- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-27
- Bylos Nr.
- AS-248-546-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Teisingumo ministerijai dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. kovo 20 d. sprendimą Nr.2006/01-4R-41 bei įpareigoti teisingumo ministrą atlikti tyrimą ir duoti įstatymą atitinkantį atsakymą į pateiktą skundą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 21 d. ir 2006 m. sausio 11 d. jis kreipėsi į teisingumo ministrą dėl antstolio veiklos patikrinimo. Iš teisingumo ministro jis jokio atsakymo negavo, todėl 2006 m. kovo 6 d. skundu kreipėsi dėl teisingumo ministro neveikimo į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Komisijai nagrinėjant pareiškėjo skundą, atsakovas pateikė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento 2006 m. kovo 6 d. raštą dėl minėtų pareiškėjo skundų teisingumo ministrui, kuriame nurodyta, jog antstolio veiklos patikrinimas nebus atliekamas. Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai atmetė jo skundą ir nepagrįstai minėtą Teisingumo ministerijos raštą pripažino teisėtu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2006 m. balandžio 24 d. skundo trūkumams šalinti ir įpareigojo jį sumokėti už skundą žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas dėl Teisingumo ministerijos 2006 m. kovo 6 d. rašto, o skundai dėl tokio pobūdžio ginčų pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 ir 40 straipsnius apmokestinami žyminiu mokesčiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra ypatingai sunki, nes antstolis areštavo visą jo turtą ir lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir dar kartą jam nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nepagrindė įrodymais.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė teismo nurodymo ir žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl jo skundas negali būti priimtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir jo skundą priimti.
Pareiškėjas nurodo, kad jo skundas žyminiu mokesčiu yra neapmokestinamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus. Pareiškėjas nurodo, kad, net ir pripažinus, jog jo skundas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, jis nuo žyminio mokesčio turėtų būti atleistas. Jo turtinė padėtis yra sunki, o tai patvirtinančius įrodymus iš antstolio turėtų išsireikalauti pats teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas su atskiruoju skundu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjo skundas nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis), todėl pareiškėjas privalo už šį skundą sumokėti 100 Lt žyminį mokestį. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Tuo tarpu pareiškėjas šiuo atveju skundžia ne tik vilkinimą, bet ir institucijos atsakymą į jo kreipimąsi, t. y. reiškia nesutikimą ir su Teisingumo ministerijos 2006 m. kovo 6 d. raštu. Pareiškėjo skundas taip pat negali būti laikomas skundu dėl viešojo intereso gynimo ir jam negali būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos.
Atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo, nes jis nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnis). Pagal įstatymą įrodymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio turi pateikti to prašantis asmuo, o pareiškėjas šios savo pareigos neįvykdė ir net nebandė surinkti reikiamus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį, o pareiškėjui to nepadarius, teisėtai ir pagrįstai nutarė jo skundą laikyti nepaduotu bei grąžinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.