- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-337
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas (pirm.), Gintaras Peciulis, Audrone Jarackaite
- Ieškovas
- C. O., R. O.
- Atsakovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- O. K., uždarajai akcinei bendrovei ,,Ergo Lietuva“
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas, Andrius Baranskis, Olegas Urbonas
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu C. O. ir R. O. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo civilineje byloje Nr.2-1261-41/2005 pagal ieškovu C. O. ir R. O. ieškini atsakovei K. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims O. K. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Ergo Lietuva“ del turtines ir neturtines žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovai C.O. ir R.O. 2005 m. sausio 25 d. ieškiniu kreipesi i Vilniaus apygardos teisma ir praše priteisti iš atsakoves K.S 86,22 Lt su sveikatos gražinimu susijusiu išlaidu vaistams ir maisto papildui, 789,77 Lt draudiko UAB ,,Ergo Lietuva“ neapmoketu transporto išlaidu, vienkartine 200 000 Lt dydžio išmoka bei periodines išmokas po 400 Lt per menesi neterminuota laikotarpi už ieškovu patirta neturtine žala.
Ieškovai nurode, kad 2003 m. gegužes 12 d. atsakove, vairuodama nuosava automobili, susidure su priešinga kryptimi važiavusiu O.K. vairuojamu automobiliu ir padare autoivyki, kurio metu buvo mirtinai sužalota ieškovu dukra D.O. ir 24 savaiciu vaisius gimdoje. Teismo medicinos eksperto išvadoje buvo konstatuota, jog ieškovu dukters mirties priežastis buvo autoavarijoje patirti sužalojimai. Autoavarijos metu buvo sunkiai sužalotas kartu važiaves ieškovas C.O. jis neteko 30 procentu bendrojo darbingumo ir buvo pripažintas trecios grupes invalidu. Del šio autoivykio ieškovai patyre dideliu materialiniu išlaidu, kuriu dali atlygino draudimo kompanija UAB ,,Ergo Lietuva“, kurioje atsakove buvo apdraudusi savo civiline atsakomybe. Sveikatos atstatymui ieškovas gydytoju nurodymu nuolat vartojo ir toliau vartoja vaistus, vitaminus, maisto papildus, jam yra paskirta reabilitacija ir tolimesnis gydymas, nuolat reikia lankytis pas gydytojus. Ieškovai taip pat nurode, kad benzinui jie išleido 839,48 Lt, draudimo kompanija atlygino dali šiu išlaidu, t.y. 85,81 Lt., likusi dalis -789,77 Lt turetu buti priteista iš atsakoves. Iš atsakoves taip pat turetu buti priteistos išlaidos vaistams bei maisto pagerinimui, sudarancios 86,22 Lt.
Del autoivykio ieškovai taip pat patyre ir neturtine žala, kadangi žuvo vienintele ju dukra, kuri rupinosi tevais, studijavo VPU, gerai mokesi, tikejosi siekti karjeros bei iš uždarbio išlaikyti tevus. Kartu su dukra žuvo ir vienintelis ieškovu vaikaitis - negyva gimusi anuke A.O. Netekdami dukters bei anukes, ieškovai prarado galimybe pratesti gimine, gauti pagalba bei džiaugsma senatveje. Po autoavarijos bei pradinio gydymo ieškovas ir toliau kencia fizini skausma, jaucia skaudžias pasekmes, jo bukle nepagerejo, sutriko plauciu veikla, išsivyste pirmo laipsnio plauciu nepakankamumas, letai gyja kairiuju šonkauliu lužiai, išsivyste letinis bronchitas, pašalinta blužnis, jam sunku kalbeti ir vaikšcioti, nuolat skauda traumuotas kuno dalis, yra butinas specialus maisto racionas, kiekviena diena ieškovui gresia mirtinas pavojus. Ieškovei taip pat sutriko sveikata, del didelio susijaudinimo sutriko širdies veikla, stipriai padidejo kraujospudis, tai pakenke akiu tinklainei ir t.t. Ieškovai nurode, kad senatveje jie tures patys rupintis savimi, neteko visko, ko gali netekti tokio amžiaus žmogus, todel savo patirta neturtine žala jie vertina 200 000 Lt suma.
Šalies argumentai
Atsakove K.S. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Ji nurode, kad del ivykusios nelaimes labai gailisi, užjaucia ieškovus, pati jaucia skausma ir kancias, taciau ieškovu reikalaujama priteisti suma žalai atlyginti yra pernelyg didele ir nepagrista. Atsakove pabreže, kad po nelaimes ji bande siulyti ieškovams savo pagalba, taciau ieškovai pareiške, kad jiems nieko iš jos nereikia. Atsakove esanti pasiruošusi atlyginti žala ieškovams savo galimybiu ribose. Ji sutiko apmoketi vaistu ir maisto papildu išlaidas, sudarancias 86,22 Lt. Atsakove taip pat nurode, kad ieškovu prašoma priteisti neturtines žalos suma yra per didele ir nepagrista. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas turetu atsižvelgti ir i jos kaltes forma - neatsarguma, o taip pat ta aplinkybe, kad 2004 m. spalio 12 d. jai gime sunus. Priteisus ieškovu prašoma suma, nukentetu vaiko interesai, kadangi butu sunku skirti pakankamai lešu jo auklejimui ir ugdymui. Atsakove nurode, kad šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos pajamas sudaro tik motinystes pašalpa, jokio nekilnojamojo turto ji neturi, todel nera objektyvios galimybes susimoketi reikalaujamos sumos. Atsakoves teigimu, neturtine žala draudimo sumos ribose turetu atlyginti draudimo bendrove.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovu C.O. ir R.O. ieškini patenkino iš dalies ir priteise iš atsakoves K.K. 321,19 Lt turtines žalos bei 60 000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Likusioje dalyje teismas ieškini atmete.
Teismas vadovavosi aplinkybemis, nustatytomis Vilniaus rajono apylinkes teismo 2003 m. lapkricio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-353-05/03, kuriuo atsakove K.S. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltima, numatyta BK 281 straipsnio 4 dalyje už tai, kad vairuodama keliu transporto priemone, ji del neatsargumo pažeide keliu eismo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmogus bei buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kaip turinciomis prejudicine reikšme nagrinejamoje civilineje byloje. Teismas padare išvada, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp baudžiamojoje byloje nustatytu neteisetu atsakoves veiksmu ir atsiradusios žalos. Kadangi dali ieškovu patirtos turtines žalos atlygino tretysis asmuo draudimo bendrove UAB ,,Ergo Lietuva“, kurioje atsakove buvo apdraudusi savo civiline atsakomybe, teismas sprende klausima tik del draudiko neatlygintos ir papildomai ieškovu patirtos turtines ir neturtines žalos atlyginimo. Teismas ieškovams priteise 86,22 Lt su sveikatos gražinimu susijusiu išlaidu vaistams bei maisto papildui isigyti. Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, teismas placiau del išlaidu ieškovo vaistams ir maisto papildams priteisimo nepasisake. Ieškovu reikalavima del transporto išlaidu teismas tenkino iš dalies, nurodydamas, kad pateikti rašytiniai irodymai pagrindžia tik 234,97 Lt išlaidu kurui suma, likusia šio reikalavimo dali teismas atmete kaip nepagrista ir neirodyta. Spresdamas neturtines žalos atlyginimo klausima, teismas atsižvelge i aplinkybe, kad ieškove R.O. patyre neturtine žala del dukters gyvybes atemimo, o ieškovas C. O. - ne tik del dukters mirties, bet ir del savo sveikatos sužalojimo.
Nustatydamas neturtines žalos atlyginimo dydi, teismas nurode, kad pagrindine civilines atsakomybes funkcija yra kompensacine ir kad pinigine kompensacija už neturtines žalos padaryma yra skirta sukelti teigiamas emocijas, kurios galetu maksimaliai sušvelninti patirtu kanciu salygotus negatyvius pokycius asmenybes psichineje sferoje. Ivertines faktines bylos aplinkybes bei neturtines žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas ieškovams priteise 60 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, ieškovu patirtos neturtines žalos kompensacija nustatydamas po 25 000 Lt. Nustatydamas ieškovu patirtos neturtines žalos kompensacijos dydi, teismas atsižvelge i tai, kad žuvusioji D.O. buvo vienintele ieškovu dukra, ji laukesi kudikio, žuvo budama jauno amžiaus ir galedama pratesti gimine, todel netekdami vienturtes dukters, ieškovai prarado gyvenimo džiaugsma, galimybe pratesti gimine, o taip pat parama bei priežiura senatveje, teigiamas emocijas.
Teismas taip pat nurode, kad nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, butina kompleksiškai vertinti visus kriterijus, atsižvelgti ne tik i ieškovu patirtas dvasines ir fizines kancias bei emocinius išgyvenimus, ju masta ir pasekmes, bet ir i kitus faktorius, tokius kaip padarytos turtines žalos dydis, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, teisingumo, protingumo, sažiningumo principai ir kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes. Ieškovu patirta turtine žala iš dalies atlygino tretysis asmuo UAB ,,Ergo Lietuva“, išmokedamas jiems atitinkamas draudimo išmokas už transporto priemones sugadinima, padengdamas laidojimo išlaidas, dali su ieškovo sveikatos gražinimu susijusiu išlaidu. Ieškovai neirode aplinkybes, kad del ju dukters gyvybes atemimo jie butu neteke pajamu ar patyre kita turtine žala, kad ju turtine padetis butent del dukters mirties butu pablogejusi ar kitaip pasikeitusi. Ieškovai patys išlaike studente dukteri ir jos sutuoktini O.K. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad atsakoves kaltes forma yra neatsargumas, turtine ir neturtine žala nebuvo padaryta tycia, atsakove nuoširdžiai gailisi, pati jaucia dideli dvasini skausma, autoivykis jai paciai sukele sunkias turtines ir neturtines pasekmes, kurios jauciamos iki šiol. Atsakove pripažista ieškovu reikalavima del neturtines žalos atlyginimo iš dalies pagristu bei nurode, jog ne karta siule ieškovams savo pagalba, siule taikiai išspresti ginca ir sutinka iš dalies kompensuoti ieškovu patirta dvasini ir fizini skausma, kiek tai leidžia jos finansines galimybes. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelge ir i pakankamai sunkia atsakoves turtine padeti (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 3 d.). Ieškovui C.O. teismas nustate 10 000 Lt dydžio kompensacija už del sveikatos sužalojimo patirta neturtine žala, nurodes, kad jam buvo padarytas sunkus kuno sužalojimas, jis neteko 30 procentu bendrojo darbingumo, iki 2004-05-31 ieškovui buvo suteikta III invalidumo grupe.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai C.O. ir R.O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini patenkinti.
Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaike materialines ir proceso teises normas, netinkamai vertino byloje esancius irodymus, todel prieme nepagrista sprendima. Ieškovai apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai nustate neturtines žalos dydi, neivertino, kad ieškovu prašoma priteisti žala susideda iš triju elementu – dukters žuties, ieškovo sveikatos sužalojimu bei negautu pajamu. Atsižvelgiant i tai, kad civilines atsakomybes funkcija yra kompensacine, teismas turejo tiksliai apskaiciuoti visu žalos elementu dydi ir gražinti ieškovus i maksimaliai panašia padeti, buvusia iki teises pažeidimo.
2. Atsisakydamas visiškai tenkinti ieškovu reikalavimus ir neivertines kompleksiškai visu padarytos žalos kriteriju, teismas pažeide teisingumo, protingumo bei sažiningumo principus.
3. Nustatydamas priteistinos sumos dydi, teismas neatsižvelge i byloje esancius irodymus bei atsakoves kaltais veiksmais sukeltas pasekmes, ieškovu patirtus dvasinius išgyvenimus, o vertino tik kaltininkes turtine padeti.
4. Esminis žalos nustatymo kriterijus yra sužalojimo pasekmes ir patirti dvasiniai išgyvenimai, o ne atsakoves mažamecio vaiko interesai.
5. Priteisdamas labai maža suma žalai atlyginti, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo teismo formuojamos praktikos bei Senato nutarimo Nr. 51. ,,Del civilinio proceso kodekso normu, reglamentuojanciu irodinejima, taikymo teismu praktikoje“ 1, 8, 13, 14 punktu nuostatu.
6. Teismas, nustatydamas žalos dydi, turi atsižvelgti ir i žala padariusio asmens kaltes forma. Reikia ivertinti asmens veiksmu kryptinguma ir turini.
7. Priteisdamas 10 000 Lt C.O. už sveikatos sužalojima, teismas neatsižvelge i tai, kad ir ieškove neteko sveikatos.
8. Priteisdamas C. O. kompensacija, teismas nepriteise negautu pajamu, kurias jis butu gaves, jei nebutu buves suluošintas. Ieškovui iki pensijos liko apie 20 metu, o jis niekada nebegales dirbti gerai apmokamo darbo, todel negaus pajamu ir negales saves išlaikyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimais i ieškovu apeliacini skunda atsakove K.S. ir tretysis asmuo UAB ,,Ergo Lietuva“ gincija apeliacinio skundo pagristuma ir prašo palikti apygardos teismo sprendima nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu. Neatsižvelgdamas i apeliacinio skundo ribas, apeliacines instancijos teismas taip pat patikrina, ar nera CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovu C. O. ir R. O. apeliacini skunda, teiseju kolegija daro išvada, kad pagrindu, nurodytu Lietuvos Respublikos CPK 329 ir 330 straipsniuose, del kuriu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turetu buti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliuciu šio sprendimo negaliojimo pagrindu nera.
Teiseju kolegija pažymi, kad nors ieškovai savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir patenkinti ju ieškini, taciau iš paties apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovai iš esmes gincija tik ta sprendimo dali, kuria teismas nustate neturtines žalos atlyginimo dydi. Taigi del šios sprendimo dalies teisetumo ir pagristumo teiseju kolegija ir pasisako.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostata, neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, del to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiuriu neturi buti daromas.
Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas reikšmes bylai turincias aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Nustatydamas neturtines žalos atlyginimo dydi šioje byloje, pirmosios instancijos teismas pagristai atsižvelge i tai, kad civilines atsakomybes funkcija yra kompensacine: taikant civiline atsakomybe yra siekiama ne nubausti žala padariusi asmeni, o kompensuoti del neteisetu veiksmu atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismas taip pat pagristai nurode, kad pinigine kompensacija už neturtine žala negali nukentejusiojo asmens gražinti i pradine padeti, buvusia iki teises pažeidimo, todel tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.
Negalima sutikti su apeliantu teiginiu, kad teismas netinkamai nustate neturtines žalos dydi, nes neivertino, kad ieškovu prašoma priteisti žala susideda iš triju elementu – dukters žuties, ieškovo sveikatos sužalojimu bei negautu pajamu. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, butent ir ivertino abieju ieškovu patirta neturtine žala del ju dukters žuties, nustatydamas kiekvienam iš ieškovu po 25 000 Lt tokios žalos atlyginimo, o taip pat ieškovo C. O. del sveikatos sužalojimu patirta neturtine žala, ivertindamas ja 10 000 Lt. Tuo tarpu negautos pajamos negali buti vertinamos kaip neturtines žalos elementas, nes jo priskiriamos turtinei žalai ir negali buti iskaitomos, nustatant neturtines žalos dydi (CK 6.249 str. 1 d.).
Kaip jau mineta, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, bei kitas reikšmes bylai turincias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtines žalos dydi šioje byloje, visus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus vertino kompleksiškai ir pasisake del kiekvieno iš ju. Teismas atsižvelge tiek i tai, kad žuvusioji buvo vienintele ieškovu dukra, i del tokios netekties ieškovu patirtus išgyvenimus bei sutrikdyta sveikata, tiek i tai, kad žuvusioji laukesi kudikio, tiek ir i kitas tokios netekties sukeltas skaudžias pasekmes. Teismas taip pat pagristai vertino ne tik ieškovams skaudžias pasekmes sukelusias aplinkybes, bet ir kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtines žalos nustatymo kriterijus, atsižvelge i tai, kad turtine žala ieškovams iš dalies atlygino UAB ,,Ergo Lietuva“, i tai, kad žala buvo padaryta neatsargiu nusikaltimu, o taip pat i atsakoves elgesi po ivykio bei jai paciai ivykio sukeltas pasekmes ir jos turtine padeti. Kolegija sutinka su apeliantu teiginiu, kad esminis žalos nustatymo kriterijus yra sužalojimo pasekmes ir patirti dvasiniai išgyvenimai. Taciau i atsakoves mažamecio vaiko interesus, nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, taip pat turi buti atsižvelgiama, nes sprendžiant žalos atlyginimo vieniems visuomenes nariams klausima, negali iš esmes nukenteti kitu visuomenes nariu, nesusijusiu su žalos padarymu, teiseti interesai: kaip jau mineta, nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, istatymas reikalauja atsižvelgti ne tik i tokios žalos pasekmes, bet ir žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, kitas reikšmes bylai turincias aplinkybes.
Bendra neturtines žalos atlyginimo suma, kuria teismas nustate skundžiamuoju sprendimu, yra 60 000 Lt. Atsižvelgiant i tai, kad žala priteisiama iš fizinio asmens, negalima sutikti su apeliantu teiginiu, kad tai yra labai maža suma neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas žalos dydi, pirmosios instancijos teismas atsižvelge ir i atsakoves, kaip žala padariusio asmens kaltes forma, o taip pat ir i tai, kad del netekties patirtu išgyvenimu pablogejo abieju ieškovu sveikata. Papildomai 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ieškovui C. O. teismas nustate del jo patirtu sužalojimu.
Taigi, nustatydamas neturtines žalos atlyginimo ieškovams dydi, pirmosios instancijos teismas ivertino visus istatyme nurodytus šiai žalai nustatyti kriterijus bei kitas reikšmes bylai turincias aplinkybes ir neturtine žala ivertino tinkamai, nustatytas tokios žalos dydis atitinka sažiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir pagrindo didinti priteista neturtines žalos atlyginimo suma ieškovu nurodytais motyvais nera.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendima palikti nepakeista.