- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-150/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- A. J. J.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 5 d. nuo 21 val. iki 23 val. 58 min., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini) , virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su L. K. metu, tyčia rankomis sudavė jam ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, 1 kartą koja spyrė į dešinį klubą, 1 kartą peiliu dūrė į krūtinės kairę pusę, kuo padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje ir dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą dešinio klubo srityje, durtinį - pjautinį kiauryminį krūtinės kairės pusės sužalojimą, kairio plaučio ir kairio širdies skilvelio kiaurinius pažeidimus, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į perikardą ir į kairę krūtinplėvės ertmę, širdies tamponadą krauju, nuo ko L. K. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje jis davė teisingus parodymus, nemelavo. Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiajam nesudavė rankomis ir jo nespardė. Nuteistojo teigimu, baudžiamojoje byloje, be liudytojų I. V. ir D. S. parodymų, nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų muštynių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo L. K. buvimą. Nuteistasis prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į švelnesnį BK straipsnį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. J. J. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija tik muštynių tarp jo ir nukentėjusiojo L. K. buvimą ir nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, todėl nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas A. J. J. kaip apeliaciniame skunde, taip ir apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dūrė L. K. peiliu vieną kartą į krūtinės sritį, tačiau neigė sudavęs rankomis nukentėjusiajam į galvą ir spardęs.
Iš skundžiamo nuosprendžio bei baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. J. nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė L. K., durdamas pastarajam peiliu į kairę krūtinės pusę. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nuteistasis buvo abejingas pasekmėm, nes L. K. jį įžeidė, įtardamas, kad jis policijos pareigūnams įskundė I. V. dėl telefono vagystės, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. J. J. nužudė L. K. veikdamas netiesiogine tyčia.
Iš baudžiamojoje byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 375/09 (02) matyti, kad L. K. mirties priežastis yra durtinis-pjautinis-kiauryminis krūtinės kairės pusės sužalojimas, kairio plaučio ir kairio širdies skilvelio kiauriniai pažeidimai. Šie pažeidimai komplikavosi vidiniu kraujavimu į perikardą (apie 200 ml) ir kairę krūtinplėvės ertmę (apie 1200 ml), širdies tamponada krauju. L. K. mirė 3-6 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje, tai yra 2009-04-05 tarp 21 val. ir 24 val. L. K. konstatuota: durtinis-pjautinis-kiauryminis krūtinės kairės pusės sužalojimas. Šis sužalojimas padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasėkoje. Šis įrankis galimai yra peilis, kurio geležtės ilgis nemažesnis 6,5-7cm, o jos plotis neviršija 2,5cm. Durtinio-pjautinio sužalojimo kanalas, eina per krūtinės paodę, IV tarpšonkaulinį tarpą, pažeidžiant kairio IV šonkaulio kremzlinės dalies apatinį kraštą, pasieninę krūtinplėvę, kairio plaučio liežuvėlį, priekinę širdiplėvės sieną, kairio skilvelio priekinę sieną, ertmę bei užpakalinės - šoninės sienos ribą nei aklinai pasibaigia širdiplėvėje. Kanalo ilgis kūne yra apie 6,5-7cm. Konstatuotas durtinis-pjautinis sužalojimas padarytas keleto-keliolikos minučių iki mirties bėgyje. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi (t. 1, b. l. 45-50).
Atlikus minėtą tyrimą taip pat buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paros iki mirties bėgyje, galimai artimu durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimo padarymui metu, nemažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Teismo medicinos specialistai nustatė, kad šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimas kairio klubo srityje būdingas dinaminiam šios kūno srities kontaktui su lygiu plokščiu neribotu paviršiumi ir išsivystė galimai velkant L. K. kūną. Konstatuota, kad šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimas dešinio klubo srityje padarytas kietu buku daiktu paros iki mirties bėgyje, galimai artimu durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimo padarymui metu. Sprendžiant pagal šio nubrozdinimo formą tikėtina, kad jis susidarė spiriant į šią L. K. kūno sritį koja apauta batu. Šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimas dešinės girnelės projekcijoje padarytas kietu buku daiktu viena-trys savaitės iki mirties, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.
Taigi, nuteistojo A. J. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį turi reikšmės tik vienas nukentėjusiojo L. K. kūno sužalojimas – durtinis-pjautinis-kiauryminis krūtinės kairės pusės sužalojimas, kadangi būtent šis sužalojimas, kaip konstatavo teismo medicinos specialistai, tapo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas kairio klubo srityje, odos nubrozdinimas dešinės girnelės projekcijoje; įtakos nukentėjusiojo mirčiai neturėjo, tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl šie sužalojimai neturi reikšmės nuteistojo A. J. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, perkvalifikuoti A. J. J. padarytą nusikaltimą į švelnesnį BK straipsnį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo.
Apeliantas skunde tvirtina, kad be liudytojų I. V. ir D. S. parodymų, nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų muštynių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo L. K. buvimą. Nors šios aplinkybės neturi reikšmės nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, pirmosios instancijos teismas konstatavo įrodytą tarpusavio ginčo pobūdžio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvimą. Apeliantas yra neteisus teigdamas, kad be liudytojų I. V. ir D. S. parodymų, jokie kiti įrodymai nepatvirtina konflikto buvimo. Liudytojų I. V. ir D. S. parodymais nustatyta, kad A. J. J. besiginčydamas su L. K., sudavė joms po kelis smūgius į galvą, o kai L. K. norėjo apginti moteris, prasidėjo muštynės tarp jų. Pirmosios instancijos teismas vadovaujasi D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes teisme ji negalėjo paaiškinti kodėl jos parodymai skiriasi (teisme ji neigė, kad kaltinamasis jai sudavė į galvą). Pirmosios instancijos teismas analizuodamas minėtų liudytojų parodymus konstatavo, kad šiuos parodymus apie tai, kad I. V. ir D. S. buvo sužalotos kietais bukais daiktais (tai galėjo būti ir kumštis) į galvos sritį, patvirtina ir specialisto išvados. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojos I. V. parodymais nustatyta, kad L. K. užstojus moteris, tarp nuteistojo A. J. J. ir nukentėjusiojo prasidėjo muštynės, L. K. iki įvykio sumuštas nebuvo. Jau minėtoje Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad L. K. konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje padaryti kietais bukais daiktais paros bėgyje iki mirties, galimai artimu durtinio – pjautinio krūtinės sužalojimo padarymui metu. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtus sužalojimus padarė A. J. J..
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus nuteistojo A. J. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. J. J. apeliacinį skundą atmesti.