- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-29
- Bylos Nr.
- I-1504-189/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 10-10-S-4127 bei įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, remiantis pareiškėjo 2009 m. kovo 2 d. prašymu, grąžinti jo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiant jį registruotu laišku, per kurjerį ar per policijos komisariato pareigūną. Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163 „Dėl vairuotojų pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos instrukcijos neprieštarauja Konstitucijos 21 ir 23 straipsniams bei ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 ir 326 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 21, 23 ir 32 straipsniams.
Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. kovo 2 d. jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti paimtą jo vairuotojo pažymėjimą, išsiunčiant jį registruotu laišku, per kurjerį ar policijos pareigūną. Vairuotojo pažymėjimo iki šiol jis negavo, o tai reiškia, kad atsakovas atsisakė vairuotojo pažymėjimą grąžinti, nors pripažino, kad pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas pasibaigė 2008 m. spalio 10 d.. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2009 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 10-10-S-4127 jam negrąžinamas vairuotojo pažymėjimas, o tai reiškia, kad šiuo metu jis neturi jokio dokumento, patvirtinančio jo teisę vairuoti transporto priemones. Reikalavimas asmeniškai atvykti į komisariatą ir pateikti galiojančią medicininę pažymą yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pagal vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163 patvirtinto Vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 2 punktą, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas tik asmeniškai pateikus policijos įstaigai asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, patvirtinančią, kad asmens sveikatos būklė yra tinkama vairuoti atitinkamos kategorijos kelių transporto priemones, ir išduotą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301. Atsakovui šiuo atveju neatsiranda pareiga grąžinti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą iki tol, kol pareiškėjas nepateiks galiojančios sveikatos patikrinimo medicininės pažymos bei kitų Apraše nurodytų dokumentų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje ginčijamas atsakovo 2009 m. kovo 4 d. raštas Nr. 10-10-S-4127 laikytinas individualiu administraciniu aktu. Iš šio rašto turinio matyti, kad nebuvo atsisakyta grąžinti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą. Rašte nurodyta, jog pažymėjimas gali būti grąžinamas tik remiantis Apraše nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjui atvykus į policijos įstaigą ir pateikus reikalaujamus dokumentus. Tuo tarpu pareiškėjas pageidauja, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtų išsiųstas registruotu laišku, per kurjerį ar policijos pareigūną. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 2 punktą, vairuotojo pažymėjimas, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, grąžinamas asmeniškai pateikus policijos įstaigai galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, patvirtinančią, kad asmens sveikatos būklė yra tinkama vairuoti atitinkamos kategorijos kelių transporto priemones, ir išduotą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301. Apraše nėra numatyta galimybė grąžinti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjo nurodytu būdu, t. y. registruotu laišku, per kurjerį ar policijos pareigūną. Todėl atsakovas pagrįstai atsisakė grąžinti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą jo pageidaujamu būdu. Ginčijamame rašte yra išsamiai nurodyta, kokiomis teisės aktų normomis remiantis ir kokia tvarka pareiškėjas gali atsiimti vairuotojo pažymėjimą. Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, priimtas remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas taip pat nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-163 nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šioje byloje Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos neturi būti taikomos, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir dėl šio kodekso normų atitikimo Konstitucijai.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą; įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163 „Dėl vairuotojų pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos instrukcijos neprieštarauja Konstitucijos 21 ir 23 straipsniams; įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 ir 326 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 21, 23 ir 32 straipsniams.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime rėmėsi vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163, tačiau nepateikė jokių argumentų, ar šis įsakymas neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas šiuo atveju teisėtai reikalauja nedelsiant grąžinti teisėtai jam priklausantį vairuotojo pažymėjimą, o teismas to neįvertino. Šiuo atveju taip pat turi būti įvertintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 ir 326 straipsnių konstitucingumas, nes būtent šių straipsnių taikymas sukėlė bylos prielaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovas nurodo, kad vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 buvo patvirtintas Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, kuris įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d.. Įsigaliojus šiam teisės aktui, neteko galios vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 1V-163.
Atsakovas nurodo, kad vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 apibrėžta vairuotojo pažymėjimo grąžinimo tvarka ginčo santykiui yra reikšminga ir iš esmės pakeičia pareiškėjo teisinę padėtį, nes teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju, vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 12.3 punktu, atsiimant policijos įstaigoje saugomą vairuotojo pažymėjimą, sveikatos patikrinimo medicininės pažymos pateikti nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė yra atsakovo 2009 m. kovo 4 d. rašto Nr. 10-10-S-4127 teisėtumo įvertinimas. Šiuo raštu atsakovas atsakė į pareiškėjo 2009 m. kovo 2 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė nedelsiant jam grąžinti vairuotojo pažymėjimą, išsiunčiant jį registruotu laišku, per kurjerį ar policijos pareigūną. Šiame rašte atsakovas pareiškėjui nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam bus grąžintas, kai pareiškėjas asmeniškai policijos įstaigai pateiks atitinkamą prašymą ir vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163 patvirtinto Vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašo 2 punkte nurodytus dokumentus.
Atsakovo 2009 m. kovo 4 d. rašto Nr. 10-10-S-4127 surašymo metu galiojusio, vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163 patvirtinto Vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašo 2 punkte buvo numatyta, kad asmuo, siekdamas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, turi asmeniškai policijos įstaigai pateikti atitinkamą prašymą ir šiame punkte nurodytus dokumentus, t. y. asmuo su atitinkamais dokumentais turi pats atvykti į policijos įstaigą. Vairuotojo pažymėjimo siuntimo, kaip to pageidavo pareiškėjas, minėtas teisės aktas nenumatė, todėl toks siuntimas negalėjo būti vykdomas.
Taigi, ginčijamas atsakovo 2009 m. kovo 4 d. raštas Nr. 10-10-S-4127 yra teisėtas. Tenkinti pareiškėjo šioje byloje paduoto skundo reikalavimus nėra pagrindo.
Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai dėl naujo teisės akto - vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo - įsigaliojimo nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes, vadovaujantis teisės normų galiojimo laike taisyklėmis, byloje ginčijamo atsakovo rašto teisėtumas turi būti vertinamas pagal jo surašymo metu galiojusius, o ne vėliau įsigaliojusius teisės aktus. Be to, vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 12 punktas taip pat numato reikalavimą asmeniui dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo kreiptis į policijos įstaigą asmeniškai ir nenumato galimybės vairuotojo pažymėjimą asmeniui atsiųsti.
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų teisės aktų konstitucingumo įvertinimo, tačiau tenkinti tokį pareiškėjo prašymą nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo nurodyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 ir 326 straipsniai šioje byloje neturi būti taikomi, o į Konstitucinį Teismą yra kreipiamasi suabejojus tik byloje taikytinų įstatymo nuostatų konstitucingumu (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Ministrų priimti teisės aktai nepatenka į Konstitucinio Teismo vertinamų teisės aktų kategoriją (Konstitucijos 105 straipsnis), todėl negali būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ir dėl vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163 patvirtinto Vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašo. Be to, šiame Apraše numatyti reikalavimai vairuotojo pažymėjimą atsiimančiam asmeniui atvykti į policijos įstaigą ir pateikti tam tikrus dokumentus, atsižvelgiant į kelių eismo saugumo užtikrinimo tikslus, buvo pagrįsti ir teisėjų kolegijai abejonių dėl šių reikalavimų atitikimo aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms nekyla.
Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.