Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. J., nukentėjusiųjų atstovei advokatei E. L.,

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Vilniuje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, auginantis du nepilnamečius vaikus, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., bausmę atidedant 1 metams 6 mėn., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. D. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota kito asmens sveikata, o būtent 2008-10-09 apie 16.30 val. kelio –(duomenys neskelbtini), G. D., vairuodamas jam priklausantį automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas apie 98 km/val. greičiu, tuo viršydamas leistina gyvenvietėje 50 km/val. greitį, tuo keldamas grėsmę eismo saugumui ir klaidindamas kitus eismo dalyvius, artėdamas prie per kelią ėjusios pėsčiosios J. L., laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, tuo pažeidė KET 9 p. 133 p., 134 p., 135 p. reikalavimus, ir padarė eismo įvykį, dėl kurio J. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis G. D. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-10-09 apie 9.00 val. važiavo automobiliu VW GOLF su žmona ir sūnumi keliu (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) ties posūkio į dešinę, prieš 50-60 m. pamatė kelio kairėje pusėje einančią moterį, kuri ėjo link kelio vidurio. Matėsi, kad moteris buvo girta, svirduliavo, jis perspėjo ją garso signalu ir moteris grįžo atgal, o jis važiavo toliau, greitis buvo apie 70-75 km/val. Kai jo automobilis susilygino su moterimi, ji staiga išbėgo į kelią , tada jis pradėjo stabdyti automobilį , tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jis automobilio dešine puse partrenkė moterį, kurią užmetė ant automobilio priekinio dangčio. Tai , kad moteris eis per kelią po garso signalo, jis nesitikėjo, todėl važiavo leistinu 70 km/val. greičiu, nes toje vietoje už (duomenys neskelbtini) miesto ribos leistinas greitis yra 70 km/val. Moteris norėjo atsistoti, tačiau jis neleido ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kaltinamasis savo kaltę neigia, nes paaiškino, jog greičio neviršijo, eismo įvykis buvo už (duomenys neskelbtini) miesto ribos, automobilio sustabdyti laiku negalėjo, nes moteris staiga išbėgo į kelią prieš pat automobilį. Civilinį ieškinį prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. J. parodė, kad J. L. buvo jos motina, tuo metu 2008 m. jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dieną jos nebuvo namuose, vakare jai paskambino kaimynė ir pranešė, jog motina po avarijos nuvežta į Trakų ligoninę, kur ji kartu su broliu nuvažiavo. Ligoninėje gydytojas apžiūrėjo motiną, užsiuvo žaizdą, nuramino ją ir sakė važiuoti su motina namo, nors jie norėjo, kad motina pasiliktų ligoninėje, nes jai skaudėjo galva. Namuose motiną paguldė į lovą ir paprašė kaimynės ją prižiūrėti, nes jai reikėjo trumpam išvažiuoti. Po pusvalandžio grįžusi namo, rado motiną jau mirusią. Dėl motinos mirties kaltas buvo gydantis daktaras, kuriam buvo iškelta baudžiamoji byla, bet su juo jie susitaikė, nes jis sumokėjo 45000 Lt neturtinę žalą. Prašo priteisti iš kaltinamojo po 20000 Lt neturtinę žalą, tai yra jai ir broliui po 10000 Lt. Motina nedirbo, rinkdavo grybus, kartais išgerdavo, tą dieną ji ėjo namo.

Nukentėjusiųjų atstovė advokatė E. L. prašė tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo 20000 Lt neturtinės žalos I. J. ir V. L., tai yra po 10000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam, nes jie išgyveno dėl motinos netekties, nors dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio nukentėjusiųjų motina buvo sunkiai sužalota, tačiau jei nebūtų eismo įvykio, ji nebūtų mirusi.

Liudytoja L. D. teismo posėdyje kaip kaltinamojo sutuoktinė atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja G. K. parodė, kad yra I. J. kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini), prie pat kelio. Prisimena, kad prieš 3 metus, būdama lauke, išgirdo atsitrenkimo garsą ir pamatė, kad kaimynė J. L. pakilo į orą ir nukrito. Ji atbėgusi į eismo įvykio vietą, pamatė stovintį kaltinamąjį, J. L. gulėjo pusiau ant kelio kelkraščio, nuo jos sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas V. K. parodė, kad I. J. yra jo kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš maždaug du ar tris metus, datos gerai neprisimena, jis važiavo automobiliu ir ties savo namų pamatė autoįvykį, kurio metu nukentėjo kaimynė J. L., kuri partrenkta gulėjo ant kelio krašto. Jis paskambino jos sūnui ir pranešė apie eismo įvykį, po to nuvažiavo į ligoninę. Apžiūrėję J. L., gydytojas liepė ją vežti namo, ką jie ir padarė.

Liudytoja T. J. parodė, kad yra mirusiosios marti. Prieš 3 metus jai paskambino Inga ir pasakė, kad jos motina pateko į avariją. Jos nuvažiavo į ligoninę, matė gulinčią kaimynę, kuri buvo sąmoninga, šnekėjo, buvo nedaug išgėrusi. Inga su savo broliu prašė paguldyti motiną į ligoninę, bet gydytojas pasakė, kad ji nedirba, todėl ją reikia vežti namo. J. L. taip pat pati norėjo važiuoti namo, todėl jie visi nuvažiavo į namus, paguldė ją į lovą, ir paprašė kaimynės ją prižiūrėti. Kai grįžo namo, J. L. buvo mirusi.

Civilinio atsakovo atstovė teismui parodė, kad 2008-10-09 eismo įvykio metu VW GOLF valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta. Draudiko atsakomybė yra sutartinė. Draudimo kompanijai yra taikoma sutartinė atsakomybė. Sutinkamai su 2007-05-17 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 15 p. nukentėjęs trečiasis asmuo tai asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Šio eismo įvykio metu nukentėjusioji yra J. L., kuriai eismo įvykio metu padarytas sunkus kūno sužalojimas. Tokiu būdu giminaičiai šiuo atveju negali būti nukentėjusiais. Neturtinė žala dėl gyvybės atėmimo, jau yra atlyginta, įvykio metu maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma yra 1000 EU, tai yra 3455 Lt. Pagal CK 5.5.1 str. reikalavimai dėl neturtinės žalos nėra paveldimi, todėl negali būti tenkinamas civilinis ieškinys, prašo atmesti ieškinį draudimo kompanijos atžvilgiu.

Iš 2008-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonė „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kelyje(duomenys neskelbtini). Nuo automobilio k/p galinio rato iki kelkraščio 3,1 nuo priekinio rato 3,30 m, nuo a.m. k/p galinio rato iki kelio ženklo (duomenys neskelbtini) -14 km. Ant važiuojamosios kelio dalies padangų žymės 48,3 m. (b.l. I-tomas,12-13).

Iš 2008-10-09 transporto priemonių apžiūros protokolo matyti išoriniai sugadinimai: automobilio „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaužytas priekinis stiklas, dešinės pusės žibintas, variklio dangtis ( b.l. 10-15).

Iš 2010-05-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje, kad įvertinus tai, jog nukentėjusioji į gydymo įstaigą pateko po eismo įvykio (buvo partrenkta automobilio), apžiūrėjusiam gydytojui nustačius išorinius kūno sužalojimus dešinėje juosmens srityje ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje (poodinės kraujosruvas), kairėje blauzdoje ir dešinėje šlaunyje (kraujosruvas),galvoje (muštinės žaizdos), kaulų vientisumo būklei įvertinti bei diagnozei patikslinti buvo tikslinga atlikti šių kūno dalių rentgenologinį ištyrimą. Bendrai būklei patikslinti buvo tikslinga atlikti bendrą kraujo tyrimą. J. L. mirtis įvyko nuo patirtų sužalojimų komplikacijų( b.l. I-tomas,70-80) .

Iš 2009-05-27 gautoje Valstybinės medicininės audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės atskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2008-10-09 (duomenys neskelbtini) ligoninėje J. L. buvo teiktos neteisėtos ir netinkamos chirurgijos gydytojas chirurgas R. S., medicininių paslaugų J. L. teikimo metu neturėjo galiojančios medicinos praktikos licencijos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 ir 5 d. nuostatas.2008-10-09 gydytojas chirurgas R. S., J. L. nustatęs dešinėje juosmens srityje ir dešinėje krūtinės pusėje buvusias poodinės hematomas bei kraujosruvos kairėje blauzdoje ir dešinėje šlaunyje neįtarė šonkaulių, dubens kaulų bei kairės blauzdos abejų kaulų lūžių ir kaulų vientisumo būklei nustatyti bei diagnozei patikslinti nepaskyrė atlikti šių sričių kaulų rentgenogramų. Gydytojas įvertinęs J. L. sveikatos būklę po nelaimingo atsitikimo (traumos), kuris priskirtinas skubiosios medicinos pagalbos 4 kategorijai pagal skubiosios medicinos pagalbos mastą, nenurodė skubiosios pagalbos teikimo kategorijos, pagalbos teikimo laiko pabaigos R. S. nuo 2008-07-02 iki 2008-12-18 ligoninėje dirbo neturėdamas galiojančios medicinos praktikos licencijos( b.l. I-tomas,82-91).

Iš 2009-07-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 98 km/h greičiu. G. D. privalėjo neviršyti leistino 50 km/h greičio ir, artėdamas per kelią ėjusios pėsčiosios J. L., stabdyti savo vairuojamą automobilį „VW GOLF“, tuo keldamas grėsmė eismo saugumui ir klaidindamas kitus eismo dalyvius, bei sutrukdė pėsčiajai J. L. pereiti per kelio važiuojamąją dalį-techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. (b.l.I-tomas,94-98).

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Vitalij Matusevič patvirtino savo pateiktą byloje išvadą. Nustatyta, kad įvykio vietos schemoje pažymėto automobilio VW GOLF stabdymo kelio (48 m) matyti, jog automobilis važiavo apie 98 km/h greičiu. Po eismo įvykio VW Golf buvo užfiksuotas 17 m. už ženklo miesto ribos važiuojant link Trakų. Automobilio stabdymo kelias buvo 48 m., todėl daro išvadą, jog kaltinamasis 98 km/h greičiu važiavo per gyvenvietę, tokiu būdu jis viršijo leistina greitį 50 km/val. Pėsčioji kelio dešinėje pusėje buvo patrenka, 0,2 m. nuo dešinio krašto. Pėdsakų pradžia važiuojamoje dalyje apie 10 cm. pabaiga apie 0,3 atstumu dešiniame kelkraštyje. Stabdomas automobilis judėjo smailiu kampu iš kairės į dešinė, todėl moteris galėjo būti traukiama nemažiau, kaip 4,4 m. Ekspertas nurodė, jog automobilis buvo stabdomas miesto ribose iki kelio ženklo „Lentvaris“, todėl išvadoje teigiama, jog vairuotojas viršijo leistina 50 km/val. greitį, važiuodamas apie 98 km/val. Jeigu vairuotojas važiuotų 50 km/val. greičiu, moteris būtų perėjusi kelią.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. D. kaltu dėl 2008-10-09 kelio (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta J. L. sveikata, neprisipažino. Nurodė, kad dėl šio autoįvykio kalta pati J. L., kuri buvusi neblaivi ir staigiai išėjusi į kelio važiuojamąją dalį ir tai ji darė nesaugiai, neapsidairė ir neįvertino atstumo iki automobilio ir jam sudarė kliūtį. Jis, pamatęs nukentėjusiąją prieš 50 metrų einančią keliu ir bandančią pereiti kelią iš kairės pusės pagal jo važiavimo kryptį, bandė išvengti nelaimės, tuo tikslu garso signalu perspėjo pėsčiąją, kuri pakluso ir grįžo atgal, todėl jis tikėdamasis, jog moteris neketins vėl eiti per kelią, nesumažindamas greičio važiavo toliau, ir tik susilyginus su moterimi, pastaroji staiga pradėjo eiti per kelią, sudarydamas jam kliūtį, jis bandė stabdyti automobilį, tačiau susidūrimo su ėjusia per gatvę moterimi išvengti nepavyko. Kaltinamasis nurodė, kad jis važiavo leistinu greičiu apie 70-75 km/val., kokiu leistina važiuoti šioje kelio atkarpoje, nes eismo įvykis buvo už (duomenys neskelbtini) miesto ribos, pravažiavęs kelio ženklą, todėl mano, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Sutinkamai su kaltinamuoju, moterį, einančią šalikele jam iš kairės, G. D. pastebėjo maždaug 60 m. atstumu ir tik esant visai arti nuo nukentėjusiosios, pastaroji staigiai išėjo į važiuojamąją kelio dalį ir pradėjo eiti per kelią, todėl kaltinamasis neturėjo galimybės stabdyti vairuojamą automobilį ir, norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko į dešinę pusę, kur ir partrenkė J. L. automobilio priekinės dalies dešine puse. Tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio bylos tyrimo metu nustatyta, kad G. D., vairuodamas automobilį VWE GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš partrenkiant J. L., važiavo apie 98 km./h greičiu, tai pasitvirtina 2009-07-09 specialisto išvada (t.1, b.l. 94-98). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu 2010-07-08 apklausos metu (t.2, b.l. 3133), bei teismo posėdžio metu teigė, jog važiavo apie 70 km./h greičiu. Tačiau apklausos metu jis teigė, kad moterį, einančią per kelią, kuri buvo neblaivi, jis pastebėjo 400 m. atstumu, ir tada panaudojo garso signalą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigia, jog moterį pamatė 50-60 metrų atstumu, panaudojęs garso signalą, ir moteriai grįžus atgal, jis nesulėtindamas automobilio greičio, važiavo toliau. Greičio neviršijo, nes jau buvo už miesto ribos. Tokie po parodymai vertinami kritiškai ir atmetami, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip matyti iš esančios byloje autoavarijos vietos schemos (t.1, b.l. 14), automobilis buvo užfiksuotas 17 metrų atstumu nuo šalikėlyje esančio kelio ženklo (duomenys neskelbtini), tai yra nuo (duomenys neskelbtini) miesto ribos. Automobilio stabdymo kelias buvo 48 m. 30 cm. Kaltinamasis, duodamas teismui parodymus apie tai, kad važiuodamas 70 km/val. greičiu, jis moterį pastebėjo 50 metrų atstumu vertinamas kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas V. Matusevič patvirtino savo duotą išvadą, jog kaltinamasis G. D., važiuodamas 98 km/val. greičiu viršijo leistiną gyvenvietėse 50 km/val. greitį bei nurodė, jog automobilis buvo stabdomas (duomenys neskelbtini) miesto ribose iki kelio ženklo (duomenys neskelbtini), todėl išvadoje teigiama, jog vairuotojas viršijo leistina 50 km/val. greitį, važiuodamas apie 98 km/val. Jeigu vairuotojas važiuotų 50 km/val. greičiu, moteris būtų perėjusi kelią.

Todėl teismas priimdamas nuosprendį vadovaujasi jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis teigė, jog moterį pastebėjo 400 metru atstumu. Iš to seka, kad kaltinamasis važiuodamas gyvenviete, prieš partrenkiant J. L., viršijo leistiną gyvenvietėse 50 km/val. greitį, tuo pažeisdamas KET 133 p., 135 p. reikalavimus. Kaltinamasis nors ir perspėjo einančią keliu moterį garso signalu, bet kaip pats parodė teismui, automobilio greičio atsiradus kliūčiai, nesulėtino, tuo keldamas grėsmę eismo saugumui bei klaidindamas kitus eismo dalyvius, tuo pažeisdamas KET 9, 134 p. reikalavimus.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Atsižvelgiant į visa tai, bei kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis G. D., 2008-10-09 apie 16.30 val. kelio (duomenys neskelbtini) km., G. D., vairuodamas automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas apie 98 km/val. greičiu, tuo viršydamas leistina gyvenvietėje 50 km/val. greitį, tuo keldamas grėsmę eismo saugumui ir klaidindamas kitus eismo dalyvius, artėdamas prie per kelią ėjusios pėsčiosios J. L., laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, tuo pažeidė KET 9 p. 133 p., 134 p., 135 p. reikalavimus, padarė eismo įvykį, dėl kurio J. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo G. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamajam G. D. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d., priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). G. D. dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, nepriklauso stebimų ligonių grupei, į narkologinę įstaigą neįrašytas (t. 2, b.l. 49), yra teistas (t. 2, b.l. 36), bet jo teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t.2, b.l. 37-42). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, dirba, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam G. D. skiriant laisvės atėmimo bausmę, taikant jos vykdymo atidėjimą ir numatant papildomus įpareigojimus (BK 75 str.).

Atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes ir į tai, kad G. D. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, kaltinamajam netaikytinas BK 68 str., t. y. jam neatimama teisė vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. J. ir V. L., atstovaujami advokatės E. L. pareiškė sumažintą iki 20000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo G. D. Nurodė, kad padaryta 45000 Lt neturinė žala, mirus motinai, jiems yra atlyginta kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje gydytojui R. Š. buvo pateikti kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pagal BK 229 str., kuri buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Pagal 2007-05-17 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 15 p. nukentėjęs trečiasis asmuo tai asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Šio eismo įvykio metu nukentėjusioji yra J. L., kuriai eismo įvykio metu padarytas sunkus kūno sužalojimas. J. L. mirtis įvyko nuo patirtų sužalojimų komplikacijų (t.1. b.l. 70-80). Giminaičiams buvo atlyginta neturtinė žala mirus motinai, todėl Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2010-11-19 nutarimu byla R. Š. atžvilgiu nutraukta BK 38 str. pagrindu (baudž.bylos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), prijungta prie šios bylos). Tokiu būdu giminaičiai šiuo atveju negali būti nukentėjusiais. Pagal CK 5.1. str. 3 p. nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, teise į alimentus ir pašalpas , mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Iš to seka, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji J. L. turėtų teisę į neturtinę žalą, tačiau jai mirus, giminaičiai negali paveldėti jų motinos neturtinės teisės. Tokiu būdu, civilinių ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip kaltinamojo taip ir draudimo bendrovės atžvilgiu. Atmetus ieškinį, civiliniams ieškovas jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Su byla susiję daiktiniai įrodymai – automobilis VW GOLF , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. J. ir V. L. civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos bei 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo iš G. D., atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį VW GOLF , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas G. D., grąžinti savininkui G. D.

G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.