- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 1-148-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47609-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- D. B.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato
nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. B. 2018 m. rugsėjo 24 d. nuo 21.10 iki 21.20 val. patalpintas tarnybinio automobilio „Skoda Yeti”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpoje ir vežamas nuo (duomenys neskelbtini), daužydamas savo galva, įskėlė automobilyje įrengtą plastikinę pertvarą, taip tyčia sugadino svetimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą – automobilyje „Skoda Yeti”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą plastikinę pertvarą, 276 eurų vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną namie vartojo alkoholį ir garsiai klausė televizoriaus. Neprisimena, kas vyko po to. Negali teigti, kad nebuvo taip, kaip parašyta kaltinime. Tik prisimena, kad rankose turėjo distancinį pultelį. Prabudo laikino sulaikymo kameroje. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltę įrodo teisminio nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.
Liudytojas E. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą – kaltinamojo žmona ar sugyventinė pranešė, kad vyras daužo duris. Jiems atvykus į įvykio vietą, kaltinamojo nerado. Trumpai pakalbėjo su jo žmona. Išgirdo, kad prie namo kažkas konfliktuoja. Kaltinamasis stovėjo prie namo kovinėje stovėsenoje prieš kaimyną, koliojosi. Liudytojui priėjus prie kaltinamojo, pastarasis pradėjo stangrinti raumenis. Kaltinamojo atžvilgiu panaudojoe antrankius, sulaikė kaltinamąjį. Vežant D. B. tarnybiniu automobiliu, jis buvo labai neramus, bandė atsistoti su antrankiais. Bevažiuojant teko sustoti ir panaudoti dujas, kad kaltinamasis apsiramintų. Vėliau vėl teko sustoti, kadangi kaltinamasis pradėjo daužyti galvą į ventiliatorių. Panaudojo dujas, kad kaltinamasis apsiramintų. Po to kaltinamasis nesidaužė, bet labai keikėsi. Prie ventiliatoriaus buvo įskilimas gal per sprindį. Apie tai pranešėm vadovybei. Prieš tai pertvara buvo tvarkinga. Perimant automobilį iš kolegų visada apžiūri, ar jis tvarkingas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pagarsino liudytojos I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 21.50 val. dirbant kartu su vyr. patruliu E. Č. gavo iš Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus kaimynas daužo duris, neduoda ramybės kaimynams. Nuvykus nurodytu adresu apie 20.56 val. kieme buvo, kaip vėliau paaiškėjo, D. B., matėsi, kad jis neblaivus. Kitas vyras buvo to namo gyventojas, jis paaiškino, kad D. B. būdamas neblaivus daužė jų buto lauko duris, pradėjo rėkauti. Kolega D. B. pasakė, kad jis eitų namo ir duotų kaimynams ramybę, bet jis nereagavo. Jis pradėjo eiti arčiau, sakydamas, kad visus sumuš. E. Č. D. B. įspėjo, kad jis vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, bet jis nereagavo ir E. jam uždėjo antrankius. Abu su E. Č. vedė D. B. į tarnybinį automobilį, bet jis bandė priešintis. Sodinant jį į tarnybinio automobilio Škoda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo kamerą, jis taip pat priešinosi ir E. Č. panaudojo spec. priemonę elektrošoką. Vežant tarnybiniu automobiliu nuo (duomenys neskelbtini), D. B. šaukė, kad visus išdaužys, pradėjo daužyti savo galvą į automobilyje esančią plastmasinę pertvarą. Netoli (duomenys neskelbtini), E. Č. sustojo kelkraštyje ir išlipęs iš tarnybinio automobilio nuėjęs perspėjo D. B., kad jis nutrauktų savo neteisėtus veiksmus. Būdama automobilyje matė, kad jis į tai nereagavo ir toliau trankė savo galva į pertvarą. Tuomet ji jį perspėjo, bet jis vis tiek daužė galva į plastikinę pertvarą. Po to E. Č. papurškė jam ašarinių dujų ir jis nurimo. Atvykus į Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių (duomenys neskelbtini), ir jį išlaipinant iš tarnybinio automobilio ant D. B. veido matėsi sužalojimai, nes jis pats save žalojosi. Kai laipino jį iš tarnybinio automobilio „Skoda Yeti”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad plastmasinė pertvara, kuri skiria nuo sulaikytų asmenų, yra įskilusi, ji įskilo, kai D. B. į ją trankė savo galvą, nes ji iki to tikrai nebuvo įskilusi (b. l. 40).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. G. S. pareiškė apie tai, kad dirba Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje vyr. specialistu. Patruliams vežant tarnybiniu automobiliu sulaikytą asmenį, jis įskėlė plastikinę pertvarą, taip ją sugadino (b. l. 4-7).
Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad Laisvės al. 11, Kaune, apžiūrėtas automobilis „Skoda Yeti”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pertvaros permatoma dalis ties viduriu yra apie 6 cm. įskilusi. Paimti raudonos spalvos dėmių pavyzdžiai (b. l. 14-17).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 11376 matyti, kad D. B. 2018 m. rugsėjo 24 d. 21:31:47 val. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 42).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Šiuo atveju aktualus veikos padarymo metu (veika padaryta 2018 m. kovo 26 d.) galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur (patvirtintas 2017 m. rugpjūčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 30 d. Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 D. nutarimo Nr. 1031 „dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (12 500 Eur).
Pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos veikos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį prisipažino visiškai (b. l. 49, 54), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu savo poziciją pakeitė – nurodė, kad yra kaltas tik iš dalies. Teisme neneigė, kad nebuvo taip, kaip parašyta kaltinime, taip pat neneigė, kad tą dieną vartojo alkoholį ir namie triukšmavo, tačiau nurodė, kad nieko neprisimena, kas vyko po to. Pažymėtina, kad teismo ištirtų įrodymų kontekste įvertinta ši kaltinamojo pozicija laikytina jo gynyba, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. B. kaltė yra įrodyta liudytojais apklaustų pareigūnų E. Č. ir I. B. parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. B. 2018 m. rugsėjo 24 d. nuo 21.10 iki 21.20 val. patalpintas tarnybinio automobilio „Skoda Yeti”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpoje ir vežamas nuo (duomenys neskelbtini), daužydamas savo galva, įskėlė automobilyje įrengtą plastikinę pertvarą, taip tyčia sugadino svetimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą – automobilyje „Skoda Yeti”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą plastikinę pertvarą, 276 eurų vertės.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sugadinto turto vertė konstatuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d. defektiniame akte, iš kurio matyti, kad remontuojant Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatui priklausančią transporto priemonę „Skoda Yeti”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalės (medžiagos) kainavo 276,00 Eur (b. l. 30). Ši suma (276:50=5,52 MGL) viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL.
Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad D. B. sugadino civiliniam ieškovui Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatui priklausantį turtą (automobilį), tuo jam padarydamas 276,00 eurų turtinę žalą. Jis tai darė sąmoningai, tyčia ir to siekė. Todėl D. B. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis D. B. yra kaltas ir baustinas.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (0:0). Vertinant D. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b. l. 56-60), administracine tvarka baustas (b. l. 61-62), psichikos ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 64, 67), nedirbantis (b. l. 68), pasak jo, registruotas užimtumo tarnyboje, šeiminė padėtis – vedęs.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam D. B. už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jų dydį nustatant artimą minimaliam (BK 46 str.).
Dėl civilinio ieškinio
Civilininis ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas civiliniu ieškiniu prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti 306 eurų turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 26-27).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala civiliniam ieškovui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad D. B. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Ieškiniu prašoma priteisti 306,00 eurų turtinę žalą. Šis reikalavimas grindžiamas pirmiau minėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20108 m. rugsėjo 28 d. defektiniu aktu, iš kurio matyti, kad remontuojant Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatui priklausančią transporto priemonę „Skoda Yeti”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalės (medžiagos) kainavo 276,00 Eur, o paslaugos, tai yra remonto darbai keičiant detalę – 30,00 eurų, iš viso 306 eurai (b. l. 30)
Teismas laiko, kad ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis) ir civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo D. B. civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato naudai priteisiant 306,00 eurų turtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Raudonos spalvos dėmių pavyzdžiai, esantys voke byloje (b. l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti viešųjų darbų bausme 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, išdirbant per mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.
D. B. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato ieškinį tenkinti visiškai, iš kaltinamojo D. B. civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato naudai priteisti 306,00 (trijų šimtų šešių) eurų turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje voke esančius raudonos spalvos dėmių pavyzdžius sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.