- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- A-649-662/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas leisti įsigyti akvariumą, žuvyčių, gėlių ir jas auginti, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, o apskundus sprendimą Kalėjimų departamentui, skundas buvo atmestas. Seimo kontrolierius 2015 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-747, ištyręs skundą, konstatavo, kad skundas yra pagrįstas ir pareiškėjas yra diskriminuojamas. Pasak pareiškėjo, kitose laisvės atėmimo vietose leidžiama įsigyti ir auginti gėles, visuose Lietuvos pataisos namuose yra akvariumai, leidžiama juos turėti ir auginti žuvytes, o kai kuriuose pataisos namuose leidžiama auginti ir kanarėles, Kybartų pataisos namuose nuteistieji augina ir šunį. Pasak pareiškėjo, Vilniaus pataisos namai kartu su Kalėjimų departamentu sąmoningai veikia taip, kad kaliniai patirtų kuo daugiau įkalinimo blogybių, kad matytų tik sienas ir tvoras, tokiais veiksmais daro žmogų blogesniu, o ne leidžia ruoštis išėjimui į laisvę, nevykdo integracijos. Dėl to jis teigė buvęs diskriminuojamas, o Kalėjimų departamentas neužkirto tam kelio, todėl dėl jo diskriminavimo, dėl patyčių ir teisių pažeidimo priteistina prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad nei Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse neįtvirtinta galimybė nuteistiesiems gauti, įsigyti akvariumą ar kambarines gėles. Todėl Vilniaus pataisos namų 2015 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 42-211(1) ir 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 42-1134, kuriais pareiškėjo prašymas leisti įsigyti akvariumą, žuvyčių, gėlių ir jas auginti nebuvo tenkintas, yra visiškai pagrįsti ir teisėti, tą patvirtino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D- 2015/1-747. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija žemintų pareiškėjo orumą ar kitaip jį diskriminuotų, pareiškėjas nepateikė.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad nors kambarinės gėlės ir akvariumas su žuvytėmis nebuvo įtrauktas (aktualūs teisės aktai iki 2016 m. balandžio 1 d.) į BVK 1 priede patvirtintą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 19 priede patvirtintą Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) būtiniausiųjų reikmenų sąrašą, tačiau gėlės, akvariumas ir akvariumų žuvytės neįtraukti ir į Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakyme Nr. V-172 patvirtintą Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų būtiniausių reikmenų asortimentą (rekomenduojamas ir pataisos įstaigose veikiančiose parduotuvėse), taip pat į BVK 96 straipsnį bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punktą, kurie reglamentuoja nuteistųjų teisę naudotis šiose teisės aktų normose nurodytais įsigytais ar nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais BVK 96 straipsnyje išvardytais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Įgyvendinant BVK XIV skyriaus nuostatas dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų materialinio aprūpinimo priimtame poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto rengimams organizuoti skirto inventoriaus normose – taip pat neįtraukti gėlės, akvariumas ir akvariumų žuvytės.
7. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo hipotetinis aiškinimas apie jo galimą diskriminavimą Vilniaus pataisos namuose negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas patytė neturtinę žalą. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad negali auginti gėlių, dėl to jaučiasi diskriminuojamas, tačiau nenurodė, ar reiškė pageidavimą dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, ar jam nebuvo leista dalyvauti, pavyzdžiui, Kalėjimo departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose organizuotame socialiniame projekte „Žalioji oazė“, kuriuo siekiama skatinti teigiamus nuteistųjų asmenybės pokyčius, vykdant agrokultūrinę, ekologinę veiklą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalaujamų daiktų (gėlių, akvariumų, žuvyčių) turėjimas įkalinimo įstaigose priklausė ir tebepriklauso įkalinimo įstaigų administracijos diskrecijai. Pagal BVK 92 ir 95 straipsnio nuostatas būtiniausių daiktų ir perduotinų siuntiniais daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kuriose, pareiškėjo prašymų, aktualių šiai bylai, pateikimo metu, apskritai nebuvo numatyta galimybė nuteistiesiems turėti/perduoti gėles, akvariumus, žuvytes. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Vilniaus pataisos namų administracija teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų leisti jo artimiesiems perduoti pareiškėjui kambarinę gėlę ir akvariumą, o Kalėjimų departamentas pagrįstai atmetė skundą dėl šio sprendimo kaip nepagrįstą.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skirtingose įkalinimo įstaigose ir net jų korpusuose gali būti nustatytas nevienodas režimas pareiškėjo reikalaujamų daiktų turėjimui, nes tai yra įkalinimo įstaigų administracijos diskrecija. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, jog nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji su įstaigos direktoriaus leidimu gali turėti reikmenis, skirtus užsiimti individualia kūrybine veikla, o tai, teismo vertinimu, yra ir gėlės, ir akvariumai su žuvytėmis, nes, pvz., gėles galima formuoti kaip bonsus ar kitaip kūrybiškai auginti, akvariumuose galima statyti pilis žuvims ir pan. Svarbiausia, kad būtent toje įstaigoje, jos padalinyje laikomi asmenys nebūtų diskriminuojami. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog būtų diskriminuojamas tuose pačiuose Vilniaus pataisos namuose, todėl neįrodė savo teisių pažeidimo.
8. Nenustačius, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas ar kitaip pažeidžiamos jo teisės, nenustatytas ir neturtinės žalos faktas, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
9. Pareiškėjas R. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
10. Pareiškėjas nurodo, kad yra diskriminuojamas, kadangi visose Lietuvos įkalinimo įstaigose leidžiama įsigyti ir auginti gėles, taip pat turėti akvariumus. Teigia, kad net Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Sniego gatvėje, kur yra kalinami pareigūnai, leidžiama auginti gėles, šiltnamiuose auginti daržoves. Todėl pareiškėjas mano, kad yra diskriminuojamas ir tai yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio pažeidimas.
Atsiliepimas
11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
12. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėjo subjektyvus pareiškimas, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nėra pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam kilo dėl to, jog neleidžiant jam įsigyti ir laikyti gėlių, akvariumą ir žuvyčių, jis buvo diskriminuojamas.
14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas. Pasak pareiškėjo, jis buvo diskriminuojamas kitose įkalinimo įstaigose, kuriose leidžiama turėti gėlių ir akvariumus su žuvytėmis, laikomų asmenų atžvilgiu.
15. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
17. BVK 96 straipsnio 1 dalyje (2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XI-643 redakcija) nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taigi įstatymo leidėjas suteikė teisę poįstatyminiu aktu – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, kurias pagal BVK 64 straipsnį tvirtina Teisingumo ministerija, nustatyti papildomą daiktų, leidžiamų naudotis nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, sąrašą.
18. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 173 punkte (2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: radijo imtuvais; barzdaskutėmis; vaizdo leistuvais; kompiuterinių žaidimų aparatais; garso grotuvais; televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras; kompiuteriais; vandens šildytuvais; plaukų džiovintuvais; elektriniais virduliais; skrudintuvais; sumuštinių keptuvėmis; muzikos instrumentais; kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis; stalinėmis lempomis; patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako BVK 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Taigi nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte, nei kituose taisyklių punktuose nėra nurodyta, kad nuteistiesiems galima turėti ir laikyti gėlių ir / ar akvariumą su žuvytėmis. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu bylos atveju Vilniaus pataisos namų pareigūnai, netenkindami pareiškėjo prašymų įsigyti ir laikyti gėlių bei akvariumą su žuvytėmis, veikė teisėtai ir pagrįstai.
19. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis buvo diskriminuojamas, pažymėtina, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems skiriama norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu nėra pagrindo manyti, kad Vilniaus pataisos namuose jis buvo išskiriamas iš kitų asmenų, turėjusių tokį pat statusą, todėl jo teiginiai dėl diskriminavimo nėra pagrįsti. Pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio pažeidimą nėra.
20. Kaip minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Vilniaus pataisos namų pareigūnų ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
21. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.