- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- I-763-355/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Daunys
- Pareiškėjas
- Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- R. S.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Daunys
dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui
dalyvaujant atsakovui R. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato prašymą ir patikslintą prašymą dėl skolos, atsiradusios iš sutarties, priteisimo iš R. S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2008-11-04 Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas( toliau Šiaulių apskrities VPK) kreipėsi ieškiniu, vėliau patikslintu ieškiniu, į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. 4234,82 litų skolą, atsiradusią iš mokymosi sutarties. (b.l.31,114).
2009-11-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjo ieškinys buvo nepatenkintas( b.l.146-147), 2010-03-08 apeliacinės instancijos Šiaulių apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistu( b. l. 166-171).
2010-07-02 kasacinės instancijos teismas- Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi šioje byloje kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo, prašydamas išspręsti Šiaulių apskrities VPK ieškinio atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą.( b.l.203-207).
2010-07-12 Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimi buvo pripažinta, kad kilęs ginčas teismingas administraciniam teismui( b. l. 211-213).
2010-10-07 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo panaikinti jau paminėti Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo nutartis ir byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) atstovas teisme palaiko prašymą , patikslintą prašymą ir prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo R. S. 4 234,76 Lt skolą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2007-01-03 atsakovo, tuo metu dirbusio Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėju, prašymu tarp Šiaulių miesto VPK ir atsakovo buvo sudaryta mokymosi sutartis, pagal kurią, R. S. įsipareigojo grąžinti darbdaviui, Šiaulių miesto VPK, didesnes už LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos jo atostogų metu, jeigu paties prašymu išeis iš darbo anksčiau negu po trejų metų nuo mokymosi pabaigos, o darbdavys įsipareigojo išleisti darbuotoją mokymosi atostogų ir mokėti 100 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio šių atostogų metu. Per 2007 m. R. S. buvo suteiktos 86 mokymosi atostogų dienos. Nuo 2008-04-01 pagal atsakovo prašymą Šiaulių miesto VPK viršininko 2008-03-28 įsakymu R. S. buvo perkeltas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT) Šiaulių rinktinę, jį atleidus iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų. Kadangi atsakovo atleidimo dieną sutartyje numatytas 3 metų laikotarpis, kurį R. S. įsipareigojo dirbti Šiaulių miesto VPK nebuvo praėjęs, jis privalo grąžinti komisariatui didesnes už LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos jo mokymosi atostogų metu, t.y. 4 234,76 Lt bei įstatymu numatytas 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atstovas pažymėjo, jog prašymą reiškia Šiaulių apskrities VPK, kuris pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymą yra Šiaulių miesto VPK teisių perėmėjas.
Šalies argumentai
A. R. S. su prašymu ir patikslintu prašymu nesutinka, prašo juos atmesti . Nurodo, kad, sudarant 2007-01-03 sutartį, jam buvo pateikta nustatytos formos sutartis, dėl jos sąlygų pakeitimo su Šiaulių miesto VPK neturėjo galimybės derėtis, siekdamas garantijų mokymosi metu, ją pasirašė. Iš sutarties teksto suprato, kad prievolė grąžinti pinigus jam atsirastų nuo mokymosi pabaigos ir tik jį atleidus iš darbo, o ne perkėlus į kita pareigas. Per visą tarnybos Šiaulių miesto VPK laikotarpį atsakovas nebuvo gavęs jokios) nuobaudos, tačiau jam, turinčiam pakankamą išsilavinimą, nė karto nebuvo siūloma užimti laisvus aukštesnės kategorijos etatus. Dėl tos priežasties atsakovas buvo privestas ieškotis darbo kitur. Laimėjus konkursą, nuo 2008-04-01 jo prašymu, sutinkant bei tarpininkaujant Šiaulių miesto VPK bei VSAT Šiaulių rinktinės vadovams, buvo perkeltas į VSAT Šiaulių rinktinę. Ruošiant perkėlimo dokumentus, nei Šiaulių miesto VPK vadovai, nei personalo, nei finansų skyrių viršininkės neužsiminė apie mokymosi sutarties nutraukimą, dalies mokymosi metu išmokėtų pinigų grąžinimą. Sprendžiant ginčą, turėtų būti taikomos CK 6.193 str. numatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, pagal kurias sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į šalių derybas dėl sutarties sudarymo.
Šiaulių apskrities VPK prašymas ir patikslintas prašymas atmestini kaip nepagrįsti. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovas R. S. 2007-01-03, dirbdamas Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėju, darbdaviui - Šiaulių miesto VPK pateikė prašymą sudaryti mokymosi sutartį (b. l. 41). Šių sutarčių formą, sudarymo galimybę, tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-12-04 įsakymu Nr. 5-V-773 patvirtintos Darbuotojų mokymosi atostogų apmokėjimo taisyklės (b.l. 51 - 54). 2007-01-08 mokymosi sutartis tarp šalių buvo sudaryta (b. l. 50), pagal ją R. S. įsipareigojo grąžinti darbdaviui didesnes už LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos jo atostogų metu, jeigu paties prašymu išeis iš darbo anksčiau nei po trejų metų nuo mokymosi pabaigos, o darbdavys įsipareigojo išleisti darbuotoją mokymosi atostogų ir mokėti 100 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio šių atostogų metu. Per 2007 m. R. S. buvo suteiktos mokymosi atostogos sekančiais laikotarpiais: sausio 8-31, vasario 1-3, balandžio 6 - 30, gegužės 1-12, lapkričio 21 - 30, gruodžio 1-22, iš viso 86 mokymosi atostogų dienos (b. l. 34-35, 36-37, 38, 40). Nuo 2008-04-01 pagal atsakovo 2008-03-26 prašymą Šiaulių miesto VPK viršininko 2008-03-28 įsakymu Nr. 40-TE-154 R. S. buvo perkeltas į VSAT Šiaulių rinktinę, jį atleidus iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų (b. l. 39, 65). Prašymas ir patikslintas prašymas pareikšti minėtos mokymosi sutarties pagrindu dėl iš sutarties 2.1. p., 3 p. kildinamos R. S. prievolės grąžinti komisariatui didesnes už LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos jo mokymosi atostogų metu, t.y. 4 234,76 Lt, kadangi atsakovo atleidimo dieną sutartyje numatytas 3 metų laikotarpis, kurį R. S. įsipareigojo dirbti Šiaulių miesto VPK nebuvo praėjęs. Prašymas ir patikslintas prašymas pareikšti tinkamo pareiškėjo Šiaulių apskrities VPK, nes pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymą Nr. 5-V-300 Šiaulių apskrities VPK yra Šiaulių miesto VPK, sudariusio mokymosi sutartį su atsakovu, teisių perėmėjas ( b. l. 43 -48). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamas ginčas kildinamas iš darbo teisinių santykių tarp ginčo šalių - darbdavio ir darbuotojo - dėl dalies pagal mokymosi sutartį Nr. 16 mokymosi atostogų metu išmokėto darbo užmokesčio priteisimo darbdavio naudai. Savo atsikirtimus į prašymą ir patikslintą prašymą atsakovas grindžia skirtingu, nei ieškovas, mokymosi sutarties aiškinimu. Darbo teisėje nėra teisės normų, reglamentuojančių darbo ar mokymosi sutarčių aiškinimą, todėl aiškinant ginčo sutartį taikytinos civilinių sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str. - 6.195 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-03 nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2003-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008). Nagrinėjamam ginčui išspręsti esminis yra mokymosi sutarties 2.1. p. sąlygos „paties prašymu (...) išeina iš darbo policijos įstaigoje" aiškinimas. Ieškovas šią sąlygą tapatina su atsakovo perkėlimu į kitas pareigas ir jos pagrindu kildina atsakovo prievolę grąžinti dalį darbo užmokesčio. Atsakovas nurodo, jog minėta sąlyga jam netaikytina, kadangi jis ne atleistas iš darbo, o perkeltas į kitas pareigas. Mokymosi sutartis yra dvišalė, konsensualinė, iš ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimų matyti, kad, prieš sudarant sutartį, derybos tarp darbdavio ir darbuotojo nevyko, į R. S. pastabas dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar jos neaiškumų pašalinimo, darbdavys nereagavo. R. S., siekdamas garantijų mokymosi metu, turėjo teisę pasirašyti tik Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos formos mokymosi sutartį, t.y. sudaryti sutartį prisijungimo būdu. Aiškinant minėtą ginčo sąlygą, būtina remtis Vidaus tarnybos statuto (2003-04-29 Nr. IX - 1538, toliau Statutas) 16 str. bei 53 str. Statuto 16 str. reglamentuoja pareigūno perkėlimo į kitas pareigas galimybę, būdus ir sąlygas. Būtent šio straipsnio 3 d. 2 p. remiantis, buvo priimtas įsakymas dėl R. S. perkėlimo į VSAT Šiaulių rinktinę, kaip numato minėta įstatymo norma, tarnybų vadovams suderinus, t.y. tarpininkaujant Šiaulių m. VPK viršininko pavaduotojui R. J. bei Šiaulių m. VPK ONTT viršininkui R. D., sutinkant perkelti Šiaulių m. VPK l.e. viršininko pareigas S. P., o VSAT Šiaulių rinktinės vadui V. D. sutinkant priimti. Pareiškėjo atstovas neginčija, jog R. S. buvo perkeltas į kitas pareigas. Statuto 53 str. numato pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, kurių sąrašas galutinis, plečiamai aiškinamas negali būti. Šio straipsnio 1 d. 1 p. numato pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos jo paties prašymu. Atskiro atleidimo pagrindo, kaip „paties prašymu išeina iš darbo policijos įstaigoje", statutas nenumato. Kadangi įstatyme pateiktų atleidimo pagrindų sąrašas yra galutinis, plečiamai aiškinamas negali būti, sutartyje nurodytas, tačiau įstatyme nenumatytas atleidimo pagrindas nėra galimas. Įvertinant ginčo santykius, Šiaulių m. VPK, kaip darbdavio veiksmai vertintini griežčiau nei ekonomiškai silpnesnės šalies - darbuotojo, sutartį sudariusio prisijungimo būdu. Todėl tai, kad darbdavio pateiktoje sutartyje vartojami neaiškūs terminai, teismas vertintina darbdavio nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Analizuojant visą sutarties 2 p., matyti, jog be 2.1. p. ginčo sąlygoje numatyto atleidimo pagrindo, kiti 2.2. p., 2.3.p., 2.4. p. nurodyti - siejami tik su negatyviais atleidimo motyvais. Tai leidžia daryti išvadą, jog vienintelė ne neigiamais motyvais atleidimo pagrindą numatanti ginčo sąlyga suprantama, kaip atleidimas iš vidaus tarnybos paties darbuotojo prašymu. Norint prievolę grąžinti dalį darbo užmokesčio kildinti ir darbuotojo perkėlimo atveju, ši sąlyga turėjo būti konkrečiai aptarta mokymosi sutartyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės piniginių asignavimų valdytojas tiek Šiaulių apskrities VPK, tiek ir VSAT prie LR VRM atžvilgiu yra tas pats- Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, todėl skolos priteisimas iš vieno VRM struktūrinio padalinio kitam VRM struktūriniam padaliniui diskutuotinas, tuo labiau, kad atsakovas po mokslų baigimo dar gali grįžti dirbti ir į Šiaulių apskrities VPK.
Nors byloje nėra pareikštas R. S. prašymas, teismas darbo byloje, atsižvelgdamas į teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d.), gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (CPK 417 str.). Išanalizavus 16 bei 53 Statuto straipsnius, teismas pasisako dėl individualaus pobūdžio akto - 2008-03-28 įsakymo Nr. 40-TE-154, kuriuo R. S. buvo perkeltas į VSAT Šiaulių rinktinę, teisėtumo. Kaip jau buvo minėta, šiuo įsakymu atsakovas perkeltas į kitas pareigas, pagrįstai pritaikius Statuto 16 str. 3 d. 2 p., tačiau tuo pačiu įsakymu R. S. ir atleistas iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų. Taisyklės, jog pareigūnas gali būti perkeltas ir kartu atleistas iš pareigų nenumato nei minėtas straipsnis, nei atleidimą reglamentuojantis Statuto 53 str. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CK 1.3 str. 5 d., teismui suteikiančia teisę pripažinti negaliojančiu CK ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisės aktą ar šio akto dalį, įsakymo dalis dėl R. S. atleidimo iš pareigų pripažintina prieštaraujančia Statuto 53 str. 1 d. 1 p., 16 str. 3 d. 2 p.
Kadangi prašymas ir patikslintas prašymas atmestini, o pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, žyminis mokestis ir kitos išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 str.);. Ankstesni pirmos instancijos ir apeliacinio teismo sprendimai, kuriais buvo išspręsti ir R. S., t,y, šalies, kurios naudai priimamas sprendimas, teismo išlaidų priteisimo iš pareiškėjo klausimai, o atsakovas Šiaulių apygardos administraciniame teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos išlaidų atlyginti neprašė, jos iš pareiškėjo nepriteistinos. Tai neatima galimybės R. S., sutinkamai su LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str.1 d. paduoti prašymą teismui dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 d.1 p. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprend ė:
Šiaulių apskrities VPK prašymą ir patikslintą prašymą dėl 4234,76 litų skolos, atsiradusios iš sutarties bei palūkanų priteisimo iš R. S. atmesti kaip nepagrįstus.
Pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto VPK viršininko 2008-03-28 įsakymą Nr. 40-TE-154 „Dėl vyresniojo inspektoriaus R. S. perkėlimo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinę" dalyje dėl R. S. atleidimo iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.