- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- II-321-363/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00188-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Advokatai
- Eglė Morkūnienė
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) Veiklos skyriaus tyrėjas Kęstutis Valančius 2018 m. rugpjūčio 23 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal K. V. 2018-07-30 pareiškimą, nes nenustatyta administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 426 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių.
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką skundą padavusio asmens atstovei, institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą ir nukentėjusiajam, buvo tinkamai pranešta. Dėl to teisėja nutaria skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.).
Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2018 m. rugsėjo 3 d. gautas ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams 2018 m. rugsėjo 7 d. persiųstas pareiškėjo K. V. atstovės advokato padėjėjos Eglės Morkūnienės skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2018-08-23 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Skunde nurodoma, kad K. V. priklausantis šuo (mišrūnas) 2018 m. gegužės 31 d. išėjo į gatvę kur buvo partrenktas dideliu greičiu lekiančio automobilio Subaru, kurį vairavo S. B. gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nors viskas įvyko gyvenamojoje zonoje kur leistinas greitis 50 km/h, S. B. vairuojamo automobilio greitis galėjo siekti net 100 km/h. Dėl tokio stabdymo kelio pailgėjimo automobilis šunį dar vilko apie 20-30 metrų. Iš automobilio išlipęs automobilio vairuotojas atrodė neblaivus, aiškino, kad policijos kviesti nereikia, nes jis pats yra policininkas. Galiausiai sėdo į automobilį ir nuvažiavo, taip pasišalindamas iš įvykio vietos, o K. V. nedelsdamas nuvežė savo augintinį į Klaipėdą pas veterinarę. Šuniui konstatuotas šokas, skysčiai plaučiuose, kojose plėštinės žaizdos, gili plėštinė žaizda nuo kairės kojos iki pat vidurio pilvo, ant kairės pusės didelė hematoma. Šuns gyvybė išgelbėta, K. V. padaryta 313,00 Eur turtinė žala išleista šunelio gydymui ir 1000,00 Eur neturtinė žala, kurią patyrė dėl neigiamų išgyvenimų.
Nurodė, kad nesutinka su priimtu nutarimu, mano, kad S. B. turi būti taikoma atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, bei S. B. turi būti įpareigotinas atlyginti 313,00 Eur turtinę ir 1000.00 Eur neturtinę žalą K. V.. Skundą motyvuoja 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo, kuriuo patvirtintos kelių eismo taisyklės (toliau-KET), kuriose išaiškinta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (KET 220 punktas). Tai rodo, kad KET nenumato galimybės apie eismo įvyki pranešti vėliau, grįžus namo. Įstatymų leidėjas imperatyviai nurodė, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria, dėl eismo įvykio aplinkybių policijos pareigūnai privalo būti iškviesti į eismo įvykio vietą, nes tik tokiu atveju egzistuoja objektyvi galimybė nustatyti faktines eismo įvykio aplinkybes. Todėl, pažymima, kad K. V. siūlė kviesti policiją, nes dėl eismo įvykio aplinkybių šalys nesutarė, vairuotojas neigė važiavęs greitai ir esantis neblaivus, nurodė, kad pats yra policijos pareigūnas. Ant automobilio žymių nebuvo, vairuotojas nuvažiavo, todėl K. V. išskubėjo gelbėti leisgyvio šuns gyvybės.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Plungės r. PK savo atsiliepime į skundą nurodė, kad 2018-05-31 užregistruotas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjas automobiliu „Subaru“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė išbėgusį į kelią šunį. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas S. B., kuris paaiškino, kad vykstant automobiliu, staiga į važiuojamąją dalį išbėgo šuo, kurį kliudė priekiniu bamperiu. Kitų aplinkybių nesiaiškino, nieko neapklausė, nes turėjo vykti į kitą įvykį. 2018-06-08 savo paaiškinime S. B. nurodė, kad partrenkus į gatvės važiuojamąją dalį išbėgusį šunį, jis iškvietė policijos pareigūnus, kad jie užfiksuotų įvykį, be to buvo atbėgęs šuns savininkas (kaip vėliau nustatyta, kad tai K. V. gyvenantis (duomenys neskelbtini)). Taip pat S. B. nurodė, kad dėl automobilio apgadinimo jam buvo padaryta 300,00 Eur materialinė žala. Dėl šio įvykio pradėta administracinė teisena ANK 346 straipsnio 4 dalies pagrindu, K V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bei 2018-07-02 priimtas nutarimas ir paskirta 150,00 Eur bauda su įpareigojimu atlyginti 300,00 Eur materialinę žalą S. B.. Dėl skunde nurodomo argumento, kad automobilio vairuotojas (manytina, kad S. B.) pasišalino iš eismo įvykio vietos, pasisakė, kad iš surinktos medžiagos matosi, jog pats S. B. iškvietė policiją bei davė parodymus, tokiu būdu nepasišalindamas iš jokio galimo eismo įvykio, todėl mano, kad tyrimas atliktas visapusiškai, teisės aktas taikytas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. B. veiksmuose nėra tyčios. Iš jo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog po įvykusio eismo įvykio jis būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad S. B. dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sužalotas šuo, į policijos pareigūnus kreipėsi pats, prašė užfiksuoti eismo įvykį, nurodė, kad kaimyno šuo į važiuojamąją dalį išbėgo netikėtai. Po susidūrimo su gyvūnu iškart sustabdė automobilį ir iš jo išlipo. Prie automobilio jau buvo atbėgęs ir šuns šeimininkas, kuris pasiėmė savo šunį, o jis nuvažiavo namo. K. V. taip pat nurodė, kad šunį nedelsdamas išvežė pas veterinarą, dėl eismo įvykio, tą dieną, į atitinkamą instituciją nesikreipė. Taip pat būtų galima dvejoti, ar dėl S. B. veiksmų įvyko eismo įvykis, nes K. V. skunde pateikti duomenys apie nesaugiu greičiu važiavusį S. B. nepagrįsti jokiais įrodymais ir vertinti taip pat, kaip ir S. B. paaiškinimas, kad šuo į gyvenamojoje zonoje esančio važiuojamąją kelio dalį išbėgo netikėtai.
Skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų tyrimo metu ištirtus įrodymus vertinti kitaip, todėl teismas, sutikdamas su Klaipėdos AVPK Plungės r. PK atliktu įrodymų vertinimu bei nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pritaria instancijos sprendimo motyvams.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Klaipėdos AVPK Plungės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo Kęstučio Valančiaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Naikinti jį, skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, o K. V. skundas netenkintinas ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. V. skundo netenkinti ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal K. V. pareiškimą, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.