Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr.1A-668-238/2012

Teisėjas R. Juodis Teisminio proceso Nr. 1-20-3-00001-2012-2

2012 m. spalio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, išteisintajam G. P., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajam T. M., jo atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį (2011 m. spalio 22 d. ir 2011 m. gruodžio 3 d. veikos), nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Iš T. M. priteista G. P. 1200 Lt už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, tai yra tuo, kad 2011-10-22 (duomenys neskelbtini) salėje vykusiame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) neoficialiame susitikime, kuriame dalyvavo 20 klubo narių, viešai žodžiu apšmeižė T. M. pareikšdamas, kad jis yra „svolačius, durnelis, vagis, aferistas, padirbinėja dokumentus, padirbinėja parašus“, todėl G. P. kreipsis į prokuratūrą ir viską įrodys.

Be to, G. P. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, tai yra tuo, jog 2011-12-03 neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narių susirinkime, svarstant T. M. pašalinimo iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narių klausimą, viešai žodžiu apšmeižė T. M. susirinkime informuodamas, kad jis kaltinamas tuo, jog: 1) piktnaudžiauja klubo nario teisėmis keldamas intrigas ir šmeiždamas kitus klubo narius; 2) nesilaiko klubo įstatų, susitarimų, laiko save aukščiau kitų klubo narių; 3) organizuoja klubo plotuose komercines medžiokles, interneto portalo (duomenys neskelbtini) nariams savavališkai nustatydamas svečio mokestį; 4) kontrolės komisijos nustatyti faktai, kad klastojo klubo narių parašus, dokumentus, tuo galimai pasisavindamas klubo lėšas; 5) reikalavo klubo narius suregistruoti bokštelius, tuo apribodamas klubo narių teises naudotis medžioklės plotais; 6) terorizuodamas savo kaimynus formuoja neigiamą nuomonę apie medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) ir visus medžiotojus apskritai.

Be to, motyvuodamas nuosprendžio dalį dėl kaltinimo 2012-12-03 padarius nusikalstamą veiką, teismas sprendė, jog minimą dieną įvykusiame neeiliniame visuotiniame klubo narių susirinkime išteisintasis, pristatydamas antrą darbotvarkės klausimą dėl T. M. pašalinimo iš klubo narių, nepadarė nusikalstamos veikos (šmeižimo), nes G. P. veiksmuose nebuvo būtino objektyviosios pusės požymio - informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog pagal Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 7 p. asociacijos įstatuose turi būti nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) įstatuose numatyta, kad jo teisinė forma yra asociacija (Įstatų 1.1 p.). Įstatų 4.2. p. numatyta, kad klubo narius šalina Klubo visuotinis narių susirinkimas slaptu balsavimu, išskyrus tuos atvejus, kai šie Įstatai numato kitaip. Taigi, įvertinus Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 7 p. bei Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) įstatų 4.2. p., matyti, kad nario pašalinimas iš klubo narių yra visuotinio klubo narių susirinkimo kompetencija. Dėl to pirmosios instancijos teismas visuotiniame klubo narių susirinkime pristatant klubo nario pašalinimo iš klubo narių klausimą G. P. pagarsintų nukentėjusiojo T. M. pašalinimo iš klubo narių pagrindų nelaikė tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Visuotinio klubo narių susirinkime pristatant klubo nario pašalinimo iš klubo narių klausimą išteisintojo G. P. pagarsinti nukentėjusiojo T. M. pašalinimo iš klubo narių pagrindai rodo, jog buvo siekiama įstatų nustatyta tvarka visuotiniame klubo narių susirinkime, kuriam pagal kompetenciją priklauso spręsti klubo nario pašalinimo klausimą, civilizuotai išsiaiškinti tiesą ir priimti šiuo klausimu vienokį ar kitokį sprendimą, t. y. pristatydamas darbotvarkės klausimą, išteisintasis neturėjo tikslo apšmeižti nukentėjusįjį, o tik pagarsino darbotvarkės klausimu visiems iš anksto žinomą informaciją, dėl kurios klubo nariai balsuodami turėjo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Atsikirtimais į apeliacinį skundą išteisintasis G. P. prašo nuosprendžio nekeisti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BPK 305 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 3) įrodymų įvertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai G. P. dėl kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Teismas nuosprendyje išdėstė teismo nustatytas aplinkybes, įrodymų įvertinimo motyvus, teismo išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad šmeižimas pagal BK 154 straipsnį - tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo.

Paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, t. y. skleidžiama informacija turi būti žinomai melaginga.

Šioje byloje nukentėjusysis išteisintąjį kaltino tuo, jog jis 2011-10-22 (duomenys neskelbtini) salėje vykusiame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) neoficialiame susitikime, kuriame dalyvavo 20 klubo narių, viešai žodžiu apšmeižė apeliantą pareikšdamas, kad jis yra „svolačius, durnelis, vagis, aferistas, padirbinėja dokumentus, padirbinėja parašus“, todėl G. P. kreipsis į prokuratūrą ir viską įrodys. Privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde nurodyta, jog G. P. apšmeižė T. M. 2011-10-22 (duomenys neskelbtini) salėje vykusiame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) neoficialiame susitikime, tačiau apylinkės teismas, nustatęs, jog tą dieną minėtoje vietoje vyko medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) neeilinis susirinkimas, G. P. pasisakymų nevertino, nes sprendė, jog šie G. P. pasisakymai išeina už bylos nagrinėjimo teisme ribų.

Kolegija pažymi, jog privatus kaltintojas skunde turi išsamiai nurodyti nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, esmines faktines aplinkybes (vietą, laiką, padarinius ir pan.). Esminių faktinių aplinkybių nurodymas privataus kaltinimo skunde, kaip ir kaltinamajame akte, užtikrina kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai - teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Kaltinamojo teisę į gynybą taip pat užtikrina normos, nustatančios bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255-256 str.). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255 - 256 straipsnių prasme yra kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Aiškinant BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, teismas, priimdamas nuosprendį, turi įgaliojimus savo iniciatyva tik patikslinti privataus kaltinimo skunde nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau ne iš esmės jas pakeisti.

Privatus kaltintojas, skunde apibrėždamas nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodė, kad jis buvo apšmeižtas 2011-10-22 vykusiame neoficialiame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) susitikime. Šios pozicijos privatus kaltintojas nuosekliai laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, pateikdamas paaiškinimus. Apeliantas, atsakydamas į G. P. gynėjo klausimą, kada tiksliai (prieš 2011-10-22 neeilinį visuotinį narių susirinkimą ar jo metu) kaltinamasis išsakė frazes, kurios, privataus kaltintojo vertinimu, jį šmeižia, aiškino, jog „šmeižtas buvo išsakytas prieš susirinkimą, tai nebuvo tikslo protokoluoti“ (t. 2, 24 b. l.). Taigi privatus kaltintojas tiek skunde, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nurodydamas 2011-10-22 neva padarytos nusikalstamos veikos (šmeižimo) laiką, jį nurodė labai konkrečiai. Privataus kaltintojo teigimu, tai buvo padaryta neoficialiame medžiotojų klubo narių susitikime, prieš tą pačią dieną vykusį medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) neeilinį visuotinį klubo narių susirinkimą, kuriame turėjo būti svarstomas kaltinamojo pašalinimo iš klubo klausimas. Kolegijos nuomone, dėl to nėra pagrindo manyti, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas buvo apibrėžtas tik konkrečia diena.

Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra esminė faktinė aplinkybė ir svarbus veikos objektyvusis požymis, kurio savo iniciatyva, nesant privataus kaltintojo prašymo, bylą nagrinėjantis teismas pakeisti negali (BPK 255-256 str.). Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė aplinkybę, to beje apeliaciniame skunde neginčija ir apeliantas, kad jeigu kaltinamasis galimai ir padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių, galimai žeminančiai atsiliepdamas apie nukentėjusįjį, tai buvo padaryta 2011-10-22 (duomenys neskelbtini)salėje vykusiame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) neeiliniame visuotiniame narių susirinkime, svarstant G. P. pašalinimo iš klubo narių klausimą. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą (2009-06-25 Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalga).

Taigi, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo jokios galimybės pakeisti skunde nurodyto tikslaus nusikaltimo padarymo laiko, konstatuodamas, kad G. P. aptariamą veiką padarė ne skunde nurodytu laiku, o 2011-10-22 (duomenys neskelbtini) salėje vykusiame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)neeiliniame visuotiniame narių susirinkime, svarstant G. P. pašalinimo iš klubo narių klausimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiu atveju iš pagrindų keistųsi esminė faktinė aplinkybė arba objektyvusis požymis – nusikalstamos veikos padarymo laikas. Teismui pačiam nuosprendyje suformulavus naują kaltinimą, kaltinamasis neturėtų galimybės gintis nuo iš esmės pakeisto kaltinimo, apie kurį jam nebuvo pranešta, ir tai turėtų esminės įtakos nuteistojo teisės į gynybą realizavimui.

BPK 255 str. 2 d. įtvirtina nuostata, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, o BPK 256 str. 1 d. numatyta, kad teismas esminių faktinių galimybių keisti savo iniciatyva negali, tai turi inicijuoti privatus kaltintojas. Privatus kaltintojas rašytinio prašymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kaltinamojo pasisakymų, išsakytų 2011-10-22 (duomenys neskelbtini) salėje vykusiame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) neeiliniame visuotiniame narių susirinkime, svarstant G. P. pašalinimo iš klubo narių klausimą. Aptarti pasisakymai neįeina į nagrinėjamos baudžiamosios bylos ribas, nes dėl jų nukentėjusysis T. M. kaltinimų nebuvo pareiškęs. Kolegija taip pat pažymi, jog apelianto argumentai, kad jis klubo narių susibūrimą įvardino kaip neoficialų susitikimą tik dėl tos priežasties, kad jame nebuvo priimta jokių esminių sprendimų, taip pat yra nepagrįsti. Pirma, kad ir kokio turinio sprendimai būtų priimami juridinio asmens neeiliniame visuotiniame narių susirinkime, jis yra oficialus susirinkimas, reglamentuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Antra, vien jau tai, jog 2011-10-22 visuotiniame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) susirinkimas buvo neeilinis, be to, jame buvo sprendžiamas dviejų klubo narių pašalinimo iš klubo klausimas, patvirtina, kad jame buvo sprendžiami klubo veiklai esminiai klausimai. Trečia, kaip jau minėta, pats apeliantas pirmosios instancijos teisme aiškino, jog jis buvo apšmeižtas iki 2012-10-22 (duomenys neskelbtini)salėje vykusio medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio narių susirinkimo pradžios.

Šioje byloje nukentėjusysis išteisintąjį kaltino taip pat ir tuo, jog jis 2011-12-03 neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narių susirinkime, svarstant T. M. pašalinimo iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narių klausimą, viešai žodžiu apšmeižė T. M. susirinkime informuodamas, kad jis kaltinamas tuo, jog: 1) piktnaudžiauja klubo nario teisėmis keldamas intrigas ir šmeiždamas kitus klubo narius; 2) nesilaiko klubo įstatų, susitarimų, laiko save aukščiau kitų klubo narių; 3) organizuoja klubo plotuose komercines medžiokles, interneto portalo (duomenys neskelbtini) nariams savavališkai nustatydamas svečio mokestį; 4) kontrolės komisijos nustatyti faktai, kad klastojo klubo narių parašus, dokumentus, tuo galimai pasisavindamas klubo lėšas; 5) reikalavo klubo narius suregistruoti bokštelius, tuo apribodamas klubo narių teises naudotis medžioklės plotais; 6) terorizuodamas savo kaimynus formuoja neigiamą nuomonę apie medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) ir visus medžiotojus apskritai. Vertindamas šią veiką, pirmosios instancijos teismas laikė, jog 2011-12-03 neeiliniame visuotiniame klubo narių susirinkime išteisintas kaltinamasis, pristatydamas antrą darbotvarkės klausimą dėl T. M. pašalinimo iš klubo narių, nepaskleidė informacijos tretiesiems asmenims, neturėjo tikslo apšmeižti klubo narį, o pagarsinti pašalinimo pagrindai turėjo tam tikrą faktinį pagrindą, kurį patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog 2011-12-03 neeiliniame visuotiniame klubo narių susirinkime dalyvavę asmenys, kurie teisiamajame posėdyje buvo apklausti kaip liudytojai (L. J., V. V., V. R., R. T., S. B., ir R. A.) bei pats kaltinamasis patvirtino, kad pristatydamas antrą darbotvarkės klausimą, jis tik perskaitė iš anksto dar iki susirinkimo parengtą ir klubo narių pasirašytą pareiškimą. Visi liudytojai ir kaltinamasis patvirtino, kad susirinkimo metu pagarsinta informacija apie T. M. jiems nebuvo nauja, nes jie visi dar iki susirinkimo dalyvavo rengiant pareiškimą šiuo darbotvarkės klausimu. Tai, jog į bylą nėra pateiktas rašytinis pareiškimas, nereiškia, kad jiems informacija, kurią apie T. M. pagarsino G. P., buvo nauja. Priešingai, vien tai, kad į neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl nukentėjusiojo pašalinimo iš klubo narių, leidžia daryti išvadą, kad kiti nariai, svarstant šį klausimą vienbalsiai balsavę už T. M. pašalinimą iš klubo, dar iki susirinkimo žinojo aptartus argumentus. Be to, kolegijos nuomone, visuotiniame klubo (asociacijos) narių susirinkime pristatant klubo nario pašalinimo iš klubo narių klausimą, kaltinamojo G. P. pagarsinti nukentėjusiojo T. M. pašalinimo iš klubo narių pagrindai nelaikytini tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 str. 1 dalį. Visuotinio klubo narių susirinkime pristatant klubo nario pašalinimo iš klubo narių klausimą G. P. pagarsinti nukentėjusiojo T. M. pašalinimo iš klubo narių pagrindai rodo, jog buvo siekiama įstatų nustatyta tvarka visuotiniame klubo narių susirinkime, kuriam pagal kompetenciją priklauso spręsti klubo nario pašalinimo klausimą, civilizuotai išsiaiškinti tiesą ir priimti šiuo klausimu vienokį ar kitokį sprendimą. Tai, jog svarstant nario pašalinimo klausimą, neeiliniame susirinkime buvo pagarsinti tam tikrą faktinį pagrindą turėję pagrindai, dar nereiškia, kad jie turėjo būti neginčytinai įrodyti. Kolegijos nuomone, juos pagarsinant užteko turėti tam tikrą faktinį pagrindą, dėl kurių pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir tuo atveju, jeigu pašalinimo pagrindai nebūtų pakankamai pagrįsti, jie negalėtų būti laikomi šmeižimu, nes jais buvo siekiama teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti klubo nario pašalinimą ir juridinio asmens narių klausimą, t. y. susirinkime pateikus tam tikrus pašalinimo pagrindus (kaltinimus), svarstomas klubo narys juos gali betarpiškai paneigti, dėl jų pasiaiškinti, jeigu reikia atsiprašyti ar dar kitaip betarpiškai reaguoti, o jau pašalinimo pagrindų vertinimas yra asmeninė kiekvieno nario nuomonė.

Apeliaciniu skunde taip pat nurodoma, jog paskelbus nuosprendį iš kitų medžiotojų T. M. sužinojo, kad išteisintasis ir teisėjas galimai yra tos pačios asociacijos - (duomenys neskelbtini) - nariai. Be to, teismo iniciatyva byloje kaip liudytojas buvo apklaustas minimo skyriaus pirmininkas V. K.. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad byloje teismo iniciatyva liudytoju buvo apklaustas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas V. K., nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Minimas liudytojas nėra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)narys, nedalyvavo 2011-10-22 ir 2011-12-03 medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) neeiliniuose visuotiniuose narių susirinkimuose, duomenų apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninius ryšius su liudytoju taip pat nėra, todėl V. K. apklausa negali būti teisėjo šališkumo įrodymas.

Kadangi G. P. išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstai, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktas nenagrinėtas. Atmetus apeliacinį skundą, iš nukentėjusiojo išteisintam kaltinamajam priteistina 800 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus byloje įrodymus, išsamiai ir objektyviai juos įvertino, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nukentėjusiojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš T. M. G. P. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Atmesti T. M. prašymą priteisti jam iš G. P. 720 litų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.