- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- AN2-98-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02010-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo A. T. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus skirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 200 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
A. T. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 17 d., apie 2.45 val., A. P. Kavoliuko g. 32A, Vilniuje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2017-06-29 (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai buvo stabdomas įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, bei apie 3.02 val. įvažiavo į Pergalės – S. Batoro gatvių sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusižengimai, numatyti ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodo kaltės dėl padarytų nusižengimų nepripažinęs, kiek žino iš S. S. (S. S.) pasakojimo, tai jis įvykio naktį vairavo automobilį, tuo metu A. T. miegojo namuose. Tokius parodymus patvirtino liudytojai S. S., J. T., P. M.. A. T. parodymai nebuvo paneigti, teismas turėjo jais vadovautis. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas rėmėsi pareigūnų parodymais, o kitų liudytojų parodymus atmetė to nemotyvuodamas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad tiek A. T., tiek S. S. abu atitinka požymius, pagal kuriuos pareigūnai tariamai atpažino vairuotoją – jie abu trumpai kirpti, veidas ovalo formos.
2.2. Skunde pažymima, kad teisme apklausti policijos pareigūnai negalėjo apibūdinti nesustojusio automobilio vairuotojo išvaizdos, savo pirminiuose paaiškinimuose, rašytuose iš karto po įvykio, pareigūnai nenurodė, kad automobilį vairavo A. T.. Dėl nesuprantamų priežasčių, praėjus daugiau kaip pusei metų, tie patys pareigūnai teisme A. T. staiga pažino. A. T. manymu, pareigūnai sąmoningai jį apkalba, kadangi jie visi žino apie ankstesnį įvykį, kurio kaltininkas buvo A. T. ir kurio metu nukentėjo pareigūnai. Peržiūrėjus policijos pareigūnų automobilio vaizdo registratoriaus įrašus aiškiai matyti, kad automobiliuose buvę pareigūnai neturėjo jokios fizinės galimybės pamatyti vairuotojo.
2.3. Skunde A. T. nurodo, kad priešingai nei pažymėta skundžiamame nutarime, mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta įvykio naktį neįrodo jo kaltės. Šis telefonas tiesiog buvo paliktas automobilyje, tokie A. T. parodymai nepaneigti. Šioje byloje kilusios abejonės turi būti vertinamos A. T. naudai, pakankamai duomenų, kad jis padarė nusižengimus, nėra.
Institucijos atsiliepimas į skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
A. T. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 3 dalį. Apeliaciniame skunde neginčijama padarytų nusižengimų kvalifikacija, paskirtos nuobaudos dydis, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog minėtus nusižengimus padarė būtent jis. Atsižvelgdamas į skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pasisako būtent dėl jų, t.y. ar pagrįstai teismas pripažino, jog įvykio naktį automobilį vairavo A. T., o ne jo nurodytas asmuo S. S.. Skunde pažymima, kad A. T. parodymus, jog automobilį įvykio naktį vairavo S. S., o ne A. T., patvirtina liudytojų S. S., J. T. ir P. M. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog liudytoja P. M. pati įvykio nematė ir apie jį teisme nieko papasakoti negalėjo - pirmosios instancijos teisme nurodė, jog apie įvykį jai nieko nežinoma, automobilį „Audi A7“ 2017 m. gegužės 17 d. ryte ji pamatė stovintį prie namų, vėliau A. T. pasakojo, kad automobilį atvarė jo draugas. Taigi šios liudytojos parodymai nei patvirtina, nei paneigia A. T. pateiktą versiją dėl automobilį vairavusio asmens. Liudytojų J. T. ir S. S. parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, pažymėjo, kad J. T. yra A. T. tėvas, o S. S. yra traukiamo administracinėn asmens pažįstamas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, palankia A. T.. Su tokiu įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Dėl J. T. parodymų teismas papildomai pažymi, jog šis asmuo pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes, kurios prieštarauja kitiems byloje nustatytiems duomenims. Pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad grįžęs namo 2017 m. gegužės 17 d. naktį, apie 3-4 val., prie namų Šilagėlių g. pamatė kelis policijos ekipažus, kurie ieškojo jo sūnaus A. T., liudytojas paskambino sūnui į telefoną, kurio numeris baigiasi 999, atsiliepęs sūnus pasakė, kad yra namuose Šilagėlių g., miega, parėjęs namo rado sūnų miegantį. Tačiau iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d., 02.44 val. – 02.57 val. A. T. naudotas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie celių adresais Lazdynų g. 21, Naugarduko g. 102, J. Kolaso g. 18A, Gurių Sodų 31-oji g. (111 b. l.). Atstumas nuo A. T. gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki celės, prie kurios jungtasi 02.57 val. (Gurių Sodų 31-oji g.) yra daugiau nei dešimt kilometrų (www.google.lt/maps/ duomenys). Taigi J. T. skambučio sūnui metu jis negalėjo būti namuose, kas leidžia abejoti liudytojo J. T. parodymų teisingumu. Dėl neva automobilį vairavusio S. S. parodymų teismas pažymi, jog nors šis asmuo pirmosios instancijos teisme ir nurodė vairavęs automobilį bei bėgęs nuo policijos pareigūnų, jo parodymai buvo itin abstraktūs, į klausimą, kokiomis gatvėmis važiavo bėgdamas nuo pareigūnų liudytojas atsakė važiavęs visokiomis gatvėmis, tai Lazdynuose, tai Karoliniškėse, tai Fabijoniškėse, tai Saulėtekyje (2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio protokolas), t.y. asmuo nenurodė nei kur policijos pareigūnai pradėjo stabdyti neva jo vairuojamą automobilį, nei kur konkrečiai bėgdamas nuo pareigūnų jis važiavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog versija dėl neva automobilį vairavusio S. S. buvo iškelta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pats A. T., 2017 m. liepos 19 d. surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, S. S. kaip automobilį vairavusio asmens neminėjo (1, 49 b. l.), nors nesutikdamas dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų galėjo iš karto nurodyti automobilį vairavusį asmenį. Nurodytos aplinkybės leidžia abejoti ir S. S. parodymų teisingumu. Atmesdamas A. T. versiją dėl neva automobilį vairavusio S. S. pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojų, policijos pareigūnų M. M., D. K., A. T. parodymais, kurie pirmosios instancijos teisme nurodė matę, kad už nestojusio automobilio, su kuriuo jie prasilenkė, vairo buvo A. T., o ne liudytojas S. S., pareigūnai taip pat nurodė išvaizdos požymius, pagal kuriuos jie atpažino už nestojusio automobilio vairo sėdėjusį A. T.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, neva teisme apklausti policijos pareigūnai negalėjo apibūdinti nesustojusio automobilio vairuotojo išvaizdos. Liudytojas M. M. pirmosios instancijos teisme nurodė automobilyje matęs vieną asmenį, vyrą, stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų; D. K. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė negalintis atkurti, kaip vairuotojas atrodė, pagarsinus jo tarnybinį pranešimą patvirtino, kad asmuo buvo apvalaus veido, neliesas; A. T. nurodė matęs stambų žmogų, jo veido bruožus. Minėti liudytojai ne tik nurodė automobilį vairavusio asmens bruožus (posėdyje, kuriame A. T. nedalyvavo), bet kitame posėdyje, dalyvaujant A. T., taip pat patvirtino, kad automobilį vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ne liudytojas S. S.. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. pavyko pabėgti nuo jį stabdžiusių policijos pareigūnų, jis nebuvo iš karto sulaikytas, policijos pareigūnų iš karto po įvykio rašytuose tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta, jog automobilį vairavo būtent A. T..Nors skunde teigiama, kad policijos pareigūnai neva apkalba A. T., jokių tai patvirtinančių duomenų apeliantas nepateikia. Skunde nurodoma aplinkybė, kad A. T. buvo kaltininkas įvykio, kurio metu nukentėjo pareigūnai, nereiškia, jog jį dėl tokio įvykio turėtų pažinoti visi pareigūnais dirbantys asmenys. Be to, pirmosios instancijos teisme nei vienas iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų nenurodė anksčiau pažinojęs A. T.. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pagal UAB „Bitė Lietuva“ pateiktus duomenis, įvykio metu A. T. priklausantis mobilusis telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), judėjo Vilniaus mieste. Apeliaciniame skunde pažymima, kad šis telefonas tiesiog buvo paliktas automobilyje. Dėl telefono palikimo versijos automobilyje išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas - tokie A. T. parodymai atsirado tik tada, kai teismui buvo pateikti telekomunikacinės bendrovės duomenys apie jam priklausančio telefono sujungimus; be to, A. T. tėvas teisme patvirtino, kad 2017 m. gegužės 17 d. naktį prie savo namų pamatęs policijos pareigūnus, kurie domėjosi jo sūnaus buvimo vieta, jis paskambino į sūnaus telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o atsiliepęs jo sūnus pasakė, kad jis yra namie, (duomenys neskelbtini), miega. Jei A. T. iš tikrųjų būtų miegojęs, jis nebūtų galėjęs atsiliepti telefonu, kuris tuo metu buvo automobilyje, kuriuo asmuo bėgo nuo policijos pareigūnų. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pagrįstai atsakomybėn patrauktas ir nubaustas būtent A. T.. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus surinktus duomenis, argumentuotai pasisakė, kodėl tam tikrus duomenis laiko įrodymais, kitais nesivadovauja, padarė pagrįstą išvadą, jog automobilį „Audi Q7“ įvykio naktį vairavo A. T., o ne jo nurodytas asmuo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. T. skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.