Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, dalyvaujant administracinėn traukiamai G. Š., išnagrinėjo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteistos, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. buvo traukiama atsakomybėn už tai, kad 2014-06-08, apie 21:00 val. iš chuliganiškų paskatų mesdama akmenį į V. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini)., lango dvigubą stiklą, juos išdaužė, padarydama nukentėjusiam 70 litų žalą, G. Š. šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str.

Teismo posėdžio metu G. Š. nurodė, kad kalta neprisipažįsta. Ji lango nedaužė. Ji buvo tik prie lango priėjusi. Ji nebuvo girta, grįžo namo savam prote. Jie kalba, kad jis išdaužė langą, tai yra pretekstas, kad ji nesilankytų pas brolį ir netrukdytų D.gyventi su V..

Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. nurodė, kad jis buvo kambaryje. G. Š. paprašė bulvių paduoti per langą, jis jai nepadavė. G. kažkur išėjo. Antrą kartą vėl paprašė bulvių, o jis nedavė, paskui su akmeniu langą išdaužė. Jis nežino, kokiu tikslu išdaužė langą. Jis pats matė kaip G. metė akmenį, tuo metu buvo kambarį. Aplink namą gėlių pasodinta ir apdėta akmenukais, tai G. paėmė akmenį ir metė. Dar matė D. D., daugiau asmenų nebuvo. Jis buvo blaivus.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. D. nurodė, kad V. išnuomavo jai ir invalidui žmogui kambarį. Atvažiavo V. sesuo, buvo išgėrusi, ir nėjo prie durų. Buvo prie lango, paskui per langą įskrido į kambarį akmuo ir G. dingo. Akmuo įskrido į jos kambarį, kurį buvo išnuomavęs V. jai. Kokiu tikslu metė akmenį, ji nežino. G. buvo prašiusi bulvių, bet V. nedavė ir liepė eiti prie durų. Kai metė akmenį V. buvo virtuvėje ir negalėjo matyti. Kambaryje buvo tik ji ir tas invalidas žmogus. Ji tuo metu buvo išgėrusi alaus du bambalius. Kartu gėrė ir V..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Pažymėtina, kad ATPK 50 straipsnio dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. G. Š. administracinėn atsakomybėn traukiamas už ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad išdaužė V. J. buto langą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir G. Š. apklausos, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai neigė patį įvykį.

Teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta jokių duomenų, įrodančių G. Š. priešingą teisei, kaltą (tyčinį) veikimą, kuriuo buvo kėsintasi į nuosavybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo byloje yra V. J. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad mesdama akmenį buto langą išdaužė G. Š.. Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. ir D. D. davė skirtingus parodymus. Jų parodymai sutapo tik dėl to, kad akmenį metė G. Š.. V. J. nurodė, kad pats matė, kaip metė akmenį, nes tuo metu buvo kambaryje, buvo blaivus, tuo tarpu D. D. nurodė, kad kambaryje V. nebuvo, jis tuo metu buvo virtuvėje ir negalėjo matyti, kaip buvo mestas akmuo. Taip pat D. D. nurodė, kad jie buvo gėrę alaus. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų G. Š. kaltę padarius administracinį pažeidimą. Kaltė yra grindžiama tik šių dviejų liudytojų parodymais, tačiau kadangi jų parodymai yra prieštaringi teismas negali jais remtis kaip objektyviais ir patvirtinančiais G. Š. kaltę. Teismas laiko, jog liudytojų V. J. ir D. D. parodymai nėra objektyvūs, todėl jais remtis negalima , jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas negali jų laikyti patikimais įrodymais bei jais vadovaudamasis patraukti G. Š. atsakomybėn pagal ATPK 50 ³ str.

Teismas išanalizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie patvirtintų arba išsklaidytų abejones dėl G. Š. veiksmų priešingumo teisei, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 50 ³ str. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50³ str. bylos teiseną dėl G. Š. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.