad čia buvo L.. Iš paties L. A. parodymų matyti, kad jie bendravo kelis metus ir jis ne kartą automobiliu yra atvežęs E. R. į šią vietą, iš to seka, kad E. R. gerai žinojo, kokiu automobiliu važinėja L. A.. Įvertinus nedidelį atstumą, kuriuo nuo nukentėjusiojo automobilio ji buvo su kaltinamuoju, į tai, kad nors buvo tamsus paros metas, tačiau gatvė buvo apšviesta, įvykių seką, t. y. kad kaltinamasis vienas, o ne kartu su E. R., iš karto priėjo prie atvažiavusio automobilio agresyviai nusiteikęs aiškintis jo sustojimo toje vietoje priežastį, o ne siekdamas apsaugoti E. R. automobilį ar jame buvusį turtą, t. y. užrakinti automobilį, kuriuo atvažiavo E. R., darytina išvada, kad kaltinamasis, eidamas link automobilio BMW, žinojo, jog juo atvažiavo būtent nukentėjęs ir siekė su juo išsiaiškinti savo asmeninius santykius.

Aukščiau paminėti kaltinamojo veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai neadekvatūs situacijai, priešiški visuomenės rimčiai ir tvarkai, prieštaraujantys priimtoms visuomenės moralės normoms, demonstruojantys visuotiniai priimtinų elgesio normų ignoravimą, demonstratyviai pažeminantys ne tik nukentėjusįjį, bet ir parodantys nepagarbą kitiems tiesiogiai konfliktą mačiusiems asmenims, t. y. liudytojui M. G..

Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, kai ji padaryta tokioje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002 „Teismų praktika“ Nr. 18).

Konstatuotina, kad kaltinamasis D. B., elgdamasis įžūliai, veikdamas neapibrėžta tiesiogine tyčia, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. 2015 m. birželio 30 d. apie 00.30 val, priėjęs prie gatvėje stovėjusio automobilio BMW, kuriame sėdėjo L. A., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu trenkdamas į automobilio vairuotojo durelių stiklą jį išdaužė, ko pasėkoje dūžtančio stiklo šukės L. A. padarė odos nubrozdinimą kaktoje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, abiejų ragenų erozijas, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Šios aplinkybės įrodytos nukentėjusiojo L. A. parodymais, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme.

Kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, galėdamas ir turėdamas numatyti savo veiksmų pasekmes (smūgiuodamas į stiklo kraštą), krisdami išdužusio automobilio stiklai nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus kaktoje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, abiejų ragenų erozijas. Sužalojimus lydėjo išsivystęs potrauminis dešinės akies ūmus ragenos ir junginės uždegimas ir šis sužalojimas padarytas vienmomentiškai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktas), taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tiesiogine tyčia, jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes.

Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamasis ne tik sužalojo nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo D. B. nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę D. B. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. B. anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 67, 68, 71-75), dirbantis (t. 1. b. l. 78-79), administracine tvarka baustas 11 kartų (t. 1, b. l. 62-64), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektorių stacionaruose nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 57, 59), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 61). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. B. yra teisiamas antrą kartą, dirbantis, jam parinktinos laisvės apribojimo bausmės, bausmės dydį nustatant mažesnę, nei sankcijos vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis L. A. pareiškė 1500 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 210 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 4-8).

Iš 2015-12-14 nukentėjusiojo L. A. pateikto civilinio ieškinio matyti, kad jis prašo iš D. B. priteisti 210 Eur turtinės žalos ir 1500 EUR neturtinės žalos. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos: 40 Eur automobilio BMW šoninių durelių stiklas, 30 Eur šio stiklo įdėjimas, 80 Eur salono valymas nuo smulkių stiklo šukių, 60 Eur kainavo akių gydymui skirti vaistai. Nurodo, kad iš viso turtinę žalą sudaro 210 Eur. Turtinei žalai įrodyti pateikė vaistų pirkimo kvitus (8,59 Eur ir 16,88 Eur) (t. 2, b. l. 34). Neturtinės žalos dydį motyvuoja tuo, kad patyrė stiprų emocinį šoką, akių skausmą, patyrė nepatogumus, nes dirba direktoriumi įmonėje, todėl kurį laiką negalėjo dirbti kompiuteriu, bendrauti su klientais. Kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Turtinė žala yra įrodyta pateiktais į bylą dokumentais, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai nukentėjusiojo patirtos išlaidos už gydymui skirtus vaistus, iš viso 25,47 Eur, už pirktą automobilio stiklą, jo įdėjimą ir automobilio valymą, iš viso 150 Eur. Nukentėjusysis L. A. pateikė įrodymus, pagrindžiančių civilinį ieškinį, turtinei žalai atlyginti 175,47 Eur. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi nurodyta žala atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų (CK 6.245 str. 4 d.).

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis L. A. prašo priteisti iš kaltinamojo D. B. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis, be abejonės, patyrė dvasinius išgyvenimus. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie liekamuosius nukentėjusiojo patirtų sužalojimų reiškinius. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, D. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam L. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Patirtų sužalojimų gydymas užtruko, todėl nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės.

Įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį – turi finansinių įsipareigojimų (paėmęs dvi paskolas t. 1, b. l. 101-123) nukentėjusiajam priteistinas 750 Eur neturtinės žalos atlyginimas, toks dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, ir atitinka teismų praktiką.

Nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 827663 - 500 Eur (t. 2, b. l. 13) už dokumento – civilinio ieškinio surašymą. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo dokumentu, pripažintina, kad teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Šios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1 d., 2 d. 2 p., 6 d. 1 p., 2 p., paskirti įpareigojimus:

nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo L. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 175,47 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 47 cnt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo L. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiojo L. A., gim. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš D. B., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.