Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-04-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-163-325/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-23
Bylos Nr.
A2.6.-163-325/2014
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00108-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Petras Kontrimas
Bylos Nr.A2.6.-163 -325/2014
Proceso Nr.4-25-3-00108-2014-0
(S)(S)KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-04-23Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas,

dalyvaujant M. M.,

sekretoriaujant Ingai Kanareikinai

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje M. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini) m. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str.1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2014m.kovo 15d. apie 7 val.40 min. Savanorių g. Kretingos m. vairavo automobilį „O. A.“ Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės alkoholio). M. M. paaiškino, kad 2014m. kovo 15d. iš ryto jis važiavo automobiliu „O. A.“ Savanorių g. Kretingos mieste. Prieš pradėdamas važiuoti jis išgėrė du gurkšnius alaus. Jis girtas nesijautė. Jam pradėjus važiuoti sustabdė policijos darbuotojai. Jis pūtė į alkotesterį ir buvo nustatytas 0,49 promilių girtumas. Po to jis iš karto nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujas girtumui nustatyti. Atlikus tyrimą jo kraujyje alkoholio nerasta. Dėl padaryto prasižengimo kaltu prisipažįsta ir gailisi. Prašo skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. M. M. 2014-03-15 7 val. 45 min. alkotesteriu nustatytos 0,49 promilės alkoholio.(b.l.11)Alkotesteriui 2014-02-11 atliktas patikros sertifikatas Nr.1520488(b.l.9). 2014-03-15 8 val. 20 min. M. M. surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas Nr.4 ir buvo paimtas kraujas.(b.l.16). 2014-03-27 specialisto išvadoje Nr. T-A 2591/14(01) nurodyta, kad M. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Esant paminėtiems įrodymams teismas remiasi alkotesterio parodymais ir konstatuoja, kad M. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Kad automobilį vairavo išgėręs alaus pripažino ir pažeidėjas M. M.. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, M. M. prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo, teismas skaito, kad M. M. atžvilgiu tikslinga taikyti ATPK 30¹ str.. ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. M. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam nustatytas 0,49 promilės girtumas tik nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą. Pažymėtina ir tai, kad M. M.. už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą yra baudžiamas pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam būtina nuvykti į darbą automobiliu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.Konstatuotina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat būtina pažymėti, kad M. M. padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų –M. M. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus. Teismas skaito, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 3 mėnesiams, bei 300Lt bauda, būtų teisingas ir proporcingas padarytam pažeidimui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. M. pagal ATPK 126 str.1d. paskirti 300 Lt baudą, atimant teises vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės moksčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas SWEDBANKAS ( banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą ( apie sumokėtą baudą) būtina pateikti teismui. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 291-293 str. nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.Teisėjas Petras Kontrimas