Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 4 d. – areštu 15 parų.

Pagal BK 63 str. 1, 6 d., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu ši bausmė subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti V. M., T. Ž. ir D. Ž., tačiau ši nuosprendžio dalis nebuvo apskųsta.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2012 m. spalio 19 d., apie 12.00 val., veikdamas kartu su V. M., D. Ž. ir T. Ž., jis įsibrovė į E. B. namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 90 litų vertės V. B. skaitmeninės televizijos priedėlį „TV Star“;

2) 2012 m. spalio 23 d. apie 5.40 val., būdamas P. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo lovos pagrobė bendros 130 litų vertės R. P. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung C3300K“ su atminties kortele.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. Š. padarytas nusikalstamas veikas. To apeliantas neginčija. Jis nesutinka su jam paskirta bausme – mano, kad galutinė bausmė, kuri skirta atlikti realiai pataisos namuose, jam yra per griežta.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 91 str. 2 d. ir 3 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 str. 2 d. išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę D. Š. apylinkės teismas atsižvelgė į pastarojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas) į jo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančią aplinkybes, tinkamai įvertino D. Š. asmenybę (nuteistasis yra recidyvistas, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus jam paskirtos bausmės vykdymo metu; mokymosi įstaigoje charakterizuojamas neigiamai). Taip pat apylinkės teismas įvertino ir kitas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes (D. Š. amžių; jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; anksčiau jam taikytas poveikio priemones, jų veiksmingumą ir kt.).

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš viso iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo D. Š. buvo padaręs 7 nusikalstamas veikas. Šios, o taip pat ir naujos nusikalstamos veikos, už kurias D. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra tapačios, nes jos nukreiptos į svetimą turtą. Visus nusikaltimus apeliantas padarė per pakankamai trumpą laikotarpį. Pirmąkart D. Š. nusikalto 2012 m. kovo 6 d., o 2012 m. birželio 29 d. jam buvo pranešta apie tai, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamas veikas ir kad dėl jo veikų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (2 t., 3, 4 b.l.). Tačiau tai, o taip pat jam skirtos procesinės prievartos priemonės (laikinajame sulaikyme ir suėmime iki naujų nusikalstamų veikų padarymo D. Š. išbuvo 11 parų; nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. Š. padarė neužilgo po 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžio paskelbimo ir jo paleidimo iš suėmimo, 2 t., 6–8, 124–140 b.l.), nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, kad D. Š. yra linkusi daryti pažeidimus ir pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė jam griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą, kurios savo trukme yra mažesnės už šių bausmių vidurkius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu pagrindinę D. Š. skirtos galutinės subendrintos bausmės dalį sudaro būtent 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, kuri šiuo metu nebegali būti švelninama. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantui paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju iš esmės yra teisinga.

Iš bylos matyti, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas šiuo nuosprendžiu, D. Š. padarė prieš priimant 2012-12-27 teismo nuosprendį; kad šiuo metu yra vos 15 metų amžiaus; kad 2012-10-19 ir 2012-10-23 vagysčių metu buvo pagrobtas nedidelės vertės turtas – tai aplinkybės, kurios suteiktų pakankamai svarų pagrindą manyti, kad nuteistajam bausmės tikslus dar įmanoma pasiekti ir taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau, vis tik, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, kad 2012 metais nuteistajam taikytos švelnesnės bausmės, netgi jo trumpalaikis suėmimas, jo nepaveikė taip, kad jis apgalvotų savo elgesį ir sustotų elgtis nusikalstamai; kad pagal bylos duomenis charakterizuojamas jis gali būti tik neigiamai, t.y. kaip paauglys, kuris turėjo visas sąlygas mokytis ir gyventi pilnavertį gyvenimą, niekuo nesidomėjo, nuolat praleidinėjo pamokas, o jose būdamas ne tik kad nesimokė, bet sistemingai trukdė mokytojams bei kitiems vaikams, juos įžeidinėjo, nereagavo į pastabas ir bandymus jį sudrausminti, pamokų metu elgėsi neprognozuojamai ir iššaukiančiai. Tai duomenys, kuris vienareikšmiai patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, jog apeliantas pats pasirinko būtent tokį savo gyvenimo kelią bei kad jo polinkius bandyti pakeisti galima tik taikant pačią griežčiausią reagavimo į jo elgesį formą – skiriant jam bausmę atlikti realiai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia apylinkės teismo pozicija.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė D. Š. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimus. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie jo amžių, nuolatinę gyvenamąją vietą, globėją, savo klaidų supratimą, jo norą bendrauti su artimaisiais, tęsti mokslus, tinkamai bręsti, keisti gyvenimo būdą ir kt. nepaneigia šios išvados, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Apylinkės teismas, subendrindamas D. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad vadovaujasi BK 63 str. 6 d. Tačiau ši teisės norma tik nustato, kuriuo bausmių subendrinimo būdu bausmės pirmiausiai turėtų būti subendrintos. Bausmių subendrinimo apėmimo būdu atvejus reglamentuoja ne BK 63 str. 6 d., o to paties straipsnio 5 d. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas pagal BK 178 str. 2 d. ir 4 d. D. Š. paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrino pagrįstai ir teisingai, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas bausmių subendrinimo pagrindas, numatytas BK 63 str. 6 d., laikytinas rašymo klaida, kuri nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.