Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės (toliau - Institucija) 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimu T. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124² straipsnio 2 dalį administracine nuobauda - 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2015 m. spalio 24 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, sukdamas į dešinę pusę pavojingai manevravo, automobilio galas slydo į kairę pusę, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus nurodytus 4 ir 6 punktuose.

T. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties dalį dėl jam paskirtos nuobaudos pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą, prašo šioje dalyje nutartį panaikinti, administracinės bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) arba jo veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, paskiriant sankcijoje numatytą švelniausią administracinę nuobaudą.

Nurodo, kad nors protokolo fabula atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalis dispoziciją (pavojingas vairavimas), tačiau Institucijos 2015-11-06 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas). Nors prašė teismo Institucijos nutarimą panaikinti, tačiau teismas jo skundą tenkino tik iš dalies. Mano, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes pažeidimo nurodyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nepadarė. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti konkretūs ir neginčijami įrodymai, patvirtinantys, jog jis padarė nurodytą veiką, t. y. tyčia chuliganiškai vairavo ir padarė nurodytą pažeidimą, o ne paprasčiausiai nesuvaldė automobilio. Paaiškinime pareigūnams nurodė, jog pavojingai vairavo, gal netyčia per daug paspaudė greičio pedalą, nes galinga mašina, neapskaičiavo, neseniai ją įsigijo, dar nebuvo įpratęs vairuoti. Pareigūnei nagrinėjusiai administracinio teisės pažeidimo bylą nurodė analogiškai, taip pat tvirtino ir teisme, tačiau į jo paaiškinimą nebuvo atsižvelgta. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiems eismo dalyviams sukėlė pavojų, nes jokių eismo dalyvių duomenų byloje nėra. Nutarime nurodoma, jog pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų 4 ir 6 punktus, tačiau 4 punkte išdėstyta normos yra bendro pobūdžio, apibrėžianti eismo dalyvių pagrindinius principus, o 6 punkte – blanketinė, todėl buvo būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurios reikalavimo jis nevykdė. Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog patys pareigūnai nebuvo įsitikinę, kokį pažeidimą jis padarė. Vairavo neseniai įsigytą automobilį, kurio variklis galingas. Prieš padarant pažeidimą, automobilis buvo remontuojamas, todėl variklis veikė nestabiliai, kas turėjo reikšmės jo valdymui. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų atlikęs kitus kokius nors veiksmus, kurie rodytų jo aiškų visuomenės negerbimą, būtų atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ar pan. Patys pareigūnai nurodė, kad jis, įvažiuodamas į sankryžą, nepasirinko saugaus greičio, todėl automobilis slystelėjo. Teigia, jog jo veikoje nėra nei pavojingo, nei chuliganiško vairavimo požymių, todėl nubaustas yra nepagrįstai. Važiavimą per sankryžas, manevravimą, važiavimo greičio pasirinkimą reglamentuoja kitos KET normos, už kurių pažeidimą nubaustas nebuvo. Jeigu būtų konstatuota, kad jis, įvažiuodamas į sankryžą pasirinko per didelį važiavimo greitį, dėl to automobilis slystelėjo ir tokiu savo neapdairiu vairavimu sukėlė pavojingą situaciją, nors tokių duomenų byloje nėra, tai tokie veiksmai padaryti dėl neatsargumo galėtų būti traktuoti kaip pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje padarymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutartį ir byloje esančią medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016-01-08 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje, nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str., 286 str. 2 d. keliamų reikalavimų, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 248 str. 1 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, kad nutarime turi būti <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas <...>.

Vadovaujantis teismų praktika, teismo sprendimas, kuriame nustatant asmens kaltę apsiribojama formalių rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas T. B. nubaudimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį klausimą, jo kaltę grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, kur pats T. B. nurodė, jog vairavo pavojingai, gal netyčia per daug paspaudė greičio pedalą, nes automobilis galingas, nepaskaičiavo (b. l. 1), ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog į sankryžą įvažiavo automobilis, kuris sankryžoje suko į dešinę pusę, kadangi vairuotojas įvažiuodamas į sankryžą nepasirinko saugaus greičio ir staigiai vairą suko į dešinę, automobilio galą užmetė į kairę pusę, automobilis slydo šoniniu slydimu, tuo jis sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors teisme T. B. tvirtino, jog tyčia chuliganiškai nevairavo, o nesuvaldė automobilio (b. l. 18), tačiau be nurodytų jokie kiti duomenys nevertinti ir teisme netirti. Akivaizdu, jog tiriamos veikos padarymo aplinkybės kelia ne vieną abejonę, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, jų nepašalino. Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti tiesiogiai įvykį matę policijos pareigūnai V. V. ir R. B. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Akivaizdu, jog neišklausius nurodytų liudytojų parodymų, lieka neaišku, kaip pasireiškė T. B. manevravimo pavojingumas, taip pat kokiems eismo dalyviams T. B. savo veiksmais sukėlė pavojų, nes byloje nėra nei įvykio vietos schemos ar kokių nors kitų rašytinių duomenų, iš kurių būtų galima būtų spręsti apie T. B. važiavimą eismo juostose, važiavimo kryptį, jo pavojingo manevravimo atstumus ar stabdymo vietą ir pan., o šios aplinkybės turi esminės reikšmės T. B. veiksmų vertinimui. Todėl apeliantas yra teisus teigdamas, jog nenurodyti ir netirti duomenys, kuriais grindžiama jo kaltė. Neigdamas savo kaltę dėl chuliganiško vairavimo, apeliantas nesutinka su jam suformuluotu kaltinimu ir teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo fabula atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispoziciją (pavojingas vairavimas), o Institucijos 2015-11-06 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir šių T. B. skundo argumentų netyrė, todėl daroma išvada, jog priimta teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta, nes nėra tinkamai ištirtos bei įvertintos T. B. padarytos veikos aplinkybės.

Pagal ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Šiuo atveju šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi ribotas galimybes įvertinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nes skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta, remiantis vien tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir T. B. pirminiu paaiškinimu.

Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Įrodymų vertinimas privalo būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l

d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, o šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl minėtų priežasčių, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nutartis naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas,

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.