Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedančiai iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant vertėjai Dainai Bžeskienei, pareiškėjui A. D., pareiškėjo atstovui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. D. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-01-16 sprendimo Nr. 52-38-B/08 teisėtumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-01-16 sprendimą Nr. 52-38-B/08.

Antrinės teisinės pagalbos paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus ir sąžiningus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba kitais būtina. Asmens turtinė padėtis negali būti vienintelė sąlyga antrinei teisinei pagalbai gauti. Šiais ir atsiliepime išdėstytais motyvais atsakovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - VGTPĮ) nustato, kad antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialioms bei procesinėmis teisėmis principais. Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nurodyta kokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama. Šiuose punktuose numatytų aplinkybių egzistavimas turi būti paremtas ne subjektyviu teisinę pagalbą teikiančio subjekto vertinimu, o faktiniais konkrečios bylos duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios bylos neperspektyvumą ar reikalavimų nepagrįstumą. Iš minėto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VTĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir laikantis šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų

Nagrinėjamu atveju Tarnyba 2008 m. sausio 16 sprendimu Nr. 52-38-B/08 (b.l. 8-10) nustatė, kad pareiškėjas pagal 2008 m. sausio 16 d. pateiktą prašymą ir dokumentus, atitiko VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą turto pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti sąlygą, tačiau konstatavo, kad yra 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama - pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Kiekviena iš šių aplinkybių yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas atsisakyti asmeniui suteikti prašomą teisinę pagalbą. Šių aplinkybių nustatymas yra pagrindas atsisakyti teikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą, todėl atsakovas savo sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šios tarnybos sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo, nagrinėjančio prašymą dėl tarnybos sprendimo nutraukti ar atsisakyti suteikti antrinės teisinės pagalbos teikimą panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-218/2008). Tuo atveju, jei asmuo kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kai ieškinys jau pateiktas teismui, vertinimas dėl atstovavimo byloje perspektyvumo turėtų būti atliekamas pagal konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2008 m. sausio 16 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl atstovavimo civilinėje byloje pagal parengtą ieškinį, tai atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, pagrįstai pripažino, kad atstovavimas tokioje byloje neperspektyvus. Nustačius bent vieną iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, antrinė teisinė pagalba asmeniui negali būti teikiama. Tai atitinka Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir 3 straipsnyje nustatytus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principus.

Iš ginčijamo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo Nr.52-38-B/08 matyti, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo akivaizdų nepagrįstumą nustatė įvertinęs pareiškėjo reiškiamus reikalavimus ir parengtą, bei 2007 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktą ieškinio turinį (priedo: civilinės bylos kopijos b.l.5-6). Šiame ieškinyje ieškovas A.D. nurodo, kad 2007 m. birželio 26 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja A.S. atsisakė priimti pareiškėjo skundą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo advokatui R.J. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 13 d. išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį panaikino. Tokiu būdu apgynė savo pagrįstą teisę į skundo nagrinėjimą teisme. Realizuodamas šią teisę patyrė materialinę ir moralinę žalą, kuri susidarė dėl teisėjos veiksmų, nepagrįstai atsisakius priimti nagrinėti skundą. Turtinė žala atsirado dėl to, kad norėdamas apskųsti nutartį buvo priverstas kreiptis į UAB „Liva“, kuri paruošė apeliacinį skundą bei kitus dokumentus, teikė teisines konsultacijas, kadangi Klaipėdos Tarnyba ignoruoja jo įstatymines teises ir teisinės pagalbos neskiria. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad gindamas teisėtus interesus jau kurį laiką priverstas bylinėtis teisme. Kiekvienas naujas teisminis procesas padidina dvasinius išgyvenimus, esant sunkiai materialinei padėčiai priverstas pastoviai prašyti kitų žmonių pagalbos, o tai žemina jo orumą, prarandamas ir menkinamas jo vardas. Šios aplinkybės sukelia nepatogumus, trikdo sveikatą, dėl ko reikalingos lėšos sveikatos ir bendros stabilios būklės atstatymui. Neturtinę žalą įvertino 6000 litų. Ieškinyje išdėstytais motyvais žalą prašoma priteisti iš Lietuvos Valstybės

Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakę, kad tuo atveju, jei asmuo kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kai ieškinys jau pateiktas teismui, vertinimas dėl atstovavimo byloje perspektyvumo turėtų būti atliekamas pagal konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20 -104/2008). Iš teismui pateiktų įrodymų ir civilinės bylos Nr. 2-9285-637/2007 medžiagos (b.l.18), akivaizdu, kad atsakovas VGTPĮ suteiktos kompetencijos ribose vertino CK normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę tuo aspektu, ar pareiškėjo, prašančio suteikti jam antrinę teisinę pagalbą prašymas parengti procesinius dokumentus ir atstovauti šioje byloje pagrindžiamas pareiškėjo pateiktais duomenimis ir vertintas pareiškėjo prašomų apginti interesų ir pačių reikalavimų pagrįstumas.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-9285-637/2007 kopijos procesinių dokumentų ir kitų duomenų nustatyta, kad A.D. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakyta priimti A.D. privataus kaltinimo skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo advokatui R.J. (byla Nr.PK-46-380/2007). Šia nutartimi nurodyta, kad A.D. skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, nes iš skundo turinio negalima suprasti kokia veika buvo padaryta, kokiais duomenimis patvirtinama, kad advokatas, teigiamai vertindamas A.D. turtinę padėtį viešai jį įžeidė, apšmeižė, pažemino, paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias (civilinės bylos kopijos b.l.8). Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 13 d. nutartimi (civilinės bylos b.l.9) išnagrinėjęs skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-06-26 nutarties, konstatavo, kad A.D. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tai yra kaip įrodymais remiamasi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-06 nutartimi ir 2007-05-23, 2007-06-06 teismo posėdžio protokolų turiniu; baudžiamasis procesas BPK 407 straipsnio tvarka dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154, 155 straipsniuose galimas, todėl teismas konstatavo, kad skundas turėjo būti priimtas nagrinėti.

BPK 412 straipsnio 3 dalies nuostata, kad BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, suponuoja tai, kad asmeniui, kurio skundas nepriimamas turi būti nurodyti trūkumai, kuriuos reikia pašalinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2007-06-26 nutartį atsisakyti priimti A.D. skundą, nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Darydamas tokią išvadą teismas vertino pateiktus duomenis kaip nepakankamus priimti skundui dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo ir atsisakė šį skundą priimti. Klaipėdos apygardos teismas 2007-07-13 nutartyje įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 408 straipsnio 2 dalyje, trukdančių skundui paduoti ir nutarė ginčijamą nutartį panaikinti. Įrodymų vertinimas jų pakankamumo prasme yra įrodymus vertinančio teismo (teisėjo) diskrecijos laisvė ir šioje konkrečioje situacijoje aukštesnės instancijos teismas pasisakė dėl pateiktų faktinių duomenų pakankamumo ir procesinio dokumento turinio atitikimo įstatymo nuostatoms, sprendžiant klausimą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl ginčijamos nutarties pagrįstumo pateikė vertinimą tik dėl skundo turinio ir formos reikalavimų atitikimo BPK 412 straipsnio 2 daliai ir nurodė, kad skundas turėjo būti priimtas nagrinėti. Taigi, šia teismo nutartimi buvo atlikta žemesnės instancijos teismo nutarties analizė ir instancine tvarka išnagrinėjus skundą konstatuota, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, tačiau teismo nutarties panaikinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, pakankami kilti turtinei ir neturtinei žalai. Būtent Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 19 straipsnio 3 punktas numato, kad apygardos teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų, todėl būtent pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių dokumentų teisėtumo peržiūra yra vykdoma pareiškėjams naudojantis įstatymo suteikta teise pateikti apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad naudojantis šia teise asmuo patiria turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą atskirai, nes teismo nutarties panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Teismui priėmus sprendimą, kuriam nepritarė aukštesnės instancijos teismas panaikindamas sprendimą, tokia situacija negali būti pripažinti veikimu prieštaraujančiu įstatymui ir būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti žala.

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka (CK 6.245 - 6.250, 6.271 straipsniai). CK 6.246-6.249 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Deliktinė (t.y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.271 str. yra nustatytos sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šios įstatymo normos prasme sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246-6.249 str., CK 6.271 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Tarnyba išnagrinėjusi A.D. 2008-01-16 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pagrįstai 2008-01-16 sprendimu Nr. 52-38-B/08 pripažino, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas civilinėje byloje yra neperspektyvus, todėl vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1-2 punktais atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.