- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- eI3-2013-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00260-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Č. B., V. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Gintarei Martinkutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Č. B. (Č. B.) ir V. M. (V. M.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2020-10-27 raštą Nr. 49SF-2712-(14.49.104.) (toliau – ir 2020-10-27 raštas) ir 2020-11-16 raštą Nr. 49SF-2826-(14.49.104.) (toliau – ir 2020-11-16 raštas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020-12-31 raštą Nr. 1SS-2367-(7.5) (toliau – ir 2020-12-31 raštas); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjoms pagal 2003-03-31 prašymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodė, kad yra pretendentės į buvusio savininko K. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,5080 ha žemės, esančios Vilniaus apskrities Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
NŽT direktoriaus 2020-02-07 sprendimais atkūrus nuosavybės teises į pareiškėjoms tenkančią likusią buvusio žemės savininko turėtą 0,1023 ha žemės sklypo dalį perduodant nuosavybėn naują 0,1023 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pareiškėjos buvo informuotos, jog nuosavybės teisės į pareiškėjoms tenkančią likusią žemės valdos dalį atitinkamai 0,2344 ha ir 0,2513 ha žemės bus atkurtos vėliau.
Atsakant į pareiškėjų keltą klausimą, kada bus atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemės valdos dalį, buvo gautas 2020-10-27 raštas ir 2020-11-16 raštas, jog naujas lygiavertis sklypas Vilniaus miesto teritorijoje negalės būti suteiktas, už likusią neatkurtą žemės plotą bus atlyginta pinigais. NŽT 2020-12-31 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant lygiavertį turėtajam žemės sklypą Vilniaus miesto teritorijoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjos su skundžiamais raštais nesutinka, pažymėdamos, jog 2003-03-31 buvo pateikusios prašymus dėl valios pakeitimo, kas buvo užfiksuota nuosavybės teisų atkūrimo bylose esančiuose prašymuose. Abi pareiškėjos 2003-03-31 prašymuose nurodė, jog pakeičia savo valią ir pageidauja toliau atkurti nuosavybės teises natūra (duomenys neskelbtini) arba ekvivalentine natūra (duomenys neskelbtini) sen. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ vienas numatytas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas ekvivalentine natūra iš esmės atitinka nuosavybės teisių atkūrimo būdą perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamą žemės sklypą, numatytą Lietuvos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Pareiškėjos Atkūrimo įstatymo nustatytu laiku ir tvarka išreiškė valią dėl tolimesnio nuosavybės teisių atkūrimo būdo (perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą).
Remiantis klaidinga išvada, jog pareiškėjos iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą atlyginti pareiškėjoms už likusį nekilnojamąjį turtą (žemės dalį) pinigais.
Prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas būdas – nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra, turi būti suprantamas tapačiai nusavinto turto grąžinimui lygiaverte natūra. Pareiškėjos 2003-03-31 prašymuose nurodė, kad tuo atveju, jei nebus galimas nuosavybės teisių į buvusio savininko turėtą žemę atkurti natūra, jos pageidauja nuosavybės teisių atkūrimo procesą tęsti gaunant lygiavertį žemės sklypą Vilniaus mieste. Prašymuose nurodyta vietovė – (duomenys neskelbtini) seniūnija – negali būti vertinama kaip konkreti lygiaverčio sklypo suteikimo vieta, nes (duomenys neskelbtini) seniūnija yra viena iš Vilniaus miesto kadastrinės vietovės dalis. Jei pareiškėjos nebūtų norėjusios pakeisti savo valią, jog nebūtų rašiusios 2003-03-31 prašymų, nesa jau buvo pasirinkusios nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra, todėl akivaizdu, kad 2020-03-31 jos pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą iš natūra į ekvivalentinę natūrą.
Kadangi atsakovas skundžiamuose raštuose nurodė, jog dar yra galimybė susipažinti ir pasirinkti Vilniaus miesto teritorijoje perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, pareiškėjoms nuosavybės teisės dar gali būti atkurtos ir pagal jų 2003-03-31 prašymuose nurodytą būdą ir vietą.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjoms buvo siūloma atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, taip pat nustatyta, kad pareiškėjos nepasinaudojo galimybe pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miškų ūkio paskirties žemės plotu iki 2015-03-01 ir iki 2019-06-01.
Atsakovė nurodo, jog vienas esminių kilusio ginčo aspektų pareiškėjų išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pareiškėjos pirminiuose 1999 m. prašymuose nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą „žemė prie namų (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja V. M. pateikė 2003-03-31 prašymą, kuriame pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo prašydama – „atstatyti nuosavybės teisę į žemę natūra arba ekvivalentiniu sklypu (duomenys neskelbtini) sen.“ Pareiškėja Č. B. pateikė 2003-03-31 prašymą, kuriame pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo prašydama – „atstatyti nuosavybės teisę į žemę natūra ar sklypu (duomenys neskelbtini) sen.“
Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamuose raštuose, nuosavybės teisių atkūrimo būdo „ekvivalentine natūra“ Atkūrimo įstatymas nenumato.
Nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija pareiškėjoms buvo parinkusi nuosavybės teisių atkūrimo būdą (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (redakcija galiojusi iki 2012-02-01)) – naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimą, dėl šios priežasties pareiškėjos buvo įrašytos į piliečių pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę eilę, naujam žemės sklypui gauti, nepaisant turėtos žemės vietos. Taigi pareiškėjoms nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas pagal jų išreikštą valią, t.y. grąžinant natūra turėtoje vietoje (tame tarpe prie nuosavybės teise valdomų pastatų, kurie patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas) ir perduodant kiekvienai iš pareiškėjų po vieną naują žemės sklypą individualiai statybai (Tarnybos 2020-02-07 sprendimas Nr.49S-162-(14.49.3) ir 2020-02-07 sprendimas Nr.49S-161-(14.49.3)).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino – 2003-04-01 nebuvo išreiškusios valios dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Vilniaus miesto teritorijoje, Tarnyba neturi teisinio pagrindo suteikti pareiškėjoms naujo lygiaverčio žemės sklypo Vilniaus miesto teritorijoje už likusią neatkurtą žemės plotą, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjoms bus atlyginama pinigais. Pareiškėjos taip pat neginčija aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, likusi žemė, kurią pretendentai pageidauja susigrąžinti, yra priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama.
Teismo posėdžio metu pareiškėja Č. B. ir pareiškėjų atstovas advokatas Arūnas Bertulis palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Gintarė Martinkutė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir pareiškėjų skundą prašė atmesti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais nuspręsta dėl pareiškėjų 2003-03-31 prašymais išreikštos pareiškėjų valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo vertinimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos yra pretendentės į buvusios savininko K. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje.
Pareiškėjos 1999-07-29 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą žemę, nurodydamos pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą - žemė prie namų (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pareiškėja V. M. 2003-03-21 (gautas 2003-04-01, reg. Nr.31-03/20-3445) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. turėtą žemę, atkuriant nuosavybės teisę į žemę natūra turėtoje vietoje arba ekvivalenčiu sklypu (duomenys neskelbtini) sen. Pareiškėja Č. B. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2003-03-31 pateiktu prašymu (gauta 2003-04-01, Nr.31/03/20-3446) nuosavybės teises į turėtą žemę (duomenys neskelbtini), Vilnius prašė atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra arba sklypu (duomenys neskelbtini) sen.
Pareiškėjoms nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-13 sprendimais ir 2006-02-10 sprendimais, Nacionalinės žemės tarnybos 2016-09-06 sprendimais, 2018-01-05 sprendimais, 2019-04-12 sprendimais, 2020-01-20 sprendimais. Nacionalinės žemės tarnybos 2020-02-07 sprendimu Nr.49S-161-(14.49.3) pareiškėjai Č. B. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1023 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, o priėmus šį sprendimą nuosavybės teisės liko neatkurtos į 0,2344 ha buvusio savininko valdytos žemės dalį. Nacionalinės žemės tarnybos 2020-02-07 sprendimu Nr.49S-162-(14.49.3) pareiškėjai V. M. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0854 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, o priėmus šį sprendimą nuosavybės teisės liko neatkurtos į 0,2513 ha buvusio savininko valdytos žemės dalį.
2020-09-28 prašymu pareiškėja Č. B. ir 2020-10-21 prašymu pareiškėja V. M. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių prašydamos pateikti informaciją, kada bus atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamai likusią 0,2344 ha ir 0,2513 ha žemės dalį bei pateikti duomenys apie suformuotus žemės sklypus priklausančius valstybei Vilniaus miesto ribose.
NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėjoms atsakė ginčijamais 2020-10-27 raštu Nr. 49SF-2712-(14.49.104.) bei 2020-11-16 raštu Nr. 49SF-2826-(14.49.104.), nurodant, jog Vilniaus miesto skyriuje artimiausiu metu planuojamas nuosavybės teisių atkūrimas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019-11-21 įsakymu Nr.A30-2381/19 pakeistą ir patvirtintą (suprojektuotą) 0,0380 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Tai pat pareiškėjos informuotos, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-04-02 raštu Nr.A51-45843/20(2.14.2.12-ŽEM informavo, jog likusi žemė, kurią pretendentai pageidauja susigrąžinti (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime natūra yra priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama. 2020-10-27 rašte nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad iki Atkūrimo įstatymo termino 2003-04-01 pareiškėja Č. B. nebuvo išreiškusi valios dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Vilniaus miesto teritorijoje, į tai, kad jau buvo suteiktas vienas naujas žemės sklypas individualiai statybai, naujas lygiavertis žemės sklypas Vilniaus miesto teritorijoje už likusį neatkurtą žemės plotą negali būti suteiktas ir už likusį neatkurtą žemės sklypą bus atlyginta pinigais. Atitinkamai 2020-11-16 rašte nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad iki Atkūrimo įstatymo termino 2003-04-01 pareiškėja V. M. nebuvo išreiškusi valios dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Vilniaus miesto teritorijoje (nurodė jau nenumatytą atkūrimo būdą – ekvivalenčiu sklypu), į tai, kad jau buvo suteiktas vienas naujas žemės sklypas individualiai statybai, naujas lygiavertis žemės sklypas Vilniaus miesto teritorijoje už likusį neatkurtą žemės plotą negali būti suteiktas ir už likusį neatkurtą žemės sklypą bus atlyginta pinigais.
Nesutikdamos su minėtais raštais pareiškėjos kreipėsi į NŽT, kuri išnagrinėjusi pareiškėjų skundą 2020-12-31 raštu Nr. 1SS-2367-(7.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“ pareiškėjų atstovo skundo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-10-27 ir 2020-11-16 raštų netenkino, nurodydama, jog atsižvelgiant į pareiškėjų iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino – 2003-04-01 išreikštą valią – susigrąžinti „žemę natūra arba sklypu“, „natūra arba ekvivalentiniu sklypu“ NŽT Vilniaus miesto skyrius raštais pagrįstai pareiškėjas informavo, kad naujas lygiavertis turėtajam žemės sklypas Vilniaus miesto teritorijoje už likusį neatkurtą žemės plotą pareiškėjoms negali būti suteiktas (pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas).
Pareiškėjos, nesutikdamos su NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT raštais, skundu kreipėsi į teismą parašydamos juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą pagal pareiškėjų 2003-03-31 prašymus. Pareiškėjos pažymi, jog 2003-03-31 prašymuose nurodė, kad tuo atveju, jei nebus galimas nuosavybės teisių į buvusio savininko turėtą žemę atkurti natūra, jos pageidauja nuosavybės teisių atkūrimo procesą tęsti gaunant lygiavertį žemės sklypą Vilniaus mieste. Nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra, turi būti suprantamas tapačiai nusavinto turto grąžinimui lygiaverte natūra.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002-04-19, kai įsigaliojo 2002-04-02 Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002-07-01 gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003-01-01 valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003-01-01. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2002-04-19 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Nuo 2002-10-25 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012-02-01 įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numatė, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012-06-01 gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtino nuostatą, jog pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013-07-01 turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nuo 2014-11-01 įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiai pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Analizuojant nurodytų visų Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamų raštų priėmimo, turinį akivaizdu, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002-04-19 iki 2003-04-01 turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo.
Pareiškėjos skunde nurodė, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT ginčijamuose sprendimuose netinkamai įvertino 2003-03-31 prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prašymuose nurodytas atkūrimo būdas „ekvivalentiniu sklypu (duomenys neskelbtini) sen.“, „sklypu (duomenys neskelbtini) sen.“ būti suprantamas kaip valios dėl lygiaverčio turėtam žemės sklypo gavimo Vilniaus miesto teritorijoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pareiškėjų pirminių 1999-07-29 prašymų turinį („žemė prie namų (duomenys neskelbtini)), tiek vėlesnių 2003-03-31 prašymų turinį („natūra arba sklypu (duomenys neskelbtini) sen.“, „natūra arba ekvivalentiniu sklypu (duomenys neskelbtini) sen.“) bei šiuose prašymuose išreikštą pareiškėjų valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, konstatuoja, jog pareiškėjos per visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą nuosekliai siekė, jog pirmiausiai nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, o kaip alternatyvų būdą nurodė atlyginimo už nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą (ekvivalentiniu žemės sklypu ar atitinkamu žemės sklypu).
Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pagal Tvarkos (redakcija galiojanti nuo 2019-02-07) 3 punkto nuostatas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Tai reiškia, kad būtina atsižvelgti į paskutinius (2003-03-31) pareiškėjų atsakovui pateiktus prašymus, todėl konstatuotina, kad iki Atkūrimo 21 straipsnyje numatytų terminų pabaigos, per kuriuos piliečiai galėjo keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pareiškėjos pasirinko kompensavimo būdą, kuriuo jos pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę (atlyginimo už nekilnojamąjį turtą), į kurią nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas, ir šie 2003-03-31 prašymai sukelia teisines pasekmes.
1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 16 straipsnis, nustatantis išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdus, įtvirtino, kad valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą šiais būdais – tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) (Atstatymo įstatymo 16 str. 1 p.). Teismo nuomone, pareiškėjos išreiškė valią dėl tokios pat rūšies turto perdavimo, t. y. lygiaverčio žemės sklypo perdavimo, atlyginimo būdo, atitinkančio atlyginimo būdą ekvivalentine natūra.
Atkūrimo įstatymo, įsigaliojusio 1997 m. liepos 1 d., 12 straipsnyje numatyta, kai žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalį. Už išperkamą žemę, be kita ko, atlyginama šiais būdais: 1) perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; 2) įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; 4) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos) ir kt.
Nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat patvirtina, jog pareiškėjų Č. B. ir V. M. 2003-03-31 prašymuose nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra arba žemės sklypu (ekvivalentiniu žemės sklypu). Pareiškėjos išreiškė valią, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkuriamos grąžinant turtą natūra arba ekvivalentine (kitaip lygiaverte natūra), t.y. būtent siekta ekvivalentinės natūros būdu atkurti nuosavybės teises arba į tos pačios rūšies, arba į tos pačios vertės turtą, kadangi kiti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdai – piniginių prievolių panaikinimas ar atlyginimas pinigais prašymuose nebuvo nurodyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-13 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-2501/2013 buvo išaiškinta, kad pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas gali reikšti ir atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pasirinkimą, kai tiek vienas, tiek kitas lemia tų pačių materialiųjų pasekmių atsiradimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekė, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos (už išperkamą turtą būtų atlyginta) jų pasirinktu būdu – ekvivalenčiu (lygiaverčiu) žemės sklypu Vilniaus miesto teritorijoje, o jų pasirinktas atlyginimo būdas atitiko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas nuoseklią praktiką analogiško pobūdžio bylose, yra nurodęs, jog Atstatymo įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu nebuvo panaikinta galimybė atlyginant piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, vietoj jo perduoti kitą lygiavertį turtą, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 bei 4 punktuose numatyti atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdai savo paskirtimi ir teisiniu turiniu nėra kokybiškai kitokie, negu buvo Atstatymo įstatyme 16 straipsnio 1 punkte numatytas tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2123-492/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjoms 2020-02-07 sprendimais jau buvo suteikta po vieną naują žemės sklypą statybai Vilniaus miesto teritorijoje, kas atitiktų Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą. Tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjoms nuosavybės teisės negalėtų būti atkuriamos atlyginant už valstybės išperkamą turtą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 dalyje numatytu būdu – perduodant lygiavertį žemės sklypą, kurio pareiškėjos pageidauja Vilniaus miesto teritorijoje (prašymuose nurodyta (duomenys neskelbtini) seniūnijoje). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią teismo praktiką, pagal kurią nuosavybės teisių atkūrimas ekvivalentine natūra gali būti vykdomas ir galiojant Atkūrimo įstatymui, kuriame nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdas ekvivalentinė natūra nėra tiesiogiai įvardytas (2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1546-146/2015).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjų ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-10-27 raštas Nr. 49SF-2712-(14.49.104.), 2020-11-16 raštas Nr. 49SF-2826-(14.49.104.) ir NŽT 2020-12-31 raštas Nr. 1SS-2367-(7.5) priimti nesilaikant Atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto, taip pat Tvarkos 3 punkto nuostatų, neatsižvelgiant į pretendenčių išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (atlyginimo) būdo, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas, todėl atsakovė įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2020-09-28 ir 2020-10-21 prašymus, įvertinant pareiškėjų 2003-03-31 prašymuose išreikštą valią, t.y. suteikimą neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo (-ų).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų Č. B. (Č. B.) ir V. M. (V. M.) skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020-10-27 raštą Nr. 49SF-2712-(14.49.104.), 2020-11-16 raštą Nr. 49SF-2826-(14.49.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2020-12-31 raštą Nr. 1SS-2367-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Įpareigoti Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių ir naujo spręsti dėl pareiškėjų 2020-09-28 ir 2020-10-21 prašymų, įvertinant pareiškėjų 2003-03-31 prašymuose išreikštą valią.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.