Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2021-04-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A1.-37-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-16
Bylos Nr.
A1.-37-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00247-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. M.
Institucija
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius
Kategorijos
  • 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių nusižengimų byla Nr. A1.-37-729/2021
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00247-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 16 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jo atstovui advokatui L. S.,

institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovams G. B. ir G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas R. M. surašytas už tai, kad 2020 m. spalio 20 d., nuo 18:00 val. iki 20:00 val. Gargždų miesto stadione, adresu Kvietinių g. 26, Gargždai, vykusių futbolo rungtynių metu nuo 18:13 val. iki 18:18 val. filmuojant nustatyta, kad dauguma žiūrovų nedėvėjo burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), keletas žiūrovų valgė maistą tribūnose, ne tam specialiai skirtose vietose, tarp dalies žiūrovų nebuvo 1 metro atstumo. Pažeidimai buvo daromi viso renginio metu. Renginio organizatorius VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius (vadovas) R. M. nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų 1.2.1, 1.2¹ ir 1.11 punktais (suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 10 d.) ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą ir parodė, kad VšĮ „Gargždų futbolas“ padarė viską kas buvo įstaigos jėgose dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo sąlygų užtikrinimo: įstaiga visą tribūną suskirstė, sužymėjo vietas metro atstumu kur galima sėdėti; dezinfekavo patalpas; turėjo dezinfekcines priemones, kuriomis galėjo naudotis visi žiūrovai ir dalyviai; nusamdė apsaugos įmonę, kuri stebėtų ir užtikrintų tvarką, reikalingą sporto varžybų organizavimui (kad asmenys dėvėtų kaukes, laikytųsi atstumo); įstaiga bilietų į varžybas pardavė internetu (elektroniniu būdu); pranešėjas periodiškai pranešdavo ir prašydavo, kad žiūrovai ir kiti dalyviai dėvėtų kaukes ir kad laikytųsi atstumų; panaudotas sportinis inventorius buvo dezinfekuojamas. Vaizdo medžiagoje matė, kad kai kurie žiūrovai nevykdė nurodymų, tačiau įstaigos darbuotojai neturi galių priversti visus užsidėti apsaugos priemones. Žiūrovai buvo perspėjami dėl kaukių užsidėjimo, bet ne visi užsidėjo. Su saugos įmone „Argus“ turi sudarę sutartį metams, įmonė prižiūri tvarką ir prieš rungtynes buvo informuoti apsaugos tarnybos darbuotojai, kad žiūrovai dėvėtų kaukes ir nei vienas žiūrovas nebuvo įleidžiamas į stadioną be kaukės; visi į stadioną įėjo užsidėję kaukes. Jis pats kartu su saugos darbuotojais buvo prie įėjimo ir jam esant nei vienas iš žiūrovų nepateko į stadioną be kaukes. Vėliau Vilniaus „Žalgirio“ „Pietų-IV“ fanai skanduodami nusiėmė kaukes, bet nei saugos darbuotojai nei įstaigos darbuotojai neturi galimybių jų sudrausminti kitaip kaip tik žodžiu. Iš dalies galima nustatyti, kas pirko bilietus, tačiau vietos bilietuose nebuvo sužymėtos, žiūrovai sėdo į bet kurią vietą iš tų, kurios buvo pažymėtos, kad į jas buvo galima sėsti. Juostomis buvo užklijuota, kur negalima sėsti. Kitos komandos sirgaliai dėl saugumo buvo atskirti. Iš patirties žino, kad sirgalių drausminimas gali juos išprovokuoti, atvyksta ne vien jų komandos sirgaliai, bet ir kitų komandų sirgaliai iš kitų miestų, todėl būna, kad į saugos darbuotojų reikalavimus reaguoja nedraugiškai. Pats buvo visą laiką varžybose. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad greta Vilniaus komandos sirgalių stovėjo daugiau saugos darbuotojų nei visur kitur. Apsaugos įmonei duodamas rungtynių tvarkaraštis ir pagal tą tvarkaraštį paprašo pajėgų (apsaugos darbuotojų skaičiaus) ir prieš renginį aptaria renginio apsaugos planą. Su apsaugos įmone kiekvienais metais pratęsia sutartį ir toje sutartyje yra nurodyta, kad apsauga atliekama pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Su apsaugos įmone atskiro raštiško susitarimo dėl COVID-19 pandemijos nebuvo, bet kadangi teisės aktai keitėsi labai dažnai, prieš kiekvienas rungtynes susitikdavo aptarti rungtynių apsaugos plano ir sutarė į ką reikės atkreipti dėmesį 2020 m. spalio 20 d. rungtynėse. Pandemijos laiku sutarė, kad nei vienas žiūrovas, nusipirkęs bilietą, ar rungtynių dalyvis, išskyrus žaidėjus ir trenerius, negali įeiti į stadioną be kaukės, todėl kiekvienas buvo tikrinamas ir nei vienas be kaukių neįėjo. Buvo aptarta, kad apsaugos darbuotojai turi stebėti, kad žiūrovai tribūnose laikytųsi reikalavimų. Apsaugos darbuotojai savo teises ir pareigas žino, jis pats tiksliai jų nežino. Matė, kad nedidelė dalis žiūrovų kaukes nusiėmė. Kalbėjosi su apsaugos įmonės „Argus“ atstovu V. B. prieš rungtynes ir per rungtynių pertrauką. Stacionari vieta maisto valgymui nebuvo įrengta, nes tuo turi pasirūpinti tie, kas tiekia maistą ir gėrimus. Nesutinka su institucijos atstovu, kad turėjo būti pasirinkta neįleisti žiūrovų į stadioną, nes sporto renginiai vyksta ir sportininkai kovoja būtent dėl žiūrovų, dėl kuo geresnio reginio. „Bangos“ klubas gyvena iš paramos ir turi vienintelę galimybę uždirbti tik iš bilietų. Tai yra dar viena priežastis, kodėl jie nori, kad žiūrovai būtų rungtynėse, nes tai jų pragyvenimo šaltinis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad visos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas R. M., turi išimčių ir nebuvo nustatyta, ar asmenys, kurie nufilmuoti be kaukių ar susėdę šalia, išties pažeidė taisykles, ar jiems taikytinos tos išimtys. Institucija, traukianti R. M. atsakomybėn, turėjo surinkti ir pateikti įrodymus, kad tiems asmenims tos išimtys netaikytinos. Iš vaizdo įrašo nėra galimybės konstatuoti, ar buvo įrengta speciali vieta maisto vartojimui ar ne, o liudytojas S. S. parodė, kad tokia vieta buvo įrengta. Neaiškumai turėtų būti vertinami R. M. naudai. Nėra įrodymų pagrindžiančių R. M. kaltę, yra tik vaizdo įrašas ir institucijos atstovo pateiktos situacijos interpretacijos. Pareigūnas D. L. parodė, kad jokių pažeidimų neužfiksavo, o institucijos atstovas teigia, kad D. L. jam nurodė, kad matė pažeidimą. Tai akivaizdus prieštaravimas tarp to kas vyko realiai tuo metu ir kuo kaltinamas R. M.. Teisės aktų reikalavimai buvo vykdomi, tą patvirtino ne vienas liudytojas. Atsakomybėn turėjo būti traukiami konkretūs žiūrovai, kurie pažeidė teisės aktų reikalavimus, o ne renginio organizatorius; institucijos pareigūnai neužkardė daromų pažeidimų, tai laikė normaliu elgesiu ir jiems nesurašė administracinio nusižengimo protokolų. Jeigu teismas vertintų, kad R. M. kaltė yra įrodyta, prašo atsižvelgti į tai kokių priemonių jis ėmėsi, kad būtų išvengta pažeidimų. Negalima reikalauti teisės aktais iš žmogaus daugiau negu jis gali užtikrinti. Jeigu teisės aktais renginių organizatoriui nustatoma pareiga užtikrinti reikalavimų laikymąsi, tai tuo pačiu turi būti suteiktos priemonės tam padaryti, tačiau nėra nustatyto prievartos aparato, kuriuo naudojantis būtų galima užtikrinti reikalavimų laikymąsi, o vien įspėjimo žodžiu nepakanka. Vertinant „Žalgirio“ sirgalių veiksmus prašo atsižvelgti į tai ką parodė V. V., tai yra į tai, kad jie jau atvažiavo vienu autobusu, kaip socialiniame burbule, jie buvo atskirti nuo visų kitų, kad nekiltų konfliktų; vaizdo įraše matosi, kad jie yra be kaukių, tačiau pagal varžybų organizavimo taisykles yra būtinasis reikalingumas nesikišti ir neaštrinti tos situacijos, kas iššauktų konfliktą. Tai buvo svarbios rungtynės „Žalgiriui“, todėl buvo daug sirgalių emocijų, palaikant komandą, ir kaukių dėvėjimas sunkiai suderinamas su tuo.

Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pamena, kad dalyvavo kažkokiose rungtynėse, bet ar jos vyko 2020 m. spalio mėnesį, tiksliai nepamena. Varžybose buvo tam, kad užtikrintų viešosios tvarkos laikymąsi. Tą dieną viešosios tvarkos pažeidimų nepastebėjo. Įleidimą į stadioną užtikrina privati saugos tarnyba. Pats buvo įleistas ne per pagrindinį įėjimą. Jis praėjo ten, kur yra prekybos kioskas prie pagrindinio įėjimo, tačiau jokių pažeidimų nematė. Pats ėjo nusipirkti giros ir ją gėrė. Nepastebėjo ar tribūnose žiūrovai valgė maistą ir gėrė gėrimus. Negali pasakyti ar buvo per garsiakalbį žiūrovams pranešama (primenama) laikytis saugumo reikalavimų.

Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra futbolo klubo „Žalgiris“ direktorė, dalyvauja klubo renginiuose. 2020 m. spalio 20 d. buvo rungtynėse, kaip oficialus klubo asmuo. Rungtynėse išbuvo nuo pradžios iki galo. Varžybų metu ji pati dėvėjo kaukę, tribūnose, kuriose ji buvo, žiūrovai taip pat dėvėjo kaukes, buvo susodinti taip, kad tarp jų būtų saugus atstumas – buvo sužymėtos kėdės ir visi sėdėjo taip, kaip buvo reikalaujama. Kiek jai žinoma dalis futbolo klubo „Žalgiris“ sirgalių kaukių nedėvėjo, tačiau ji buvo gana toli nuo jų. Žiūrovai ne kartą buvo įspėti per garsiakalbį pranešėjo laikytis reikalavimų. Kokiais intervalais tai buvo daroma, nepamena, tačiau renginio metu tai tikrai buvo akcentuojama, nes tai buvo protokolinis jų varžybų organizavimo dalykas. Negali pasakyti ar tribūnose buvo valgančių ir geriančių žiūrovų. Neatsimena ar visi žiūrovai laikėsi nustatytų atstumų ar buvo tokių, kurie sėdėjo po kelis, nes stebėjo rungtynes. Stadione matė vaikštančius apsaugos darbuotojus. Ar jie atliko reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus negali pasakyti, nes ji sėdėjo aukštai tribūnoje bei jų nestebėjo. Ji sėdėjo pačiame viršuje, įėjus į stadioną per VIP įėjimą, trečioje eilėje nuo viršaus, kraštinėje tribūnos dalyje (rungtynes žiūrėjo ne iš vidaus). Aukščiausioje lygoje žaidžiantys klubai turi protokolą kaip yra organizuojamos rungtynės bei varžybų nuostatus, kuriais remiantis organizuoja rungtynes. Ten yra numatyta, kiek yra apsaugos, apsaugos kiekis turi būti derinamas su miesto, regiono policija ir protokoliniai dalykai visada yra aptarti, kaip komandos įeina į aikštę, ar gali/negali sveikintis. Dėl COVID-19 pandemijos turėjo susitarimą lygos lygmeniu tarp klubų, kad pranešėjas turi nuolat priminti žiūrovams, kad jie neatsipalaiduotų, saugotų kitus, sėdėtų laikantis įstatymų. Komandų sirgaliai sudaro atskiras bendruomenes, kurios klubų neįtakojamos, jos turi savo struktūrą, valdymo organus, savo įmones. „Žalgirio“ atveju ta yra įmonė „Pirmyn, žaliai balti“. Ji su jais nuolat rengia susitikimus ir prašo, kad būtų laikomasi taisyklių, bet ar jie tai vykdys ar ne – neįmanoma prognozuoti. Į aptariamas rungtynes „Žalgirio“ komandos sirgaliai atvažiavo visi kartu, varžybose jie palaikė komandą dainuodami, skanduodami ir kt. ir kaukės jiems trukdo tai daryti. Jie priėmė asmeninį sprendimą nusiimti kaukes, o klubo direktoriai tam įtakos padaryti negali. Neįmanoma be konfliktinės situacijos priversti sirgalių užsidėti kaukių. Yra tarptautinių renginių organizavimo rekomendacijos, pagal kurias norint suvaldyti sirgalius, turi dirbti specialiai apmokyta apsauga, o policijos turi būti kuo mažiau. Asmens privatumas saugomas įstatymų, ir jeigu asmuo nenori kažko vykdyti nusipirkęs bilietą, dėl to nieko negalima padaryti. Tam, kad būtų išvengta konfliktų sporto rungtynėse yra rekomenduojama prie sirgalių neiti.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jis komentavo 2020 m. spalio 20 d. vykusias rungtynes. Jis pristato komandas, informuoja, šį darbą atlieka daug metų. Sėdėjo antrame aukšte, pastato viduje. Prieš varžyboms prasidedant (prieš pirmą kėlinį), prieš antrą kėlinį ir kartais per pačias varžybas informavo žiūrovus, kad laikytųsi reikalavimų. Du kartus tikrai buvo informuota ir dar papildomai varžybų metu. Tekstas skambėjo maždaug taip „gerbiami žiūrovai, siekiant išvengti susirgimų, prašome laikytis saugaus atstumo ir dėvėti kaukes“. Nestebėjo ir neatkreipė dėmesio, ar žiūrovai buvo su kaukėmis, nes varžybų metu jis būna žiūrovams už nugaros. Su klubo direktoriumi aptarė, kiek kartų turėtų būti informuojami žiūrovai apie reikalavimų laikymąsi. Su direktoriumi visada prieš varžybas aptaria ką reikės jam informuoti, ką pasakyti, kokie niuansai, galbūt kažką reikės pasveikinti, pagerbti tylos minute. Prieš 2020 m. spalio 20 d. varžybas sutarė, kad tekstą sakys du kartus bei papildomai pagal aplinkybes. Varžybų metu klubo darbuotojas P. K. davė jam nurodymą papildomai pranešti pranešimą dėl reikalavimų laikymosi. Konkrečiai P. K. prašė papildomai informuoti žiūrovus dėl kaukių dėvėjimo. Iš viso 2020 m. spalio 20 d. varžybų metu žiūrovus informavo tris kartus.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba saugos poskyrio vadovu UAB saugos tarnyba „Argus“. Jis, jo kolega bei numatyti darbuotojai dalyvavo 2020 m. spalio 20 d., Gargždų miesto stadione, vykusiose futbolo rungtynėse. Iš viso buvo 6–7 saugos darbuotojai. Šio renginio metu turėjo nustatytas papildomas pareigas dėl karantino reikalavimų laikymosi užtikrinimo, tai yra turėjo užtikrinti, kad visi patenkantys į stadioną dėvėtų kaukes, asmenims atėjus be kaukės, jie būdavo perspėjami, kad jie privalo dėvėti kaukę, kitu atveju nebūtų įleidžiami į stadioną. Jeigu asmuo neturėdavo kaukės su savimi, buvo galimybė įsigyti ar gauti kaukę bilietų kasoje, kur jos buvo parduodamos ar dalinamos, ir tik tada patekti į stadioną. Nei vienas žmogus nebuvo praleistas į stadioną be kaukės. Jis nurodė saugos darbuotojams, kad jeigu pastebės žiūrovą be kaukės, ir jeigu jis nevalgo ar negeria, privalo jį įspėti, kad užsidėtų kaukę. Ir jis pats ne kartą įspėjo žiūrovus užsidėti kaukę, vieni užsidėdavo geranoriškai, kiti ne. Su renginio organizatoriumi nebuvo susitarta, kad saugos darbuotojai renginio metu įspės žiūrovus, tai buvo pačios saugos tarnybos sprendimas. Su renginio organizatoriumi buvo tariamasi tik dėl įleidimo į stadioną kontrolės. Asmenų, kurie vartojo maistą ir gėrė neįspėjo dėl kaukių dėvėjimo. Jis bei jo kolega buvo atsakingas UAB saugos tarnybos „Argus“ atstovas. Jis tada nežinojo, kad valgyti maistą ir gerti gėrimus renginio metu buvo galima tik tam skirtose vietose, renginio aptarimo metu renginio organizatoriai to neminėjo. Reikalavimų laikymosi užtikrinimą prieš pat varžybas aptarė su R. M., aptarė tik asmenų įleidimą į stadioną. Rašytinio susitarimo dėl karantino reikalavimų laikymosi užtikrinimo nebuvo, buvo tartasi tik žodžiu. Taip pat prie įėjimo į stadioną atliko įsinešamų daiktų kontrolę, tikrino kuprines, kad nebūtų pažeidžiamos taisyklės. Asmenims neleido įsinešti maisto ir gėrimų, nes tai draudžia bendros vidaus tvarkos taisyklės. Prie įėjimo pakabintos taisyklės, kuriose nurodyta kas yra draudžiama. Renginio metu per garsiakalbį buvo periodiškai pranešama, kad žmonės privalo dėvėti kaukes. Pranešta buvo daug kartų, bet tikslaus skaičiaus negali nurodyti. Pranešėjas yra ne jų darbuotojas. Stadiono teritorijoje buvo prekiaujama maistu ir gėrimais.

Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. spalio 20 d. rungtynės vyko seniai, todėl tiksliai aplinkybių neatsimena. Apie 3–4 metus stadione prekiauja maistu ir gėrimais. Prekybos vieta yra stadione, įėjus pro įėjimą, dešinėje pusėje. Neatsimena, kokie reikalavimai buvo nustatyti dėl maisto ir gėrimų vartojimo varžybų metu. Paprastai prieš parduodant prekes informuodavo asmenis, kad turi maistą ir gėrimus suvartoti tam skirtoje įrengtoje vietoje, tai yra prie pat palapinės, kur buvo pastatyti 2–3 stalai sujungti su suoliukais, tačiau nežino, kur asmenys vartojo maistą ir gėrimus, kur juos nešėsi. Negali pasakyti, ar ant kiosko buvo užrašyta kokia nors su tuo susijusi informacija. Perkančių maistą nebuvo daug, per karantiną būdavo nedaug žiūrovų. Visi, kurie pirko maisto, būtų tilpę pavalgyti prie palapinės. Neatsimena ar per varžybas buvo žiūrovai raginami užsidėti kaukes, laikytis reikalavimų. Patys dirbo su kaukėmis, o ar žiūrovai dėvėjo kaukes nepamena. Negali atsakyti, kodėl filmuotoje medžiagoje matosi, kad stovi tik prekybinis kioskas, o stalo su kėdėmis nėra.

Institucijos atstovė G. B. teismo posėdžiu metu nurodė, kad varžybose buvo apie vieną valandą (tris kartus atvažiavo ir išvažiavo; prieš pabaigą buvo apie pusę valandos nuo 19:30 val. iki 20:00 val.) ir tuo laikotarpiu negirdėjo, kad pranešėjas būtų nurodęs žiūrovams užsidėti kaukes. Tą dieną žiūrovams, kurie nedėvėjo kaukių, nebuvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, nes fiziniams asmenims pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tai nebuvo draudžiama (nebuvo draudžiančio teisės akto; tik rekomendacija), o operacijų vadovo sprendimu dėl aukšto meistriškumo varžybų yra numatyta, kad už tai atsako organizatorius, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas renginio organizatoriui, o ne fiziniams asmenims, kurie nedėvėjo kaukių varžybų metu. Ji pati paklausė kelių žmonių, ar jie turi teisę nedėvėti kaukės pagal teisės aktų išimtis ( dėl sveikatos priežasčių), bet buvo masė žmonių, kurie nedėvėjo kaukių ir nesilaikė atstumų. Ji neklausė žiūrovų, ar juos tarpusavyje sieja šeimos ryšiai, tačiau kaip matyti įraše „Žalgirio“ sirgalių buvo susibūrusių apie dvidešimt, kurie tikrai nebuvo šeimos nariai, taip pat greta jų stovėjo saugos darbuotojai, kurie taip pat nedėvėjo kaukių.

Institucijos atstovas G. R. teismo posėdžiu metu nurodė, kad 2020 m. spalio 20 d. vyko futbolo varžybos. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai dirbo kartu su policijos pareigūnais. Jie atvyko jau prasidėjus futbolo varžyboms, kelios minutės po 18 val. Apžiūrėjus matėsi, kad dalis asmenų (trečdalis ar pusė) yra be kaukių. Prabuvus stadione apie 10 minučių jokių informacinių pranešimų (garsinių ar kitokių), kad asmenys užsidėtų kaukes ir laikytųsi reikalavimų, nebuvo. Policijos pareigūnas pasakė, kad niekas nedėvi kaukių. Jis su G. B. nusprendė nueiti pasižiūrėti, kokia yra reali situacija, eidami filmavo. Sėdimos vietos buvo atskirtos apklijuojant lipnia juosta, kad asmenys sėdėtų atstumu vienas nuo kito, tačiau dalis žiūrovų to nepaisė, buvo susėdę greta. Jie nebuvo tikrinami; dalis galėjo būti ir vienos šeimos narių grupės, kas yra leidžiama, tačiau matėsi ir būreliai paauglių, tikrai ne iš vienos šeimos, ir šalia susėdusių vyrų, ir t.t. Dalis žiūrovų buvo be kaukių, tai matosi filmuotoje medžiagoje. Jis pats klausė vieno asmens kodėl nedėvi kaukės, jis jam atsakė, kad nedėvi kaukės dėl neįgalumo, tačiau neįgaliojo pažymėjimo nepateikė. Taip pat paklausė kitų trijų asmenų kodėl jie nedėvi kaukių; jie atsakė, kad kodėl jie turi dėvėti, juk niekas jų nedėvi. Filmuodami apėjo visą stadioną. Apsaugos darbuotojai taip pat nedėvėjo kaukių. Nuėjus prie kitos komandos sirgalių matė, kad iš jų beveik nei vienas nedėvėjo kaukės. „Banga“ sirgalius įspėjo, kad užsidėtų kaukes, dalis tą ir padarė, tačiau tikrai ne visi. Priešininkų komandos sirgalius taip pat įspėjo, bet tai rezultatų nedavė, gal jie net negirdėjo per didelį triukšmą. Prabuvę apie 20–30 minučių G. R. ir G. B. išvyko, grįžo praėjus 30–40 minučių, rungtynės dar nebuvo pasibaigusios. Antra kartą atvykę situacijos nefilmavo, bet matė, kad situacija visiškai nepasikeitusi. Paklausus dviejų policijos pareigūnų (D. L. ir T. A.), ar žiūrovai buvo per garsiakalbį įspėti dėl kaukių dėvėjimo ir atstumų laikymosi, jie atsakė, kad ne, jie tokio perspėjimo negirdėjo. Jam prabuvus apie 10 minučių tokių perspėjimų taip pat negirdėjo. Jiems būnant nematė, kad kas nors eitų ir įspėtų sirgalius asmeniškai. Vėliau buvo nuspręsta išsikviesti atsakingą asmenį R. M. ir jam buvo surašytas protokolas. Stadiono tribūnose matėsi (tai matosi ir filmuotoje medžiagoje), kad asmenys nešėsi gėrimus ir valgė, kitoje pusėje esančioje tribūnoje taip pat matėsi, kad asmuo geria kažkokį gėrimą ir apėjus stadioną nesimatė, kad būtų įrengta speciali vieta maistui vartoti; ten kur buvo parduodami gėrimai, tokios vietos šalia taip pat nebuvo. Pirmo atvykimo metu stadione buvo apie 20–30 minučių, antrą kartą atvykus išbuvo 10–15 minučių. Jų darbo tikslas buvo fiksuoti ar rungtynių organizatorius laikosi nustatytos tvarkos. Jie yra viešosios tvarkos pareigūnai, nėra įgalioti fizinės jėgos panaudojimui, asmenų sulaikymui. Protokolų žiūrovams dėl kaukių nedėvėjimo nerašė, nes tuo metu galiojantys teisės aktai neįpareigojo to daryti. Institucija mano, kad protokolas R. M. surašytas tinkamai, surinkti visi galimi įrodymai. Teisės aktai numato, kad užtikrinti reikalavimų laikymąsi privalo būtent renginio organizatorius, kaip jis tai turi padaryti - nėra numatyta. Filmuota medžiaga patvirtina, kad nebuvo užtikrinta, kad asmenys laikytųsi atstumų, dėvėtų kaukes. Institucijos pareigūnai apėję stadioną patys matė, kad specialiai skirtos vietos maisto ir gėrimų vartojimui nebuvo. Renginio organizatorius, nerasdamas būdų kaip užtikrinti reikalavimų laikymąsi, galėjo tiesiog nuspręsti neįleisti žiūrovų į stadioną ir tokiu būdu išvengti pažeidimų. Yra prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, pranešėjas parodė, kad pranešimą pranešė tris kartus, o saugos tarnybos atstovas nurodė, kad tai buvo sakoma daug kartų; šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi pranešėjo parodymais, kuris yra atsakingas už šį darbą ir geriau žino, kiek kartų buvo pranešta. Jeigu pagal tarptautines rekomendacijas yra patariama saugos darbuotojams nedrausmint sirgalių, neiti link jų, ir jei sirgalių nėra galimybės sukontroliuoti nesukeliant konfliktinės situacijos, tai pandemijos suvaldymo tikslais sirgaliai neturėjo būti įleidžiami į stadioną. R. M. atstovas pats paaiškino, kad „Žalgirio“ sirgaliai buvo be kaukių, kas rodo, kad nusižengimas pripažįstamas.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga: 2020 m. lapkričio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3–4), raštas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens supažindinimo su jo teisėmis ir pareigomis (b. l. 5), 2020 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. VTG(38.2)-631 (b. l. 6), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus paklausimas (b. l. 7), 2020 m. lapkričio 6 d. VšĮ „Gargždų futbolas“ atsakymas į paklausimą (b. l. 8), fotonuotrauka (b. l. 9), elektroniniai laiškai (b. l. 10–11), kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (b. l. 12), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 41–44), 2015 m. vasario 2 d. apsaugos sutartis Nr. F-VRI-0183 ir jos priedai (b. l. 60–62, 63–64), 2019 m. gruodžio 9 d. papildomas susitarimas prie apsaugos sutarties Nr. F-VRI-0183 (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Ši teisės norma yra blanketinė, kuri nukreipia į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. spalio 25 d.) (toliau – Nutarimas) numatyta, kad siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės (Nutarimo 1.1 punktas). Nutarimo 4.1.1 punkte be kita ko numatyta, kad sporto renginiai organizuojami ir vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Renginiai organizuojami ir vykdomi, jei renginio organizatoriai užtikrina bilietų platinimą elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimą bei kontroliuoja žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimą į renginio vietą (Nutarimo 4.1.2 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendime Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2020 m. spalio 25 d.) (toliau – Sprendimas) numatyta, kad aukšto meistriškumo sporto varžybų organizatoriai įpareigojami užtikrinti: kad varžybose, kurios vyksta atvirose erdvėse, kai žiūrovai stovi, būtų užtikrintas ne mažesnis nei 1 m atstumas tarp žiūrovų, o varžybose, kuriose žiūrovai sėdi, tarp žiūrovų būtų ne mažesnis kaip 1 metro atstumas arba žiūrovai būtų sodinami į kas antrą kėdę, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus (Sprendimo 1.2.1 punktas); kad, žiūrovai ir varžybų aptarnaujantis personalas viso renginio metu dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tada rekomenduojama dėvėti veido skydelį) (Sprendimo 1.2¹ punktas); kad varžybų metu valgoma ir geriama būtų tik specialiai tam skirtose vietose ir tik prie stalų ar barų (išskyrus sportininkus ir kitus asmenis) (Sprendimo 1.11 punktas).

Aukšto meistriškumo sporto varžybų sąvoka Sprendime nepateikta. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – nacionalinių ar tarptautinių subjektų organizuojamas tam tikros šakos renginių sistemai priklausantis sporto renginys, kuriame pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar nacionalinės sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) sportininkai varžosi tarpusavyje (individualiai ar komandomis), o šio renginio laimėtoją (laimėtojus) ir rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės ir (ar) įgūdžiai. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2020 m. spalio 20 d. organizuotos Lietuvos futbolo federacijos „A“ lygos rungtynės vyko tarp Gargždų „Bangos“ ir Vilniaus „Žalgirio“ klubų (b. l. 7, 8), todėl yra laikytinos aukšto meistriškumo sporto varžybomis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sąvokos bei Sprendime vartojamos sąvokos prasme.

R. M. būdamas VšĮ „Gargždų futbolas“ direktoriumi, Viešajai įstaigai „Gargždų futbolas“ 2020 m. spalio 20 d., ekstremaliosios situacijos metu, organizuojant futbolo rungtynes (aukšto meistriškumo sporto varžybas), buvo atsakingas už Nutarimo ir Sprendimo reikalavimų laikymąsi bei kontrolę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendimas nenumato konkrečių priemonių ir būdų, kaip sporto varžybų organizatorius turi užtikrinti, kad žiūrovai laikytųsi Sprendime nustatytų reikalavimų. Teismo vertinimu sporto varžybų organizatorius turi pasirinkti tokias priemones, kurias taikant nebūtų sudaromos sąlygos žiūrovams nesilaikyti reikalavimų, kas sąlygotų sporto varžybų organizatorius netinkamą Sprendime jam nustatytų pareigų vykdymą. Pasirinktos priemonės turi būti pakankamos ir tinkamos Sprendimo iškeltiems tikslams pasiekti. Iš Sprendimo nuostatų matyti, kad jomis ribojama sporto varžybų organizatorius teisė organizuoti aukšto meistriškumo sporto varžybas, nustatant konkrečius reikalavimus, kuriuos jis turi užtikrinti rengdamas tokias varžybas, tokiu būdu siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą.

Iš 2020 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. VTG(38.2)-631 bei vaizdo įrašų nustatyta, kad 2020 m. spalio 20 d., Gargždų miesto stadione, adresu Kvietinių g. 26, Gargždai, vykusių futbolo rungtynių metu tarp dalies žiūrovų nebuvo 1 metro atstumo, dalis žiūrovų sėdėjo greta vienas kito (b. l. 6, 12). Futbolo varžybos buvo organizuojamos stadione su tribūnomis (varžybos stebimos sėdint), todėl šiam sporto varžybų organizatoriui taikomam įpareigojimui užtikrinti buvo imtasi priemonių – specialiomis juostomis, trukdančiomis sėdėti, pažymėta kas antra kėdė. Šio reikalavimo laikymuisi yra taikoma išimtis, t. y. reikalavimas netaikomas sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams (Sprendimo 1.2.1 punktas). Iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti išvados, kad absoliučiai visi vaizdo įraše užfiksuoti asmenys nepatenka į šią išimtį (gali būti ir greičiausiai dalis jų į ją patenka), tačiau yra akivaizdžiai matyti, jog kai kurios grupelės (būreliu susėdę vaikai, greta susėdę vyrai, arti viens kito esantys „Žalgirio“ futbolo klubo sirgaliai) tikrai nepatenka į šią išimtį. R. M. ir jo atstovas patys pripažino, kad „Žalgirio“ futbolo klubo sirgaliai nesilaikė nustatyto atstumo, o taip pat ir tai, kad varžybų organizatoriai dėl to iš esmės jokių priemonių nesiėmė, net saugos firmos darbuotojai vengė artintis prie jų tribūnos, kad nesukurstytų neramumų. Todėl, nors varžybų organizatoriui išties nėra numatyta pareiga rinkti duomenis apie žiūrovų tarpusavio ryšius ir būtų nepagrįsta reikalauti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tokius duomenis pateikti teismui, ginantis nuo jam pareikšto kaltinimo, jau minėtų faktinių aplinkybių nustatymo pakanka teismo išvadai, kad šio reikalavimo nesilaikė ir ne Sprendimo 1.2.1 punkte išvardinti asmenys.

Iš VšĮ „Gargždų futbolas“ atsakymo į paklausimą, vaizdo įrašo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos stadiono fotonuotraukos bei liudytojo V. Č. parodymų nustatyta, kad 2020 m. spalio 20 d. vykusių futbolo varžybų metu varžybų organizatorius ėmėsi tam tirų priemonių, kad būtų laikomasi atstumo tarp žiūrovų, t. y. žiūrovai buvo sodinami į kas antrą kėdę užklijuojant laisvas kėdes lipnia juosta, o žiūrovai, sportininkai, kiti rungtynių dalyviai buvo tris kartus informuoti dėl būtinybės laikytis atstumo (b. l. 6, 8, 12). Teismas vertina užfiksuotą kėdžių žymėjimą kaip akivaizdžias ir tinkamas varžybų organizatoriaus taikytas priemones aptariamiems reikalavimams užtikrinti, tačiau konstatuoja, kad vien to, kaip matyti iš visos bylos medžiagos, nepakako. Teismo vertinimu, per gana ilgą futbolo varžybų laiką nepakako ir trijų garsinio informavimo apie būtinybę laikytis atstumų kartų; visuotinai žinoma, kad kitose asmenų susibūrimo vietose ( parduotuvėse, stotyse ir kt.) toks informavimas vyksta daug dažniau ir šiuo atveju, siekiant galimybės rengti varžybas pandemijos metu, reikėjo skirti tam daugiau pastangų, kad būtų galima daryti išvadą, kad varžybų organizatorius iš savo pusės padarė viską, kad būtų užtikrintas Sprendimo įgyvendinimas ir tų pačių žiūrovų apsauga nuo pavojingo viruso plitimo.

Be to, teismo neįtikino ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentai, pažymėti ir liudytojos V. V., kad nei varžybų organizatorius, nei jų saugumą užtikrinti turėjusios saugos tarnybos darbuotojai ne tik neprivalėjo, bet netgi negalėjo, siekdami nepapiktinti „Žalgirio“ futbolo klubo sirgalių, artintis prie jų ir reikšti jiems pastabų dėl atstumų laikymosi ir, kas bus aptariama vėliau, kaukių nedėvėjimo. Bendrosios varžybų organizavimo nuostatos, netgi tarptautinės, numatančios šiai sportinio renginio dalyvių grupei tam tikrą išskirtinumą, įvertinant jų sportines aistras ir galimas reakcijas į drausminimą, negali sudaryti pagrindo varžybų organizatoriui nesiimti priemonių užtikrinti, kad ir šie asmenys laikytųsi Sprendimo reikalavimų. Tenka sutikti su Institucijos atstovo nuomone, kad koronaviruso pandemijos mastas ir didžiulis pavojus visuomenės sveikatai, susidarę pastaraisiais metais ir sukėlę iššūkių visoms visuomeninio gyvenimo ir verslo sritims, turėjo atitinkamai pakoreguoti ir tokių varžybų organizatorių veiksmus bei normalesnėmis visuomenės gyvavimo sąlygomis susiklosčiusią praktiką, kurioje buvo akcentuojami kiti, mažiau svarbūs nei viruso plitimo stabdymo, prioritetai. Nesant galimybių tai padaryti, varžybų organizavimas dalyvaujant žiūrovams pripažintinas neatsakingu ir už tai šioje byloje R. M. yra traukiamas atsakomybėn.

Iš bylos medžiagos (b. l. 6, 12), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymų taip pat nustatyta, kad 2020 m. spalio 20 d., Gargždų miesto stadione, adresu Kvietinių g. 26, Gargždai, vykusių futbolo rungtynių metu dalis žiūrovų nedėvėjo burną dengiančių apsaugos priemonių. Sprendime yra numatyta išimtis, kad kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, ir byloje išties nėra surinkta įrodymų, kiek kaukių nedėvėjusių asmenų tarpe buvo neįgalių asmenų, tačiau iš Institucijos atstovo, asmeniškai bendravusio su kaukių nedėvėjusiais asmenimis, liudytojos G. B. paaiškinimų ir filmuotos medžiagos nustatyta, kad šių asmenų tarpe tikrai buvo ir nepriklausančių šiai išimčiai asmenų – vaikai, G. R. kalbinti asmenys, to paties „Žalgirio“ futbolo klubo sirgaliai.. Be to, kaip nurodyta ir Sprendimo 1.2¹ punkte, dėl neįgalumo nosį ir burną visiškai dengiančios kaukės išties negalintys asmenys turėtų dėvėti apsauginius skydelius, t.y., net ir jie nėra visiškai atleidžiami nuo pareigos tokiu būdu saugotis ir saugoti aplinkinius asmenis nuo viruso plitimo, o nei atsakomybėn traukiamas asmuo, nei apsaugos darbuotojai, rūpinęsi, kad į stadioną nepateiktų kaukių nedėvintys asmenys, nieko nenurodė apie neįgalius asmenis, kurie jau patekdami į stadioną kontrolės metu būtų nurodę savo neįgalumą ir turėję tokius skydelius.

Nors R. M. nurodė, kad dėl saugumo reikalavimų laikymosi buvo savo funkcijas delegavęs UAB saugos tarnybos „Argus“ darbuotojams, byloje surinkti rašytiniai įrodymai to nepatvirtina, o iš liudytojų parodymų ir vaizdo medžiagos matyti, kad aptariamų reikalavimų laikymosi saugos tarnybos darbuotojai, buvę stadione viso renginio metu, iš esmės neatliko – neragino žiūrovų užsidėti kaukių ir net patys užfiksuoti jų nedėvintys. Tai, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog šių varžybų organizatoriai išties deramai pasirūpino, kad į stadioną patektų tik asmenys, dėvintys kaukes, ir sudarė galimybes jų neturintiems čia pat įsigyti, vertinama kaip tinkamos organizatoriaus pastangos Sprendimo reikalavimams užtikrinti, tačiau buvo būtina ir toliau, viso renginio metu, tokių pastangų imtis ar jas tinkamai deleguoti, o tai padaryta nebuvo ir todėl R. M. kaip varžybų organizatoriaus vadovas yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2020 m. spalio 20 d., Gargždų miesto stadione, adresu Kvietinių g. 26, Gargždai, vykusių futbolo rungtynių metu keletas žiūrovų valgė maistą ir gėrė gėrimus stadiono tribūnose (ne tam specialiai skirtose vietose) (b. l. 6, 12). Liudytojas S. S. parodė, kad prie prekybos kiosko būdavo pastatyti 2–3 stalai sujungti su suoliukais, tai yra, vieta skirta žiūrovams vartoti maistą ir gėrimus. Liudytojas davė parodymus praėjus daug laiko nuo Gargždų „Bangos“ ir Vilniaus „Žalgirio“ rungtynių, todėl teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ar tokia vieta buvo įrengta ir 2020 m. spalio 20 d. vykusių rungtynių metu. Sugretinus šiuos liudytojo parodymus su vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad prie palapinės stalų sujungtų su kėdėmis nėra, darytina išvada, kad liudytojas duodamas parodymus suklydo, supainiojo šiose varžybose buvusią situaciją su kitomis varžybomis. Tą aplinkybę, kad 2020 m. spalio 20 d. vykusių rungtynių metu nebuvo įrengta vieta specialiai skirta maisto ir gėrimų vartojimui, patvirtinto ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu. R. M. tvirtina, kad stacionarios vietos, skirtos maisto ir gėrimų vartojimui, įrengimu turi pasirūpinti tie, kas tiekia maistą ir gėrimus. Teismas su tokiu argumentu sutinka tik iš dalies. Sprendimo 1.11 punkte yra aiškiai nurodyta, kad sporto varžybų organizatorius užtikrina, kad varžybų metu valgoma ir geriama būtų tik specialiai tam skirtose vietose ir tik prie stalų ar barų. Varžybų organizatorius gali deleguoti tokią pareigą kitiems asmenims, tačiau tokiu atveju Tačiau R. M. turėjo kontroliuoti, kaip šis asmuo šią pareigą vykdo, tačiau to nepadarė, kas sąlygojo tai, kad 2020 m. spalio 20 d. speciali vieta skirta maisto ir gėrimų vartojimui nebuvo įrengta, dėl ko į rungtynes atvykę žiūrovai valgė maistą ir gėrė gėrimus ne tam skirtoje vietoje (tribūnose). Teisės akte numatytos pareigos delegavimas kitam asmeniui nešalina asmens, kuriam ta pareiga numatyta tiesiogiai teisės akte, (šiuo atveju renginio organizatoriaus) atsakomybės. Taigi, R. M. būdamas VšĮ „Gargždų futbolas“ direktoriumi neužtikrino teisės akto nustatyto reikalavimo laikymosi futbolo rungtynių metu ir tokiu būdu pažeidė Sprendimo 1.11 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad Sprendimo 1.11 punktas numato išimtis kam reikalavimas netaikomas, tai yra, sportininkams ir kitiems asmenims. Sprendimo 1.3 punkte pateikta „kitų asmenų“ sąvoka, tai yra aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistai, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriai, teisėjai, antidopingo pareigūnai, organizatoriai ir aptarnaujantis personalas. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad asmenys, kurie valgė maistą ir gėrė gėrimus, neįeina į šią išimtį (pavyzdžiui, vaizdo įraše matyti, kad tarp vartojančių maistą ir gėrimus buvo vaikų). Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše matyti ir tai, kad valgančių ir geriančių žiūrovų varžybose buvo sąlyginai nedaug, o liudytojas V. B. parodė, kad saugos tarnybos „Argus“ darbuotojai į stadioną asmenims neleido įsinešti maisto ir gėrimų. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad padaryto pažeidimo mastas buvo nedidelis.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra materialioji, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimai buvo pažeisti ekstremaliosios situacijos metu, kuri paskelbta dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (suvestinė redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.). Aiškinant Sprendimo 1.11 punkte įtvirtintą teisės normą įstatymo leidėjo ketinimo metodu, matyti, kad toks įpareigojimas aukšto meistriškumo sporto varžybų organizatoriams buvo nustatytas dėl to, kad asmenims valgant ir geriant tribūnose padidėja rizika išplisti COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) (koronavirusas plinta oro-lašeliniu būdu, o asmenys valgyti ir gerti maistą gali tik nusiėmę kaukes; asmenys pavalgę gali palikti šiukšles nuo kurių paviršiaus gali užsikrėsti kiti asmenys; vartodami maistą ir gėrimus aplinkoje, kurioje esančių dažnai liečiamų daiktų, tokių kaip kėdės ar laiptų turėklai, paviršiai yra nedezinfekuoti, gali užsikrėsti patys; ir t. t.). Todėl teismo vertinimu 2020 m. spalio 20 d. vykusių futbolo rungtynių metu asmenims vartojant maistą ir gėrimus tribūnose kilo pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19, pavojus buvo realus, o ne tik tariamas. Šį pavojų sukėlė ir jau anksčiau aptarti kiti pažeidimai – atstumų tarp ne vieno namų ūkio narių nesilaikymas ir nosį bei burną dengiančių kaukių, gana ilgą laiką esant arti vienas kito, nedėvėjimas, juolab – dainuojant, skanduojant, šūkaujant ir judant, kas sudaro optimalias sąlygas oro lašeliniu būdu plisti virusams.

R. M. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – susidariusios ekstremaliosios situacijos metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Byloje nustatytus ir įrodytus R. M. veiksmus teismas vertina kaip neatsargius (padarytus dėl nepagrįsto pasitikėjimo). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius ėmėsi nemažai teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonių, siekė tinkamai vykdyti Sprendimo reikalavimus, tačiau šios priemonės buvo nepakankamos (direktorius delegavo maisto tiekėjui pareigą įrengti specialią vietą maisto ir gėrimų vartojimui, tačiau neatliko šios pareigos vykdymo kontrolės; su saugos tarnybos atstovu aptarė asmenų įleidimą tik su kaukėmis, tačiau nesusitarė, kad saugos tarnybos darbuotojai įspės žiūrovus dėvėti kaukes ir primis tai viso renginio metu, taip pat įspės žiūrovus, kurie valgo ir geria tribūnose), dėl ko ir buvo užfiksuotas teisės akto pažeidimas. Be to, toks atvejis jo vadovaujamoje įstaigoje užfiksuotas tik vieną kartą, o R. M. teismo proceso metu išties nuoširdžiai nurodė visas jam žinomas šio įvykio aplinkybes ir pateikė įrodymus, rodančius savo pastangas tinkamai suorganizuoti varžybas, kaip jis pats nurodė, labai svarbias gargždų „Bangos“ futbolo klubui ir Gargždų miesto sportinei bendruomenei. Tikėtina, kad įstaigos direktorius iš šio įvykio ir su juo susijusio bylos proceso pakankamai pasimokė ir ateityje jo įstaigos organizuojamose futbolo rungtynėse imsis tinkamų ir pakankamų teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonių.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). R. M. baustas administracine tvarka už kito pobūdžio nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skirdamas baudą taip pat atsižvelgia ir į anksčiau aptartus argumentus, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, įstaiga ėmėsi priemonių teisės aktų reikalavimams užtikrinti, tačiau jie buvo nepakankami, todėl esant šių aplinkybių visumai, skirti už padarytą nusižengimą net ir minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 1500 Eur baudą – būtų neproporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ir be reikalo apsunkintų R. M. turtinę padėtį, ir taip neabejotinai paveiktą ilgą laiką trukusio karantino ir ekstremaliosios situacijos apribojimų. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, R. M. paskyrus švelnesnę už sankcijoje numatytą nuobaudą – mažesnę nei minimalią baudą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti R. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Informuoti R. M., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20125493815, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė