- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 1K-187-376-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. B. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties, kuria pratęstas šešiems mėnesiams nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausančias pinigines lėšas 642,30 litų sumai, esančias jo asmeninėje sąskaitoje Lukiškių TI-K, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (20 epizodų), 214 str. 1 d. (3 epizodai), 215 str. 1 d. (8 epizodai), 182 str. 1 d. (3 epizodai), 178 str. 2 d.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-08-29 nutarimu, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, buvo laikinai apribotos V. B. nuosavybės teisės į 642,30 litų sumą, turto saugotoju paskiriant Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-29 nutartimi pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą šešiems mėnesiams.
K. V. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-29 nutartį. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorė nepagrįstai laikinai apribojo nuosavybės teises į V. B. priklausančius pinigus, manydama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Apylinkės teismas nepagrįstai pratęsė laikinojo nuosavybės teisių apribojimo terminą į Lukiškių TI-K V. B. asmeninėje sąskaitoje esančius pinigus, dėl ko kaltinamasis dabar negali apsipirkti parduotuvėje.
K. V. B. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė. Kaip numato LR BPK 151 str., civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t.y. procese turi būti užtikrintas 1) civilinis ieškinys; 2) galimas turto konfiskavimas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (20 epizodų) tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje padėjo apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagal BK 214 str. 1 d. (3 epizodai) tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, pagal BK 215 str. 1 d. (8 epizodai) tuo, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pagal BK 182 str. 1 d. (3 epizodai) tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, pagal BK 178 str. 2 d tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji Konstancija I. G., A. A., Marijona A. P., J. S., A. Š., A. K., L. D., L. S. S., A. R., Marija E. K., A. D., A. P., V. D., T. Š., J. A., S. R., L. R., B. K., V. Z., Aloyzas A. Š. pareiškė civilinius ieškinius dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2011-08-29 nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, pagrįstai laikinai apribojo V. B. nuosavybės teises 642,30 litų sumai, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-29 nutartimi šį laikinojo nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsė. Taigi, kaltinamojo V. B. skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorė laikinai apribojo nuosavybės teises į jam priklausančius pinigus, manydama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, yra nepagrįstas.
Pagal LR BPK 11 str. nuostatas, bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Taip pat proporcingumo bei teisingumo baudžiamajame procese principai, suponuoja išvadą, jog tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga kaltinimų turiniui ir mastui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas.
Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, nagrinėjamu atveju patvirtina ne tik taikomos procesinės prievartos priemonės reikalingumą, bet ir jos proporcingumą.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laikinasis nuosavybės teisių apribojimas yra laikinoji procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas būtų panaikintas nepasitvirtinus kaltinimams arba jeigu atsirastų kitos priežastys, dėl kurių ši procesinės prievartos priemonė taptų nebereikalinga.
Įvertinęs pateiktą medžiagą ir visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.