Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui N. K., trečiasis asmuo – J. G., dėl tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas N. K. nepateikė atsiliepimo, tačiau elektroniniu paštu teismui atsiuntė pranešimą, kad sutinka su ieškiniu.

5. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

6. Atsakovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, atsakovas – J. A. V. (toliau – JAV) pilietis. Ieškovas gimė (duomenys neskelbtini) ieškovo gimimo liudijime motina nurodyta J. G., o tėvu – N. G., kurio tautybė nurodyta – baltarusas. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad atsakovas yra ieškovo tėvas, o ieškovas yra atsakovo sūnus. Atsakovas ir trečiasis asmuo sutinka su ieškiniu visiškai.

9. Atsakovui ir trečiajam asmeniui pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

10. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

11. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

12. Ieškovas nurodo, kad trečiasis asmuo (ieškovo motina) susilaukusi ieškovo santuokos sudariusi nebuvo, o atsakovo tėvystė nebuvo pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškovo gimimo liudijimo skiltyje „tėvas“, tėvo vardas buvo nurodytas pagal trečiojo asmens nurodytą informaciją, o pavardė ieškovui suteikta trečiojo asmens ir nurodyta „N. G.“, kurio tautybė – baltarusas. Nustatyta, kad minėtas asmuo faktiškai neegzistuoja, nes buvo įrašytas ieškovo gimimo liudijime pagal tuomet galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 61 straipsnio 1 dalį – motinai nurodžius duomenis apie spėjamą vaiko tėvą. Ieškovas savo biologinį tėvą (atsakovą) pažinojo nuo mažens. Atsakovas pripažino savo faktinę tėvystę ieškovui, su ieškovu bendravo ir laikė jį savo vaiku, tačiau tėvystė nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens niekada nebuvo ginčo dėl atsakovo tėvystės ieškovui. Taip pat atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu bendrai auklėjo ieškovą, ieškovo auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, kuris patvirtiną tėvystę, yra tai, kad atsakovas, kaip spėjamas vaiko tėvas, rūpinasi ieškovu kaip savu bei su juo bendrauja. Byloje pateiktos 1987 m. gegužės 10 d., 1993 m. rugpjūčio 22 d., 1999 m. birželio 15 d., 2001 m. vasario 1 d., 2004 m. gegužės 22 d., 2006 m. gegužės 26 d., 2006 m. rugpjūčio 25 d. nuotraukos, patvirtinančios, kad atsakovas pripažįsta savo tėvystę ieškovui. Atsakovas ir trečiasis asmuo neprieštaravo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių.

13. Nustatyta, kad ieškovas pateikė prašymą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kuriuo prašė ištaisyti gimimo liudijime nurodytus tėvo duomenis į N. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), pilietybė – J. A. V.. 2021 m. gegužės 6 d. išvada ieškovo prašymas buvo atmestas. Byloje pateiktas atsakovo 2021 m. kovo 23 d. prašymas J. V. apygardos teismo rytiniam N. rajonui dėl vardo pakeitimo, atsakovo pilietybės suteikimo pažymėjimas Nr. 20591543 ir atsakovo asmens tapatybės dokumento kopija įrodo, kad atsakovo vardas ir pavardė, prieš pakeičiant pilietybę į JAV piliečio, buvo N. K., o pakeista buvo į N. K..

14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo tėvo duomenys jo gimimo liudijime nurodyti vadovaujantis tuo metu galiojusio SŠK 61 straipsniu, kuris nustato, kad vaikui gimus nesusituokusiai motinai, nesant bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvo gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vaiko tėvo vardas ir tautybė įrašomi motinos nurodymu. Ieškovo tėvo duomenys buvo nurodomi įrašant motinos pavardę ir motinos nurodytą asmens vardą ir tautybę, nors faktiškai toks asmuo neegzistuodavo. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta, gimimo įraše duomenys apie tėvą neįrašomi. Taigi registruodama ieškovo gimimą trečiasis asmuo duomenyse apie vaiko tėvą nurodė atsakovo tuometinį vardą ir tautybę, bet atsakovo pavardė negalėjo būti nurodyta dėl aukščiau aptartų priežasčių ir nors gimimo liudijime yra nurodytas atsakovo vardas ir tautybė, tačiau yra nurodyta ieškovo motinos (trečiojo asmens) pavardė. Faktas, jog gimimo liudijime yra nurodytas atsakovo buvęs vardas, atsižvelgiant į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, vertintinas kaip patvirtinantis atsakovo tėvystę ieškovui. Byloje nėra ginčo, jog trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus yra atsakovo biologinis vaikas ir visos bylos šalys šį faktą pripažįsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas tėvystę pripažino, su ieškovu bendravo ir laikė jį savo vaiku, (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko biologinis tėvas yra atsakovas. Todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas, nustatytina, kad N. K. yra J. G. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko S. G. biologinis tėvas, o šis vaikas yra atsakovo vaikas (CK 3.148 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas nustato, kad N. K. yra S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o šis vaikas yra N. K. sūnus (CK 3.148 straipsnis 1 dalis).

16. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

17. Ieškovas neprašo suteikti biologinio tėvo pavardės. Kadangi ieškovui yra suteikta trečiojo asmens pavardė, todėl S. G. paliekama trečiojo asmens suteikta pavardė „G.“.

18. Teismas šalims išaiškina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo tėvystę vaikui nuginčyti teismine tvarka nebus galima (CK3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Šalys byloje neprašė priteisti joms bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims neatlyginamos.

21. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 5,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra ieškovo S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ieškovas S. G. yra atsakovo N. K. sūnus.

Šalims išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie N. K. tėvystę S. G. nuginčyti teismine tvarka nebus galima.

Priteisti iš atsakovo N. K. 5,31 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.